- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-576
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas (pirm.), Albinas Bielskis, Tomas Šeškauskas
- Nuteistasis
- E.Š.
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
- Advokatai
- Nikalojas Gelusevičius
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Teisėjas A.Paštuolis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1(S)
LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. gruodžio 15 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. Ž. ir nuteistojo E. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu devyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 p., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta penkiasdešimt parų arešto bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.
Iš E. Š. priteista Valstybinei ligonių kasai 1001,75 Lt už A. G. gydymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š. nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 14 d., apie 00 val. 10 min. A. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodamas smūgius rankomis bei spardydamas A. G. , tai yra suduodamas jai ne mažiau 7 smūgius kumščiu į veidą ir galvą, ne mažiau 2 smūgius į krūtinės dešiniąją pusę, bei suduodamas jai daugybinius smūgius į kaklą ir kitas kūno vietas, šokinėdamas ant krūtinės, padarė jai daugybinius viso kūno sužalojimus, pasireiškusius viso kūno sumušimu, dėl ko nuo krūtinės sumušimo – kairės pusės V-IX, dešinės pusės IV-XII šonkaulių daugybinių lūžių, kepenų ir dešinio inksto plyšimo, kurie komplikavosi kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, užpakalinės sienos minkštuosius audinius bei šoku, ji ligoninėje mirė, tai yra tyčia nužudė A. G. .
Šalies argumentai
Nukentėjusioji V. Ž. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes bei nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Jos sūnaus gyvenimo sąlygos buvo labai blogos, dėl ko apeliantė pripažįsta ir savo kaltę. Ji sutinka su baudžiamojoje byloje esančia jos charakteristika. Taip pat nurodo, kad jos sūnus yra protiškai atsilikęs. Apeliantė pripažįsta savo kaltę, kad kartu su sugyventiniu nesiėmė visų būtinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui, elgėsi nežmoniškai, nepilietiškai, neįvykdė savo, kaip dukters ir motinos, pareigos, dėl ko buvo padarytas nusikaltimas.
Nuteistasis E. Š. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, sutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija bei nustatytomis lengvinančiomis ir sunkinančiomis jo atsakomybę aplinkybėmis. Tačiau mano, kad jam skirta bausmė yra per griežta. Jis augo asocialioje šeimoje, yra fiziškai ir protiškai neišsivystęs. Teigia, kad nenorėjo nužudyti savo senelės, o tik norėjo atgauti savo pinigus. Įvykio metu buvo neblaivus, supyko, nesusivaldė, todėl pavartojo smurtą. Tačiau tuo metu kartu buvę motina su patėviu jo nesulaikė ir nenutraukė jo nusikalstamų veiksmų. Taip pat apeliantas sutinka su BK 63 str. nuostatų taikymu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis E. Š. prašė jo ir nukentėjusiosios V. Ž. apeliacinius skundus patenkinti, jo gynėjas prašė jo ginamojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusioji prašė jos ir nuteistojo apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras - apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios V. Ž. ir nuteistojo E. Š. apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliantai, sutikdami su apygardos teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės ir nusikalstamos veikos juridinio įvertinimo, ginčija tik paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.
Nors apeliantas teigia, kad nenorėjo nužudyti savo senelės A. G. , tačiau nukentėjusiosios atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą-suduodamas daugybinius smūgius kumščiu ir spirdamas į įvairias kūno vietas bei šokinėdamas ant jos krūtinės, jis suprato, kad kėsinasi į nukentėjusiosios gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia ir teisingai kvalifikavo jo veiką pagal atsiradusias pasekmes.
Esant priežastiniam ryšiui tarp E. Š. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių, kitų asmenų neveikimas (nusikalstamų veiksmų nesustabdymas, žmogiškosios ir pilietinės pareigos neatlikimas) neturi jokios įtakos kaltei ir bausmės dydžiui.
Pirmosios instancijos teismas nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šios teismo išvados kolegija nekvestionuoja. Tačiau apelianto niekuo nepamatuotas noras perkelti dalį atsakomybės kitiems yra akivaizdus. Būtent taip kolegija vertina nuteistojo skunde esančius teiginius apie sunkią vaikystę, motinos ir patėvio gyvenimo būdą ir asmenines savybes.
Nuteistojo E. Š. apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės-pyktis, nesusivaldymas, pirmosios instancijos teismo tinkamai aptartos ir teisingai įvardytos kaip nužudymo motyvas-tarpusavio konfliktas.
Tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis apeliaciniuose skunduose akcentuoja nuteistojo fizinį ir protinį atsilikimą. Tačiau iš teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės akto ( t. 1 b.l. 116-117) seka, kad nuteistasis E. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu jokia psichine liga nesirgo, buvo psichiškai sveikas, suprato savo veiksmų esmę, galėjo juos valdyti bei kad šiuo metu jokia psichine liga neserga ir yra psichiškai sveikas. E. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo labai aktyvus (sudavė nukentėjusiajai smūgius rankomis ir kojomis, smaugė ją, šokinėjo ant krūtinės, padarydamas A. G. daugybinius sužalojimus). Tai vienareikšmiškai paneigia apelianto teiginius apie E. Š. fizinę negalią.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam devynerių metų laisvės atėmimo bausmę už tyčinį nužudymą, kuris priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), sukėlusių neatstatomas pasekmes ir tuo padariusių ypatingą žalą visuomenei, BK 54 str. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t.y. atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, sunkinančios ir lengvinančios atsakomybę aplinkybių buvimą. Nuteistasis E. Š. anksčiau teistas septynis kartus, tame skaičiuje ir už nusikaltimus asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui bei viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad du kartus E. Š. teistas už smurtinius nusikaltimus, padarytus prieš tą pačią nukentėjusiąją. Tai rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuomenės nustatytų normų, tuo pačiu ir padidintą pavojingumą visuomenei. Jam paskirta bausmė neviršija sankcijos vidurkio. Ši bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiosios V. Ž. ir nuteistojo E. Š. apeliacinius skundus atmesti.