Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2018-07-30 · Civilinė byla Nr. e2A-725-881/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-30
Bylos Nr.
e2A-725-881/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42310-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Prime Leasing“
Atsakovas
L. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-725-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42310-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Prime Leasing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3168-967/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Prime Leasing“ ieškinį atsakovui L. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,Prime Leasing“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų K. Č., L. R. ir L. N. 13 604,25 EUR nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas, iš atsakovo K. Č. priteisti 1 251,59 EUR delspinigių ir 5 proc. metines procesines palūkanas, ir iš visų atsakovų priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2015 m. gruodžio 20 d. su atsakovu K. Č. elektroninių ryšių priemonėmis sudarė automobilio nuomos ir paslaugų sutartį Nr. CTB20151220-24, kurios pagrindu atsakovui K. Č. trumpalaikės nuomos būdu buvo išnuomotas automobilis. Šis atsakovas per elektroninę sistemą rezervavo automobilį „Mini One“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančio atsakovų susirašinėjimo matyti, kad atsakovui K. Č. rezervavus nurodytą automobilį ir atrakinus jį elektroniniu būdu, atsakovas L. R. ketino jį perduoti vairuoti draugui, turinčiam vairuotojo pažymėjimą (P. Ž.), tačiau atsakovų susitarimu automobilį vairavo neturintis teisės vairuoti atsakovas L. N.. Vairavimo metu įvyko eismo įvykis ir automobilis atsitrenkė į medį, buvo apgadintas ir priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Ieškovė automobilį iš saugojimo aikštelės pasiėmė gavusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos leidimą. Dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo ieškovė patyrė 447,22 EUR išlaidų, o dėl automobilio apgadinimo (jo vertės sumažėjimo) ieškovė patyrė 12 942,15 EUR nuostolių. Su atsakovais K. Č. ir L. N. buvo pasirašyta taikos sutartis, kurią 2017 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtino teismas. Taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad dėl likusios prievolės dalies, kurią sudaro 4 535,08 EUR, ieškovė tęs bylinėjimąsi su atsakovu L. R. ir taikos sutartis neatleidžia šio atsakovo nuo jam tenkančios prievolės dalies įvykdymo ieškovui. Atsakovo L. R. kaltė dėl patirtų nuostolių grindžiama tuo, kad jis, pasinaudojęs atsakovu K. Č., ir taip užvaldęs automobilį bei jį perdavęs teisės vairuoti neturinčiam asmeniui L. N., pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl turi atlyginti padarytą žalą. Nepavykus atsakovui L. R. įteikti procesinių dokumentų paštu, šie dokumentai ieškovės prašymu jam įteikti viešo paskelbimo būdu 2017 m. sausio 17 d. (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai parengto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.Teismas padarė išvadą, jog neegzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo L. R. atliktų neteisėtų veiksmų.Be to, teismas sprendė, jog aptariamu atveju neįrodyta, kad atsakovas L. R. atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus – atsakovas nesudarė sutarties su ieškove, kurios pagrindu išnuomotas automobilis. Jo veiksmai apsiribojo tuo, kad jis susitarė su atsakovu K. Č., prašydamas pasinaudoti prisijungimo prie ieškovės elektroninės paskyros duomenimis ir tokiu būdu išnuomoti automobilį, kuriuo ketino pasinaudoti su draugu. Tai, jog atsakovas leido vairuoti automobilį teisės neturinčiam tai daryti draugui (L. N.), nevertintina kaip atsakovo L. R. neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu. Tai atsakovo K. Č. atžvilgiu atsakovo L. R. veiksmai pažeidė minėtą bendrojo pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Prime Leasing“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir K. Č. 2015 m. gruodžio 20 d. elektroniniu būdu sudarė automobilio nuomos ir paslaugų sutartį Nr. CTB20151220-24, kuria ieškovė įsipareigojo pagal K. Č. per elektroninę sistemą atliktas rezervacijas už užmokestį suteikti K. Č. teisę laikinai valdyti ir naudotis žymeniu „citybee“ pažymėtais ieškovės automobiliais, t. y. suteikti automobilių trumpalaikės nuomos paslaugas. 