- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- 2S-1199-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16135-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- I. S., V. J., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- B. J.
- Kategorijos
- 113.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui B. J., dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys byloje V. J., I. S., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau –VTPSI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą B. J. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) pusėje, besiribojančioje su žemės sklypais, esančiais adresu, (duomenys neskelbtini), pastatytą užtvarą ant atraminės sienelės ir sutvarkyti statybvietę.
Atsakovas ir trečiasis asmuo informavo teismą, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-21528-631/2012 (dabartinis Nr. 2-1494-631/2014) pagal V. J. ir B. J. ieškinį atsakovei I. S. dėl teisių į statybą gynimo, kuriuo ieškovai prašo leisti ieškovams V. J. ir B. J. gauti statybą leidžiančius dokumentus nesudėtingų statinių (atraminės sienelės ir ažūrinės tvoros statybai) žemės sklype, (duomenys neskelbtini), iš pietų-vakarų pusės, besiribojančios su atsakovės I. S. žemės sklypu (duomenys neskelbtini), statant ažūrinę tvorą ant esamos atraminės sienelės, bei išmokant atsakovei I. S. 625, 83 Lt kompensaciją už faktiškai užimtą 3 kv. m. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plotą.
Atsakovas pateikė prašymą teismui civilinę bylą Nr. 2-1649-728/2014 sustabdyti iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1494-631/2014 pagal V. J. ir B. J. ieškinį atsakovei I. S. dėl teisų į statybą gynimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi atsakovo B. J. prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-1649-728/2014 tenkino.
Teismas padarė išvadą, kad abi minėtos civilinės bylos yra susijusios, kadangi abiejose civilinėse bylose yra sprendžiamas klausimas dėl tų pačių nesudėtingų statinių (esančios atraminės sienutės įteisinimo ir šiai dienai išardytos ažūrinės medinės tvoros atstatymo). Teismas nusprendė, kad atraminė sienutė bus arba įteisinta be gretimo žemės sklypo savininkės sutikimo pagal teismo sprendimą vienoje byloje, arba, esant neigiamam sprendimui kitoje civilinėje byloje dėl teisių į statybą gynimo nugriauta.
Vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, pirmiausiai turi būti išspręstas klausimas dėl galimybės įteisinti egzistuojantį ginčo statinį, o po to dėl jo nugriovimo. Remiantis CPK 163 str. 3 p. teismas privalo stabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad yra tikslinga sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-1649-728/2014 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1494-631/2014 pagal V. J. ir B. J. ieškinį atsakovei I. S. dėl teisių į statybą gynimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Trečiasis asmuo I. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. 2013-08-26 nutartimi jau buvo atmestas tapatus atsakovo B. J. prašymas dėl bylos sustabdymo. O teismas priėmęs 2014-03-05 nutartį nenurodė jokios naujos faktinės aplinkybės, trukdančios nagrinėti bylą. Taigi, prašymas buvo patenkintas neįvertinus bylos aplinkybių ir to įtakoje yra nepagrįstai vilkinamas teismo procesas bei pažeidžiamos trečiųjų asmenų, negalinčių pasinaudoti savo nuosavybe, teisės.
2. Ieškovas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė teismui netikslų ieškinio reikalavimą ir iki dabar jo nepatikslino: savavališkai pastatytas statinys, betoninė atraminė sienutė, o ne užtvara (tvora), yra pastatytas ne sklypų ((duomenys neskelbtini)) riboje, o sklypuose (duomenys neskelbtini).
3. Nutartis stabdyti bylos nagrinėjimą veikia priešingai civilinio proceso tikslams, kurie „reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu“.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutartis prieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtai 2013-10-29 neskundžiamai nutarčiai, kuria minėtos bylos nebuvo sujungtos.
Atsiliepimas
Atsakovas B. J. ir trečiasis asmuo byloje V. J. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Iš esmės I. S. pateikia dviejų nutarčių palyginimą, tačiau nedėsto motyvų, sudarančių pagrindo nutartį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, ir pagrįstai nustatė, kad tarp dviejų minėtų civilinių bylų neabejotinai yra tarpusavio ryšys, kadangi abiejų dalykas yra tų pačių nesudėtingų statinių „likimas“: ar atraminė sienutė ir užtvaras bus įteisinti pagal vieną teismo sprendimą, ar nugriauti pagal kitą.
