- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-04
- Bylos Nr.
- 2-9321-734/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05977-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Atsakovas
- UAB „P-Parkas“
- Ieškovas
- J. P.
- Advokatai
- Dmitrij Aleksandrov
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui UAB „P-Parkas“ dėl sumokėto mokesčio grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. P. į teismo posėdį neatvyko, nurodė, jog atvykti į posėdį negalės, sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant (b.l. 60). Nurodė, kad pateiktą ieškinį palaiko ir prašo pilnai patenkinti: priteisti iš atsakovo 50 Lt mokestį, sumokėtą ieškovo atsakovui už automobilio stovėjimą atsakovo aikštelėje, ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-5).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2011-03-22 pastatė savo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje prie Sporto rūmų. Iš ženklų suprato, kad stovėjimas aikštelėje yra mokamas, sumokėjo į prie aikštelės esantį automatą 3 Lt už 3 stovėjimo valandas, už tai gavo kvitą, kurį paliko ant palangės prie automobilio užpakalinio stiklo, nes prie automato nepastebėjo nuorodų dėl konkrečios sumokėjimą patvirtinančio dokumento padėjimo vietos. Ieškovas pažymėjo, kad automobilis buvo paliktas priekiu į tvorą, kur buvo gana šiukšlina, todėl manė, kad kvitas, paliktas prie galinio automobilio lango stiklo, bus geriau pastebimas ir prieinamas apžiūrėti. Ieškovas nurodė, jog jam grįžus ir dedant į bagažinę krepšį, kvitą iš automobilio išpūtė vėjas. Priėjęs prie priekinių automobilio durų, ieškovas pastebėjo už valytuvo užkištą popierių - kontrolinio patikrinimo mokesčio kvitą, kuriame buvo nurodyta, jog ieškovas turi sumokėti atsakovui UAB „P-Parkas“ 50 Lt mokesčio. Atsakyme į ieškovo pretenziją atsakovas nurodė, jog 50 Lt mokesčiu ieškovas apmokestintas dėl to, jog nebuvo sumokėjęs už automobilio stovėjimą, tuo tarpu apmokėjimo už automobilių stovėjimą aikštelėje tvarka buvo aiškiai išdėstyta stenduose šalia aikštelės. Ieškovas laiko, kad atsakovas iš jo 50 Lt mokesčio reikalavo neteisėtai ir nepagrįstai, privatus juridinius asmuo neturi teisės taikyti sankcijų baudų pavidalu, be to, nebuvo vertinta ieškovo kaltė, t.y. ta aplinkybė, kad ieškovas iš tiesų nevengė sumokėti mokesčio už stovėjimą. Ieškovo nuomone, jam paskaičiuotas mokestis nebuvo tinkamai įformintas, mokesčio dydis neadekvatus ieškovo pažeidimui, neaiškus tokio mokesčio skaičiavimo pagrindas. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo parengtose taisyklėse ir Kontrolinio patikrinimo mokesčio kvite naudojami neetiški išsireiškimai, neadekvatūs grasinimai, t.y. nustatyta, kad jei mokestis nebus sumokėtas laiku, jo išieškojimas kartu su visa informacija be atskiro pranešimo bus perduotas tretiesiems asmenims. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad siekdamas, jog ieškovas neperduotų mokesčio iš jo išieškojimo tretiesiems asmenims (skolų „išmušinėjimo“ įmonėms), 50 Lt mokestį ieškovui sumokėjo gera valia, kad po to galėtų pareikšti reikalavimą dėl šio mokesčio teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo bei grąžinimo per teismą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai paaiškino, kad 50 Lt mokesčio iš ieškovo reikalavo teisėtai ir pagrįstai. 50 Lt mokesčio mokėjimas buvo numatytas už atsiskaitymo už stovėjimo paslaugas aikštelėje taisyklių pažeidimą, nes, patikrinus ieškovo paliktą aikštelėje automobilį, nebuvo nustatytas atsiskaitymo už suteiktas transporto priemonės stovėjimo paslaugas faktas (nebuvo taisyklėse nurodytoje vietoje – ant transporto priemonės prietaisų skydelio už priekinio stiklo - paliktas bilietas, įrodantis tinkamą atsiskaitymą už suteiktas paslaugas), todėl atsirado pagrindas ieškovą apmokestinti 50 Lt mokesčiu. Atsakovo atstovai nurodė, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais – ieškovui pastačius automobilį aikštelėje, kurioje buvo nurodyta informacija apie apmokėjimą. Taisyklių 3 punkte buvo nurodyta, kad automobilio stovėjimo aikštelėje paslauga yra mokama; už paslaugą būtina atsiskaityti iš anksto. Paslaugos kainos yra nurodytos ant aikštelėje esančio mokėjimo aparato, kurio pagalba sumokama už paslaugą. Atsakovas nurodė, kad Taisyklėse