Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 59-48 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. J., panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. J. Švedijos Karalystės Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Švedijos Karalystės kontrabandos įstatymo 3 straipsnio 1 pastraipoje (kontrabanda) ir 6 straipsnio 3 pastraipoje (narkotinių medžiagų kontrabanda), ir jam paskirta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutartimi Švedijos Karalystės Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir A. J. nustatyta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į nustatytą bausmę įskaitytas A. J. suėmime nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. išbūtas laikas.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. rugpjūčio 27 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. vasario 27 d. ½ laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko – 2020 m. gegužės 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. kovo 19 d. – 1 metai 11 mėnesių 8 dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 59-48, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą su intensyvia priežiūra. Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis A. J. pristatomas antrą kartą, sutinka su intensyvia priežiūra. Komisijos nutarime atsižvelgiama į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio žemą riziką – 38 taškai (statinių veiksnių taškai – 5, dinaminių – 33), į tai, kad stebima pažanga vertinant nuteistojo elgesį ir motyvaciją įsitraukti į individualų resocializacijos procesą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, 2021 m. sausio 7 d. nuteistajam suteiktas teisė išvykti be sargybos arba be palydos statusas, tai, jog pataisos įstaigoje dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, savo iniciatyva atlieka nemokamus darbus pataisos įstaigoje, pagal turimas galimybes siekia atlyginti nusikalstamu elgesiu padarytą žalą, sutikimą su intensyvia priežiūra. Komisija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog nuteistasis A. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Vienas komisijos narys pateikė atskirąją nuomonę: siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. J., atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis turi didelių, sunkiai įveikiamų skolų, stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi netvirtino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 59-48 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. J.. Teismas pažymėjo, kad nuteistojo A. J. išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai, pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių, manytina, kad A. J. paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendė, kad negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jos padarymo aplinkybes, už kurios padarymą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, labai trumpą bausmės atlikimo laiką lengvosios grupės sąlygomis (nuo 2021 m. vasario 22 d.), į labai trumpą laiko tarpą, kuomet nuteistas dirba pataisos įstaigoje (nuo 2021 m. sausio mėn.), į labai trumpą laiko trapą, kuomet nuteistajam A. J. buvo suteiktas teisės išvykti be sargybos arba be palydos statusas (nuo 2021 m. sausio 7 d.), į labai didelį nuteistojo įsiskolinimą (789 269,19 Eur sumos priverstinis išieškojimas), į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius ir į pačios bausmės paskirtį. Darytina išvada, kad nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, skundžiamos nutarties motyvais ir nuteistojo A. J. skundo argumentais, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti dėl skunde nurodomų argumentų nėra pagrindo.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo).

9. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų bei argumentų, priimdamas procesinį sprendimą, kuris netenkina nuteistojo, žemesnysis teismas spręsdamas Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tiek nusikaltimą, už kurį A. J. atlieka bausmę, bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. J.. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas. Skundo argumentai pažymint nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, laisvės atėmimo įstaigos režimo laikymąsį, pakartotinio nusikalstamumo rizikos žemą lygį rodo, kad pataisos įstaigoje nuteistasis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

11. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tokia įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo nutarties turinį, nustatė, kad skundžiamame teismo sprendime išsamiai, nuosekliai ir pagrįstai pasisakyta dėl visų reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu nuspręsta netaikyti A. J. lygtinio paleidimo.

13. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teigiamai vertino aplinkybes, susijusias su A. J. išsilavinimu, tiek laisvėje, tiek laisvės atėmimo vietose Švedijos Karalystėje ir Lietuvoje įgytomis kvalifikacijomis, mokymusi, teisės išvykti be sargybos arba be palydos statuso suteikimu, darbu laisvės atėmimo vietoje, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų pataisos priemonių vykdymu, ryšiais su artimaisiais, kas, teismo manymu, rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau padarė išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, leidžianti manyti, jog A. J. pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals, t. y. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai, kuriai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.

14. Sutiktina su skundo argumentu, jog nusikaltimo sunkumas ir paskirta bausmė negali būti kliūtimi taikyti lygtinį paleidimą, tačiau pažymėtina, kad svarstant lygtinio paleidimo galimybes, būtina atsižvelgti į tai, už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Nuteistasis A. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. Nyneshamno uoste, Nyneshamno savivaldybėje, įvežė į šalį ir muitinės patikrinimui nedeklaravo 19,95 kg narkotinės medžiagos – metamfetamino. Be to, A. J. praeityje jau buvo teistas už nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą – Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veika, už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, yra siejama su A. J. tikslu gauti finansinės naudos neteisėtu būdu, daromi nusikaltimai sunkėja, kas kelia abejonių nuteistojo pasiryžimu išėjus į laisvę gyventi nenusikalstamai ir gebėjimu pelnytis pragyvenimui legaliais būdais. Priešingai nei teigia nuteistasis, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog A. J. yra būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, taip pat antivisuomeninės nuostatos, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones. Taigi, negalima teigti, jog asmuo padarė aiškias išvadas dėl nusikalstamų veikų ir yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

15. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertinta ir A. J. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta bausmė, nurodant, jog už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų, o A. J. skirta bausmė - 5 metai ir 6 mėnesiai - net nesiekia šio BK straipsnio sankcijoje numatytos minimalios bausmės ribos, nes Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi suderinus Švedijos Karalystės skirtą bausmę su BK 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis, siekiant nesunkinti nuteistojo teisinės padėties, A. J. palikta Švedijos Karalystės Aukščiausiojo teismo paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, aukštesnysis teismas pažymi, jog A. J. už šio labai sunkaus nusikaltimo padarymą šiai dienai sąlyginai atliko nedidelę bausmę. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kad nuteistasis asmuo daugiau nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų ir kad asmuo padaręs nusikaltimą atliktų jam paskirtą bausmę. Nors padarytos nusikalstamos veikos ir atliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Nuteistojo teigimu, pagal Švedijos Karalystėje paskirtą bausmę jo veiksmai atitiktų BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau, kaip minėta, šis klausimas yra išspręstas Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

16. Šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, įvertinus objektyvius, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, elgesio ypatumus pataisos įstaigoje bei interviu metu gautą informaciją, nustatyta, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 38 taškai, tačiau ji yra artima vuidutinei, be to, statiniai veiksniai sudaro – 5 taškus, o dinaminiai veiksniai sudaro net 33 taškus, kurie vis dar gali ir turi būti koreguojami nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodyta, jog iš 2021 m. vasario 17 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymos Nr. 14-562 matyti, jog nuteistasis A. J. skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 789 269,19 Eur bei pažymima, jog iš darbo užmokesčio išskaičiuota 13,75 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 71,03 Eur, pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad A. J. 2020 m. gruodžio 14 d. sumokėjo 15 Eur, 2021 m. sausio 20 d. – 10 Eur antstolei R. Pauzienei pagal vykdomąją bylą Nr. 0183/17/00948. Prie skundo pridėtos Atsiskaitymų lapelių kopijos taip pat patvirtina, kad iš A. J. yra vykdomas atskaitymas pagal vykdomuosius raštus, tačiau pripažintina, kad įvertinus skolos dydį, vis tik yra atlyginta labai nedidelė jos dalis. Pažymėtina, jog nuteistasis pripažįsta, kad nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas, įvykdė siekdamas išspręsti finansinius sunkumus. Socialinėje išvadoje nurodytas kriminogeninis veiksnys – nuteistojo lėšų įgijimo bei paskirstymo įgūdžių stoka, todėl akivaizdu, šis reikšmingas finansinis įpareigojimas itin apsunkins jo finansinę padėtį ir, kaip minėta, kelia abejonių nuteistajam išėjus į laisvę gebėjimu pelnytis pragyvenimui legaliais būdais.

18. A. J. skunde nurodo Komisijų nutarimus ir teismo nutartis, kuriomis nuteistiesiems buvo nustatyti ženkliai didesnė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nei nustatyta jo atveju, tačiau jiems vis tiek buvo taikytas lygtinis paleidimas. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog kiekvienu atveju dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą asmens atžvilgiu sprendžiama individualiai, įvertinus jo atitikimą įstatymo numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumai. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien asmens priklausymą tam tikrai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima.

19. Apibendrinant pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad atsižvelgiant į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jos padarymo aplinkybes, už kurios padarymą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, labai trumpą bausmės atlikimo laiką lengvosios grupės sąlygomis (nuo 2021 m. vasario 22 d.), į labai trumpą laiko tarpą, kuomet nuteistas dirba pataisos įstaigoje (nuo 2021 m. sausio mėn.), į labai trumpą laiko tarpą, kuomet nuteistajam A. J. buvo suteiktas teisės išvykti be sargybos arba be palydos statusas (nuo 2021 m. sausio 7 d.), į labai didelį nuteistojo įsiskolinimą (789 269,19 Eur sumos priverstinis išieškojimas), į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius ir į pačios bausmės paskirtį, šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pažymima, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją, sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistojo A. J. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.