2016 m. vasario 7 d. atsakovas, kuris apskritai neturėjo kompetentingos institucijos suteiktos teisės vairuoti transporto priemonę, paprašė K. Č. užrezervuoti sutarties pagrindu vieną iš ieškovės automobilių bei perduoti jį atsakovui ir atsakovo neįvardytam vairuotojo pažymėjimą menamai turinčiam trečiajam asmeniui. Atsakovas užtikrino K. Č., jog būtent šis trečiasis asmuo ir vairuos automobilį. K. Č. atsakovo prašymą patenkino – per elektroninę sistemą užrezervavo automobilį MINI ONE (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš anksto susitarę ir kartu atvažiavę atsakovas bei L. N., K. Č. perdavus prisijungimo duomenis, paėmė automobilį iš prekybos centro „Mada“, esančio adresu Viršuliškių g. 40, Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelės. Atsakovo ir L. N. susitarimu automobilį turėjo vairuoti ir dalį laiko vairavo L. N., taip pat neturėjęs kompetentingos institucijos suteiktos teisės vairuoti transporto priemonę. Taigi atsakovas neteisėtai paimtą iš K. Č. automobilį perdavė valdyti teisės valdyti automobilį neturinčiam asmeniui. Tą pačią dieną, apie 20 val. 50 min., L. N., neįvertinęs eismo sąlygų (tamsaus paros laiko, šlapios ir smėliu padengtos kelio dangos, kelio vingių) bei savo įgūdžių, automobilio nesuvaldė, dėl ko automobilis nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir buvo stipriai apgadintas. Po eismo įvykio ieškovė kreipėsi į ERGO Insurance SE dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Draudikas, remdamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 3.1.10 punktu, kuriame įtvirtinta, jog įvykiai, kurių metu automobiliui žala padaroma automobilio valdytojui (šiuo atveju L. N.) neturint teisės vairuoti transporto priemonę, nėra laikomi draudžiamaisiais įvykiais, atsisakė tai padaryti.Teismo sprendimas už akių prieštarauja CK 6.246 ir 6.248 bei 6.263 straipsniuose įtvirtintai neteisėtų veiksmų ir kaltės sampratai. Atsakovo, pasinaudojusio K. Č. ir taip užvaldžiusio automobilį bei jį perdavusio neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę L. N., kuris sukėlė eismo įvykį, neteisėti veiksmai pasireiškia keliais aspektais: pirma, aiškiai suprasdamas, kad automobilio valdytoju gali būti tik sutartį su ieškove sudaręs K. Č., atsakovas paprašė, kad teisėtas automobilio valdytojas K. Č. neteisėtai perduotų automobilio valdymą atsakovui, neturinčiam kompetentingos institucijos suteiktos teisės vairuoti transporto priemonę. Sutartimi K. Č. įsipareigojo saugoti jam suteiktus prisijungimo prie elektroninės sistemos duomenis bei įsipareigojo be raštiško ieškovės sutikimo jokiems tretiesiems asmenims neperduoti teisių ir pareigų pagal sutartį, neperduoti automobilio ir neleisti/nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims juo naudotis. Iš atsakovo ir K. Č. susirašinėjimo SMS žinutėmis prieš K. Č. išnuomojant automobilį 2016 m. vasario 7 d. ir perduodant prisijungimo duomenis atsakovui, matyti, kad atsakovas aiškiai suvokė, jog tik K. Č. gali būti teisėtas automobilio valdytojas. Jei atsakovui ir nebuvo žinomas tikslus sutarties 1.2. bei 2.4. punktų nuostatų turinys, tai, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, jis privalėjo išsiaiškinti sutarties nuostatas ir jų nepažeisti. Paėmęs automobilį iš teisėto valdytojo valdymui, atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis); antra, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę. Perdavęs neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę L. N., atsakovas pažeidė įstatymo įtvirtintą nuostatą ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, kaip jie apibrėžti CK 6.246 straipsnio 1 dalyje – civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Būtent dėl to, jog automobilį vairavo šios teisės neturintis asmuo, ieškovė prarado teisę į draudiko mokamą išmoką atsiradus žalai. Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad neteisėtumas civilinėje atsakomybėje yra teisinės pareigos pažeidimas. Taigi prisiimta pareiga turi atitikti teisėtumo reikalavimus. Šiuo atveju atsakovas neteisėtai paėmė automobilį iš K. Č., todėl niekaip negalima prieiti išvados, kad atsakovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai atsakovo atžvilgiu, bet tokios pareigos nepažeidė ieškovės atžvilgiu. Ieškovė eismo įvykio metu buvo teisėta automobilio savininkė. Neginčytina, kad kiekvienas asmuo būtent turto savininko atžvilgiu turi galiojančią pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų šiam asmeniui žalos. Būtent turto savininko atžvilgiu atsakovas pažeidė šią pareigą. Tik regresinėje prievolėje sprendžiant dėl kelių solidariųjų skolininkų dalių galima atsižvelgti į jų tarpusavio įsipareigojimų vienas kitam turinį ir apimtį (CK 6.280 straipsnio 2 dalis). Kai žala atsiranda dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kaltė atskirai neįrodinėjama, kaip nepagrįstai skundžiamame sprendime už akių nurodė pirmosios instancijos teismas. Kadangi šiuo atveju kaltė yra preziumuojama, ieškovė jos neprivalo įrodinėti.Nors atsakovas eismo įvykio metu transporto priemonės, sukėlusios žalą ieškovei, nevaldė (žalą sukėlė netiesiogiai), būtent jo veiksmai netiesiogiai pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą, taigi tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. Atsakovas L. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės atsakovui L. R. taikymo.Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad neįrodyta, jog atsakovas L. R. atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus. Apeliantė su tuo nesutinka ir tvirtina, jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Visų pirma, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog nagrinėjamu atveju, atsakovo L. R. su ieškove nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl turi būti sprendžiama dėl deliktinės atsakomybės atsakovui taikymo.Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, su kitais atsakovais buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalių susitarimu buvo apibrėžta kiekvieno iš atsakovų konkreti dalis solidariojoje prievolėje, nešalina atsakovo L. R. atsakomybės ir neužkerta kelio ieškovui reikšti reikalavimą dėl likusios žalos dalies atlyginimo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, žala ieškovei kilo iš bendrų visų atsakovų veiksmų, t. y. prievolė pagal savo pobūdį yra solidarioji. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (neegzistavimą), todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris panaikinamas.Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje egzistuoja visos būtinosios sąlygos atsakovo L. R. deliktinei atsakomybei kilti.Kaip žinia, pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.Pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Analizuodamas dviejų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtumo ir kaltės – santykį kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai deliktinė atsakomybė kyla su kalte, pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti.Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ir K. Č. 2015 m. gruodžio 20 d. elektroninių ryšių priemonėmis sudarė automobilio nuomos ir paslaugų sutartį Nr. CTB20151220-24, kuria ieškovė įsipareigojo pagal K. Č. per elektroninę sistemą atliktas rezervacijas už užmokestį suteikti K. Č. teisę laikinai valdyti ir naudotis žymeniu „citybee“ pažymėtais ieškovės automobiliais, t. y. suteikti automobilių trumpalaikės nuomos paslaugas. 