nurodytas 50 Lt mokestis, kuris turi būti mokamas už stovėjimo aikštelių taisyklių pažeidimą, yra apskaičiuotas įvertinus atsakovo patiriamas išlaidas kontrolei, kuomet tikrinama, ar yra tinkamai atsiskaityta už automobilių stovėjimą aikštelėje, taip pat aikštelės eksploatavimo sąnaudas. Dėl išdėstytų aplinkybių atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo UAB „P-Parkas“ viena iš Įstatuose numatytų veiklos rūšių yra automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimas, jų valdymas (b.l. 35-46). Viena iš atsakovo eksploatuojamų aikštelių yra adresu (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovas 2011-03-22 pastatė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). Prie įvažiavimo į aikštelę esančiame stende yra išdėstytos automobilių Stovėjimo aikštelės taisyklės (toliau – Taisyklės – b.l. 15, 47). Šių Taisyklių 1 punkte yra nurodyta, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra privati teritorija, o Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad automobilio stovėjimo aikštelėje paslauga yra mokama ir už paslaugą būtina atsiskaityti iš anksto. Taisyklių 8 punktas nurodo, kad sumokėjus nustatyto dydžio mokestį už transporto priemonės stovėjimą, iš mokėjimo aparato išimamas bilietas, įrodantis atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, turi būti padėtas matomoje vietoje ant transporto priemonės prietaisų skydelio už priekinio stiklo, kad iš lauko būtų įmanoma identifikuoti biliete nurodytą informaciją. Taisyklių 9 punkte numatyta, kad jei neįmanoma nustatyti atsiskaitymo už suteiktas transporto priemonės stovėjimo paslaugas fakto arba jei stovėjimo aikštelės teritorijoje transporto priemonė stovi ilgiau nei nurodyta biliete, transporto priemonės savininkas apmokestinamas papildomu 50 Lt mokesčiu. Aikštelėse stovi mokėjimo aparatai, išduodantys bilietus bei ant kurių yra nurodytos paslaugos kainos.
Byloje nustatyta, kad ieškovas, pastatydamas savo automobilį atsakovo aikštelėje suprato, kad automobilio pastatymas šioje aikštelėje yra mokama paslauga, už kurią turi būti sumokėta iš anksto, naudojantis mokėjimo automatu. Teismas laiko, kad stovėjimo aikštelėje pastatytas stendas su taisyklėmis ir mokėjimo aparatas su nurodytomis stovėjimo kainomis atitinka CK 6.171 str. numatytus viešajai ofertai keliamus reikalavimus, tuo tarpu ieškovas, pastatęs automobilį atsakovo stovėjimo aikštelėje, konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo valią sudaryti sutartį su atsakovu atsakovo parengtomis sąlygomis, išdėstytose iškabintose Taisyklėse (CK 6.173 str. 3 d.). Teismas daro išvada, kad byloje sutartis dėl atlygintinių automobilio stovėjimo paslaugų sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.), nes įstatymas nenumato, kad tokio pobūdžio sutarčiai būtų privaloma rašytinė forma. CK 6.162 str. 1 d. nustato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl automobilio stovėjimo, tokiu būdu tarp šalių susiklostė atlygintiniai paslaugų teikimo santykiai. Sutarties sąlygos parengtos atsakovo bendram nevienkartiniam naudojimui, t.y. sutarties sąlygos standartinės (CK 6.185 str.). Laikytina, kad ieškovas su šiomis sąlygomis buvo supažindintas tinkamai – sąlygos buvo viešai iškabintos prie aikštelės stovėjusiuose stenduose, todėl ieškovas turėjo galimybę apsispręsti, ar sudaryti sutartį pagal atsakovo parengtas standartines sąlygas, ar nesudaryti sutarties. Ieškovas teigia, kad jis sumokėjo už 3 automobilio stovėjimo valandas ir tai patvirtinantį kvitą paliko ant galinio automobilio lango, nors atsakovo iškabintose Taisyklėse buvo aiškiai nurodyta, kad iš mokėjimo aparato išimtas bilietas, įrodantis atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, turi būti paliktas matomoje vietoje ant transporto priemonės prietaisų skydelio už priekinio stiklo. Taigi Taisyklėse buvo aiškiai nurodyta, kad sumokėjimui už paslaugas įrodyti būtinas dokumentas yra iš mokėjimo automato išimtas bilietas. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. K., dirbantis pas atsakovą aikštelių kontrolieriumi, parodė, kad jis išrašė ieškovui kontrolinio mokesčio patikrinimo kvitą, nes ant ieškovo automobilio Taisyklėse nurodytoje vietoje nerado sumokėjimą už stovėjimą patvirtinančio dokumento, nors automobilį apžiūrėjo atidžiai.
Jei neįmanoma nustatyti atsiskaitymo už suteiktas transporto priemonės stovėjimo paslaugas fakto, transporto priemonės savininkas apmokestinamas papildomu 50 Lt mokesčiu už kiekvienas paskesnes 24 valandas (Taisyklių 9 punktas). Teismas laiko, kad ši Taisyklių nuostata atitinka CK 6.71 str. įtvirtintą netesybų sampratą, t.y. sutarties nustatytą pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįvykdė prievolės tinkamai atsiskaityti už stovėjimo atsakovo aikštelėje paslaugas, nes nustatyta tvarka atsakovui nebuvo pateiktas atsiskaitymą patvirtinantis dokumentas – bilietas iš mokėjimo automato. CK 6.75 str. nustatyta, kad jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai. Nustatyta, kad ieškovas nepateikė Taisyklėse nurodyto dokumento, galinčio pagrįsti tinkamą apmokėjimą už automobilio stovėjimo paslaugas, todėl pripažintina, kad jis prievolės tinkamai neįvykdė ir tai sudaro pagrindą sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas nepagrįstai tinkamo sumokėjimo už paslaugas įrodymo pareigą bando perkelti atsakovui. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su sutarties sąlygomis (sąlygos išdėstytos viešojoje ofertoje). Konstatuotina, kad ieškovas, palikdamas automobilį stovėti atsakovo eksploatuojamoje aikštelėje, su atsakovo viešai pateiktomis stovėjimo sąlygomis sutiko. Tačiau teismas, vadovaudamasis CK 6.72 str. 2 d., laiko, kad atsakovo parengtose standartinėse sąlygose, kurių turiniui ieškovas negalėjo daryti įtakos, numatyta 50 Lt bauda, atsižvelgiant į ieškovo padarytą sutarties sąlygų pažeidimą, ieškovo elgesį, prievolės sumą (nustatyta, kad už 1 val. stovėjimo atsakovo eksploatuojamoje aikštelėje buvo imamas 1 Lt mokestis), yra neprotingai didelės netesybos, nes atsakovo aikštelei esant nuolat kontroliuojamai atsakovo darbuotojų (kontrolierių), praktiškai neįmanoma situacija, kad automobiliai būtų palikti stovėti nesumokėjus už paslaugas ilgiau nei 24 valandas, tokiu būdu 50 Lt, įvardinti papildomu mokesčiu už vengimą atsiskaityti už paslaugas, pripažintini neprotingai didelėmis netesybomis, prieštaraujančiomis civilinės atsakomybės kompensaciniam pobūdžiui. Vadovaujantis išdėstytu, netesybos mažintinos iki 24 Lt sumos, teismui pripažįstant, kad atsakovas dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų apmokėti už automobilių stovėjimo paslaugas, patiria nuostolių, nes apmokėjimui už paslaugas patikrinti, turi samdyti darbuotojus, kurie kontroliuoja aikštelės teritoriją, periodiškai tikrina aikštelėje stovinčius automobilius bei sumokėjimą už stovėjimo paslaugas. Dėl to pripažintina, kad asmenims, nusprendusiems pasinaudoti atsakovo teikiamomis automobilių statymo atsakovo aikštelėje paslaugomis ir tinkamai už šias paslaugas neatsiskaičius, atsakovas visada patiria nuostolių. Pažymėtina, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad baudos negalimos civiliniuose teisiniuose santykiuose, nes pagal CK 6.71 str. 1 d., CK 6.258 str. 1 d. netesybos yra viena civilinės atsakomybės formų, tuo tarpu viena iš netesybų rūšių yra bauda, kuri taikoma esant sutarties sąlygų pažeidimui. Tačiau atsižvelgiant į aptartus kriterijus, turinčius įtakos vertinant netesybų dydį, taip pat į tai, kad ieškovas yra vartotojas, t.y. silpnesnioji sutarties šalis, sudariusi sutartį prisijungimo būdu, ieškovui priteistina iš atsakovo 26 Lt jau sumokėtų netesybų. Šiuo atveju CK 6.73 str. 2 d. nustatyta taisyklė, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, netaikytina, nes kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, ieškovas netesybas sumokėjo tik dėl to, kad galėtų po to jau sumokėtų netesybų teisėtumą ir pagrįstumą ginčyti per teismą.
Kitos ieškovo nurodytos aplinkybės, kaip neturinčios teisinės reikšmės tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui, atskirai nevertintinos.
CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Vadovaujantis šia įstatymine nuostata, iš atsakovo priteistina ieškovui 35 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovo atsakovui priteistina 120 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 str., 303 str.,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „P-Parkas“, į.k. 300561011, 26,00 Lt mokesčio (baudos), sumokėto už automobilio stovėjimą, ir 35,00 Lt žyminio mokesčio ieškovui J. P., a.k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 120,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „P-Parkas“, į.k. 300561011.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.