Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė išnagrinėjo perduotino asmens D. Č. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. nutarties, kuria teismas nutarė perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai Lietuvos Respublikos pilietį D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Kelno (Köln) miesto prokuratūros prokuroro F. (F.) 2008 m. liepos 29 d. išduotą Europos arešto orderį (toliau – EAO) byloje Nr. 242 AR 45/08 (100 Js 1/08) už Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje padarytus nusikaltimus, numatytus Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje (paragrafe), 243 straipsnio 1 pastraipos 1 numeryje, 244 straipsnio 1 pastraipos 2 numeryje, 244 a straipsnio 1 pastraipoje, 25 straipsnio 2 pastraipoje, 22 straipsnyje, 23 straipsnio 1 pastraipoje, 53 straipsnyje.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateiktu EAO bei bylos Nr. 14.3-426 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – Generalinė prokuratūra) 2008 m. rugsėjo 12 d. gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimas, kad Šengeno informacinėje sistemoje SIS1+ SIRENE Vokietijos nacionalinis skyrius yra paskelbęs Lietuvos Respublikos piliečio D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), paiešką pagal Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos, Kelno miesto prokuratūros prokuroro F., 2008 m. liepos 29 d. išduotą EAO Nr. 242 AR 45/08 (100 Js 1/08), siekiant vykdyti D. Č. baudžiamąjį persekiojimą už Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje padarytus nusikaltimus, numatytus Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje (paragrafe), 243 straipsnio 1 pastraipos 1 numeryje, 244 straipsnio 1 pastraipos 2 numeryje, 244 a straipsnio 1 pastraipoje, 25 straipsnio 2 pastraipoje, 22 straipsnyje, 23 straipsnio 1 pastraipoje, 53 straipsnyje (iš viso 17 veikų).

EAO išduotas, remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartimi skirti kalinimą ikiteisminio tyrimo laikotarpiu. Kardomoji priemonė suėmimas D. Č. Vokietijos Federacinėje Respublikoje paskirta 2005 m. birželio 19 d. Miunsterio apylinkės teismo nutartimi.

EAO nurodyta, kad įtariamasis D. Č. vadovavo iš Lietuvos atvykusiai nusikalstamai organizuotai grupei, kuriai be jo priskiriami nuteistieji U., J., L. (L.), M. bei broliai D. ir J. S. Ši nusikalstama organizuota grupė, veikdama pagal išankstinį susitarimą, Vokietijos Federacinėje Respublikoje vogė vertingus automobilius, juos ardė ir dalimis perduodavo išgabenti į Lietuvą. 2005 m. balandžio 27 d. įtariamojo D. Č. nurodymu, vykdant nusikalstamas veikas, suklaidintas liudytojas Kemperis (Kemper) nuomojo sandėlį (duomenys neskelbtini), o įtariamasis jį pernuomojo statytiniui pravarde „XXXX“. Pagal susitarimą liudytojui Kemperiui už nuomos paslaugas buvo pažadėtas 500 eurų atlyginimas. Nuomojamas sandėlis buvo reikalingas vogtiems automobiliams saugoti ir ardyti. Įtariamasis D. Č. organizavo ir vadovavo vagystėms, kurias daugiausia darė broliai Danius ir Jonas Saruliai. Tam tikslui D. Č. nuomodavo automobilius, kuriais broliai Saruliai nuvykdavo į konkrečias nusikaltimų darymo vietas. Be to, jis į sandėlį nuvežė iš Lietuvos atvykusius „remontininkus“, t. y. nusikaltimo vykdytojus – U., J., L., M., ir jiems parodė, kur ardyti pavogtus automobilius. D. Č. likdavo antrame plane, nenorėdamas rizikuoti. Broliai D. ir J. S. laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 28 d. iki 2005 m. gegužės 17 d. į D. Č. nuomojamą sandėlį iš viso atgabeno 17 vogtų automobilių. Šiuos automobilius U., J., L., M. išardė ir paruošė automobilių dalių išvežimą į Lietuvą.

Įtariamajam D. Č. konkrečiai inkriminuojamos šios organizuota nusikalstama grupe padarytos vagystės, kurias susitarę su įtariamuoju padarė broliai S.:

1. 2005 m. balandžio 29 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis G. B. (G. B.);

2. 2005 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis A. H. (A. H.);

3. 2005 m. balandžio 30 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis V. Z. (W. Z.);

4. 2005 m. gegužės 1 d. naktį (duomenys neskelbtini)l, pavogtas lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis M. H. (M. H.);

5. 2005 m. gegužės 1 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis H. M. (H. M.);

6. 2005 m. gegužės 2 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis A. P. (A. P.);

7. 2005 m. gegužės 3 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis S. M. (S. M.);

8. 2005 m. gegužės 3 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis P. I. (P. I.);

9. 2005 m. gegužės 4 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis Dr. G. S. (Dr. K.-G. S.);

10. 2005 m. gegužės 9 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis C. T. (C. T.);

11. 2005 m. gegužės 11 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „Mercedes 420 SE“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis T. M. (S. M.);

12. 2005 m. gegužės 12 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis A. B. (B. B.);

13. 2005 m. gegužės 13 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis L. C. (L. C.);

14. 2005 m. gegužės 14 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis A. T. (A. T.);

15. 2005 m. gegužės 15 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis L. M. (L. M.);

16. 2005 m. gegužės 16 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „Audi A6 Quattro“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis T. M. (T. M.);

17. 2005 m. gegužės 17 d. naktį (duomenys neskelbtini), pavogtas lengvasis automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. XXXXX, priklausantis P. B. (P. B.).

Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta už šiuos nusikaltimus Vokietijoje – 10 metų.

Generalinės prokuratūros pareiškime dėl perdavimo pagal EAO nurodyta, kad šie nusikaltimai yra įrašyti į EAO I skirsnyje nurodytų nusikaltimų sąrašą ir atitinka dvigubo baudžiamumo principą, nes yra numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 24 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 249 straipsnio 3 dalyje.

Siekiant užtikrinti D. Č. perdavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsniu, 2008 m. rugsėjo 24 d. jis sulaikytas ir Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviem mėnesiams.

Užtikrinant perduotino asmens teises, 2008 m. spalio 9 d. Generalinės prokuratūros prokurorė, dalyvaujant advokatui, supažindino D. Č. su EAO turiniu ir jam išaiškino supaprastintą perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką bei tokio perdavimo teisines pasekmes. D. Č. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio D. Č. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai pagal EAO, 2008 m. spalio 29 d. nutartimi nutarė jį perduoti baudžiamajam persekiojimui. Teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) 3 ir 4 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti D. Č. Vokietijos Federacinei Respublikai.

Motyvuojamoji dalis

Perduotino asmens D. Č. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį perduoti D. Č. Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 71¹-75 straipsnių bei Sprendimo 2002/584/TVR valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų nustatytų reikalavimų, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstybė narė įpareigojama suimti bei perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį, siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, ir kuris atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos bei turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos BPK 17¹ straipsnio 1 dalis).

D. Č. prašomas perduoti kitai ES valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl transporto priemonių vagysčių, padarytų organizuota nusikalstama grupe. Perdavimas dėl tokių nusikalstamų veikų galimas, vadovaujantis Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nes tokios veikos laikomos nusikalstamomis ir pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. jos atitinka dvigubo baudžiamumo principą. Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Šiuo atveju užtenka, jog išdavusioji EAO valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Gynėjo skunde kritikuojamas EAO turinys, tačiau nenurodoma, kokius konkrečiai įstatyminius pagrindus, leidžiančius ar įpareigojančius neperduoti D. Č. baudžiamajam persekiojimui, vykdomam Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno miesto prokuratūros, gynėjas įžvelgia. EAO nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje orderio turiniui keliamus reikalavimus. Jame pakankamai suprantamai išvardintos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, veikų padarymo laikas, vieta. Dėl to D. Č. gynėjas skunde nepagrįstai teigia, jog būtina kreiptis į EAO išdavusią valstybę prašant pateikti papildomos informacijos, kuri leistų spręsti, ar pakanka faktinių duomenų, leidžiančių D. Č. įtarti EAO nurodytomis nusikalstamomis veikomis.

Teismas, spręsdamas perdavimo pagal EAO klausimus, patikrina: 1) ar yra laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai ES valstybei narei, šiuo atveju Vokietijos Federacinei Respublikai. Vilniaus apygardos teismas tai atliko ir pagrįstai nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo neperdavimo pagal EAO pagrindų, kurie neleistų D. Č. perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai.

Gynėjas skunde nurodo, kad D. Č. neįtariamas padaręs tokius nusikaltimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos BK priskiriami prie sunkių nusikaltimų.

Atkreipiamas dėmesys, jog sprendžiant veikos, dėl kurios prašoma perduoti asmenį EAO išdavusiai valstybei, ir nusikalstamos veikos, numatytos atitinkamame Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnyje, tapatumo klausimus, atsižvelgiama tik į faktines aplinkybes. Teisinis veikos apibrėžimų tapatumas (vienodas kvalifikavimas) nėra reikalaujamas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios suderintos su Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pilietis pagal EAO perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Aptariamame EAO aiškiai nurodyta, kad už nusikaltimus, kurių padarymu įtariamas D. Č., Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamasis kodeksas numato maksimalią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.

Antra vertus, jau minėtoje tarptautinėje teisės normoje nurodyta, jog EAO gali būti išduotas už veiką, baustiną pagal išduodančios valstybės narės teisę laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio terminas – bent dvylika mėnesių.

D. Č. nusikalstamos veikos, kuriomis jis įtariamas, numatytos Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Pastarojo straipsnio sankcijoje numatyta didesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Be to, aptariama nuostata nereikalauja, kad EAO išdavusioje valstybėje paskirta bausmė savo turiniu būtų adekvati Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytoms arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėms. Svarbu, jog ši bausmė būtų susijusi su asmens laisvės atėmimu.

Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad D. Č. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, išlaiko šeimą ir pan., nėra pakankamas pagrindas Vilniaus apygardos teismo nutarčiai naikinti. Neatsižvelgimas į šias aplinkybes nelaikomas suimtojo pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.