2016 m. vasario 7 d. atsakovas L. R., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, paprašė K. Č. užrezervuoti sutarties pagrindu vieną iš ieškovės automobilių bei perduoti jį atsakovui ir atsakovo neįvardytam vairuotojo pažymėjimą menamai turinčiam trečiajam asmeniui. Atsakovas L. R. užtikrino K. Č., jog būtent šis trečiasis asmuo ir vairuos automobilį. K. Č. atsakovo prašymą patenkino – per elektroninę sistemą užrezervavo automobilį MINI ONE (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš anksto susitarę ir kartu atvažiavę atsakovas L. R. bei L. N., K. Č. perdavus prisijungimo duomenis, paėmė automobilį iš prekybos centro „Mada“, esančio adresu Viršuliškių g. 40, Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelės. Atsakovo L. R. ir L. N. susitarimu automobilį turėjo vairuoti ir dalį laiko vairavo L. N., taip pat neturėjęs kompetentingos institucijos suteiktos teisės vairuoti transporto priemonę. Taigi atsakovas L. R. neteisėtai užvaldytą iš K. Č. automobilį (didesnio pavojaus šaltinį) perdavė valdyti teisės valdyti didesnį pavojaus šaltinį ir teisės vairuoti automobilį neturinčiam asmeniui. Tą pačią dieną, apie 20 val. 50 min., L. N., neįvertinęs eismo sąlygų (tamsaus paros laiko, šlapios ir smėliu padengtos kelio dangos, kelio vingių) bei savo įgūdžių, automobilio nesuvaldė, dėl ko automobilis nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir buvo stipriai apgadintas. Tokiais neatidžiais, nerūpestingais ir neteisėtais veiksmais atsakovas L. R. sudarė prielaidas žalos ieškovės turto atsiradimui. Kaip teisingai nurodo apeliantė, atsakovo L. R., pasinaudojusio K. Č. ir taip užvaldžiusio automobilį bei jį perdavusio neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę L. N., kuris sukėlė eismo įvykį, neteisėti veiksmai pasireiškė keliais aspektais: pirma, aiškiai suprasdamas, kad automobilio valdytoju gali būti tik sutartį su ieškove sudaręs K. Č., atsakovas L. R. paprašė, kad teisėtas automobilio valdytojas K. Č. neteisėtai perduotų automobilio valdymą atsakovui L. N., neturinčiam kompetentingos institucijos suteiktos teisės vairuoti transporto priemonę. Sutartimi K. Č. buvo įsipareigojęs saugoti jam suteiktus prisijungimo prie elektroninės sistemos duomenis bei įsipareigojo be raštiško ieškovės sutikimo jokiems tretiesiems asmenims neperduoti teisių ir pareigų pagal sutartį, neperduoti automobilio ir neleisti / nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims juo naudotis. Iš atsakovo ir K. Č. susirašinėjimo SMS žinutėmis prieš K. Č. išnuomojant automobilį 2016 m. vasario 7 d. ir perduodant prisijungimo duomenis atsakovui L. R., matyti, kad atsakovas L. R. aiškiai suvokė, jog tik K. Č. gali būti teisėtas automobilio valdytojas. Jei atsakovui L. R. ir nebuvo žinomas tikslus sutarties 1.2. bei 2.4. punktų nuostatų turinys, tačiau būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, jis privalėjo išsiaiškinti sutarties nuostatas ir jų nepažeisti. Paėmęs automobilį iš teisėto valdytojo valdymui, atsakovas L. R. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis) ir neperduoti automobilio neteisėtai valdyti teisės vairuoti automobilį neturintiems asmenims; antra, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę. Perdavęs neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę L. N., atsakovas pažeidė įstatymo įtvirtintą nuostatą ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, kaip jie apibrėžti CK 6.246 straipsnio 1 dalyje. Būtent dėl to, jog automobilį vairavo šios teisės neturintis asmuo, ieškovė, įvykus autoįvykiui, prarado teisę į draudiko mokamą išmoką atsiradus žalai. Būtent turto savininko atžvilgiu atsakovas L. R. pažeidė pareigą elgtis tai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Minėta, jog taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad atsakovas L. R. pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti.CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos teismų praktika pripažįsta, kad priežastinis ryšys laikomas teisiškai reikšmingu tada, kai nustatoma, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005).Teisėjų kolegija daro išvadą, jog tarp atsakovo L. R. neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Nors atsakovas eismo įvykio metu transporto priemonės, sukėlusios žalą ieškovei, nevaldė (žalą sukėlė netiesiogiai), būtent jo veiksmai sąlygojo žalos ieškovei atsiradimą. Jeigu L. R. nebūtų paprašęs, kad teisėtas automobilio valdytojas K. Č. jam neteisėtai perduotų automobilio valdymą, jis nebūtų turėjęs galimybės perduoti automobilio neteisėtai valdyti L. N., kuris savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai sukėlė žalą ieškovei (faktinis priežastinis ryšys). Atitinkamai, jeigu L. R. būtų elgęsis kaip protingas ir apdairus asmuo, jis neteisėtų veiksmų atlikimo metu, t. y. perduodamas neteisėtai užvaldytą autotransporto priemonę neturinčiam teisės vairuoti asmeniui, būtų numatęs žalos ieškovei atsiradimo tikimybę, kas patvirtina egzistuojant teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos. Kaip žalą apeliantė nurodo 4 534,09 EUR sumą, kurią sudaro 1/3 visos atsakovo L. R., K. Č. ir L. N. ieškovei sukeltos žalos. Pareikštu pirminiu ieškiniu ieškovė prašė solidariai iš K. Č., L. N. ir L. R. priteisti 13 604,25 EUR nuostolių (dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo ieškovė patyrė 447,22 EUR išlaidų, o dėl automobilio apgadinimo (jo vertės sumažėjimo) ieškovė patyrė 12 942,15 EUR nuostolių). Byloje sudarius taikos sutartį K. Č. bei L. N. įsipareigojo sumokėti ieškovei po 4 535,08 EUR nuostolių žalai atlyginti. Likusi K. Č. bei L. N. ieškovei neatlyginta žalos dalis sudaro 4 534,09 EUR (13 604,25 EUR – (4 535,08 EUR x 2)), t. y. 33,33 proc. (4 534,09 EUR x 100 / 13 604,25 EUR = 33,328 proc.). CK 6.280 straipsnio 2 dalis numato, jog atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Kadangi atsakovai žalą ieškovei sukėlė bendrais veiksmais, o L. R. kaltė yra ne mažesnė nei K. Č. bei L. N. kaltė, todėl 1/3 žalos atlyginimo reikalavimas iš atsakovo atitinka žalos dalį, proporcingą atsakovo kaltei dėl visos žalos atsiradimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jo ieškovė įrodė tiek žalos atsiradimo faktą, tiek dydį, taigi ieškinys tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo L. R. priteisiama 4 534,09 EUR nuostolių atlyginimui.Ieškovė taip pat prašo priteisti procesines 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, šį ieškovės reikalavimą taip pat tenkina.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija panaikina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą už akių ir priima naują sprendimą – ieškinį tenkinti.Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtą 1/3 bylinėjimosi išlaidų dalį bei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, įskaitant 907,50 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 907,50 EUR atstovavimo išlaidų (2016 m. lapkričio 4 d. ataskaita; 2016 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita faktūra VTO Nr. 0004419; 2016 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymas), o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 907,50 EUR (2017 m. birželio 9 d. ataskaita; 2017 m. birželio 9 d. PVM sąskaita faktūra VTO Nr. 0004419; 2017 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymas). Už ieškinį ieškovė sumokėjo 334 EUR žyminio mokesčio, kurio dalį, t. y. 167 EUR, grąžino pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs byloje taikos sutartį su dviem atsakovais, o už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 102 EUR žyminio mokesčio.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, teisėjų kolegija, įvertinusi Teisingumo ministro 2015 m. kovo d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, ieškovei iš atsakovės priteisia bylinėjimosi išlaidas, o būtent, 302,50 EUR atstovavimo išlaidų, kurias ieškovė patyrė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė (1/3 dalis nuo 907,50 EUR), 907,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 1 210 EUR, 111,33 EUR (1/3 nuo 334 EUR) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, ir 102 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, iš viso 213,33 EUR.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Prime Leasing“ (juridinio asmens kodas 302565318) iš atsakovo L. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 4 534,09 EUR nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 4 534,09 EUR sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. lapkričio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 210 Eur atstovavimo išlaidų ir 213,33 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vilija MikuckienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė