Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato Kelių policijos skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio vyresnysis patrulis, 2011 m. rugsėjo 2 d. P. Š., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 2 d., apie 12.30 val. Šilalės g., Tauragėje, būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,76 prom.), vairavo UAB („duomenys neskelbtini“) vardu registruotą automobilį MB 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog Tauragės rajono apylinkės teismas skirdamas nuobaudą, visiškai neatsižvelgė į šeimynines aplinkybes. Teigia, kad žmona negali dirbti jokio fizinio darbo, nes yra lūžus koja, ir tik 2012 m. jai iš kojos bus išimti metalai ir sprendžiamas klausimas dėl invalidumo. Šiuo metu dirba 2 val. namuose. Be to serga nervine depresija. Pažymi, jog šiuo metu jis vienintelis išklaiko šeimą, augina du mokyklinio amžiaus vaikus. Kadangi darbas yra Rietave, todėl kasdien turi važiuoti iš Klaipėdos į Rietavą. Be to, turi cechą, kur gamina medienos drožles mėsos ir žuvies rūkymui. Reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes jis pats aptarnauja virš 15 įmonių. Samdyti vairuotojo ir papildomų darbininkų, bei mechaniko neturi galimybės, nes pajamos yra mažos. Pabrėža, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo, su žmona neteks darbo, o įmonė bus uždaryta. Dėl mažų šeimos pajamų, vaikai gauna nemokamą maitinimą. Apelianto teigimu, kelių policijos patruliai jam nepasiūlė jokios alternatyvos (pvz. pasitikrinti kraują ligoninėje), o tik grasino areštine, jeigu jis nepasirašys protokolo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu P. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 1 500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Iš P. Š. apeliacinio skundo matyti, jog jis neginčija to fakto, kad įvykio metu vairavo transporto priemonę, tačiau nesutinka su patikrinimo metu nustatytu alkoholio kiekiu jo organizme, teigdamas, jog tokiems alkoholio matuoklio duomenims, įtakos galėjo turėti jo vartojami širdies lašai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad P. Š. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas P. Š. kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad apelianto neblaivumas buvo tikrintas alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 680“ (b. l. 5). Su alkotesterio parodymais apeliantas sutiko – tai įrašė alkotesterio kvite (b. l. 4). Apeliantas teigia, kad prieš atliekant jo neblaivumo patikrinimą, jis buvo išgėręs vaistų. Vertinant šią apelianto pateiktą versiją, pažymėtina, kad apeliantas ją iškėlė tik pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu rašydamas pasiaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole, apeliantas nurodė, kad vairavo automobilį išgėręs alkoholinį gėrimą. (b. l. 1). Pirminiame paaiškinime apeliantas jokių aplinkybių dėl vaistų vartojimo nenurodė, ši versija atsirado tik bylą pradėjus nagrinėti teisme. Šią P. Š. keliamą versiją apygardos teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės ir daro išvadą, kad ji yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad vairuodamas automobilį apeliantas buvo neblaivus: alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 680“ buvo užfiksuotas nustatytą leistiną normą viršijantis neblaivumas – 0,76 prom., policijos pareigūnų A. R. ir E. L. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad nuo vairuotojo juto sklindantį alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli (b. l. 2, 3); taigi paneigiama apelianto versija, dėl vaistų įtakos alkoholio matavimo prietaiso rezultatams, be to pats apeliantas paaiškino, kad buvo vartojęs alkoholio.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai, patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009, 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444–1452/2009). Be to, apeliantas tai teigdamas, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. O apeliacinio skundo teiginys, jog tai galima patikrinti tik į teismą, išsikvietus policijos pareigūną su alkotesteriu yra visiškai nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi argumentai, kad P. Š. vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, nes transporto priemone kiekvieną dieną vyksta į darbą ir netekęs teisės vairuoti, liktų be nuolatinio darbo, nuo ko labai pablogės ir nukentės jo ir šeimos interesai bei finansinės galimybės, bei tai, kad žmona yra susilaužiusi koją ir serga nervine depresija, nėra ypatingai atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad praradęs teisę vairuoti transporto priemones jis neteks darbo, ar tai kad yra vienintelis šeimos išlaikytojas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Todėl P. Š. dar prieš sėsdamas už automobilio vairo būdamas išgėręs, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams (jo galimybei dirbti, turtinei padėčiai), o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo esant neblaiviam. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. P. Š. paskyrė ir taip minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), todėl apelianto skundo argumentai, atmestini kaip nepagrįsti. Apygardos teismas nenustatė jokio pagrindo, nei nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nei grąžinti pirmosios instancijos teismui ją tirti iš naujo.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog P. Š. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, jo veika kvalifikuota teisingai, todėl laikytina, jog teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.