3. Nors bylos sustabdymas ir suteikia tam tikrus nepatogumus trečiajam asmeniui ir apriboja galimybę pasinaudoti jai suteiktomis teisėmis, tačiau, šiuo atveju įvertinus galimas kilti pasekmes, toks teismo procesinis sprendimas nelaikytinas neproporcingu siekiamiems tikslams.
4. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Atsižvelgiant į minėtų civilinių bylų sąsajumą, yra pagrindas sustabdyti bylą remiantis CPK 163 str. 3 p.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 atr. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra būtinas civilinės bylos Nr. 2-1649-728/2014 sustabdymas.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008). Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 straipsnis). Dėl to teismas, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Jame įtvirtinta norma nustato privalomąjį bylos sustabdymo atvejį, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąją ar administracine tvarka. Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla turi būti sustabdoma aptariamu pagrindu, yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kad reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga aptariamu pagrindu sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl bylos, kurioje nagrinėjamas ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, sustabdymo, turėjo nustatyti konkrečius faktus, kurie nustatinėjami kitoje byloje ir kurie turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo B. J. ieškinio, pareikšto kitoje byloje, pagrindą ir dalyką, nurodė, jog šio ieškinio išnagrinėjimas turės įtakos bylos, nagrinėjamos pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareikštus reikalavimus, apimtims.
Byloje Nr. 2-1649-728/2014 ieškovas reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą B. J. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pusėje besiribojančioje su sklypu, (duomenys neskelbtini), pastatytą užtvarą (tvorą) ant atraminės sienutės, o pusėje besiribojančioje su sklypu ir patenkančioje į sklypą (duomenys neskelbtini), pastatytą atraminę sienutę ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovui neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pusėje besiribojančioje su sklypu, (duomenys neskelbtini), pastatytą užtvarą (tvorą) ant atraminės sienutės, o pusėje besiribojančioje su sklypu ir patenkančioje į sklypą (duomenys neskelbtini), pastatytą atraminę sienutę ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo B. J.. Taigi šioje byloje bus nustatinėjamos aplinkybės ar ginčo pastatas yra savavališka statyba.
O byloje Nr. 2-1494-631/2014 pagal V. J. ir B. J. ieškinį atsakovei I. S. dėl teisių į statybą gynimo, bus sprendžiamas klausimas ar yra pagrindas išduoti statybą leidžiančius dokumentus dėl nesudėtingų statinių (atraminės sienelės ir ažūrinės tvoros statybai) žemės sklype (duomenys neskelbtini), iš pietų-vakarų pusės, besiribojančios su atsakovės I. S. žemės sklypu (duomenys neskelbtini), statant ažūrinę tvorą ant esamos atraminės sienelės, bei išmokant atsakovei I. S. 625, 83 Lt kompensaciją už faktiškai užimtą 3 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotą.
Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, pirmiausiai turi būti išspręstas klausimas dėl galimybės įteisinti egzistuojantį ginčo statinį, ir tik esant neigiamam atsakymui, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jo nugriovimo. Remiantis CPK 163 str. 3 p. teismas privalo stabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad yra tikslinga sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-1649-728/2014 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1494-631/2014 pagal V. J. ir B. J. ieškinį atsakovei I. S. dėl teisių į statybą gynimo. Taigi, minėtose civilinėse bylose tiek nagrinėjimo dalykai, tiek bylose tirtinos aplinkybės yra vienodos, todėl galima daryti išvadą, kad byloje dėl teisių į statybą gynimo nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.
I. S. atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į dviejų nagrinėjimų bylų esmę, atsakovo prašymo argumentus, civilinė byla sustabdyta abstrakčiu pagrindu, nesant tiesioginio teisinio ryšio tarp dviejų bylų. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais I. S. argumentais. Teismas jau ir anksčiau pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, ir pagrįstai nustatė, kad tarp dviejų minėtų civilinių bylų neabejotinai yra tarpusavio ryšys.
Savo atskirąjį skundą I. S. grindžia ir tuo, kad nutartis stabdyti bylos nagrinėjimą veikia priešingai civilinio proceso tikslams, kurie „reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu“. Tačiau pažymėtina, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra teisėto sprendimo priėmimas, todėl greitai bylos turi būti nagrinėjamos, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą.
Taip pat atmestinas I. S. teiginys, kad ieškovas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė teismui netikslų ieškinio reikalavimą ir iki dabar jo nepatikslino. Teismas pažymi, kad 2014-03-17 yra gautas patikslintas Ieškovo ieškinys.
Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl keisti jos ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.