- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-2113-254/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09094-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- L. J., V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Savivaldybės gydytojo tarnybai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. J. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12883-894/2012 pagal pareiškėjų L. J. ir V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. B. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Savivaldybės gydytojo tarnybai dėl Z. B. pripažinimo neveiksnia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjos L. J. ir V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 2-4) ir prašė pripažinti Z. B. neveiksnia, nustatyti jai globą, globėja paskirti L. J. bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo areštuoti Z. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 23/100 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad svetimi asmenys, pasinaudodami jų motinos – Z. B. – savo veiksmų nesupratimu, siekia perimti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi (b. l. 40-41) atmetė pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą – Z. B. turtui. Paskyrė Z. B. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. Teismas nurodė, kad šiuo metu Z. B. nėra pripažinta neveiksnia, todėl negali būti ribojamos jos teisės disponuoti asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Byla dėl Z. B. pripažinimo neveiksnia yra užvesta ne ieškinio, o ypatingosios teisės pagrindu, tuo tarpu CPK 144 straipsnis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ieškinio užtikrinimui. Laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas – negalėtų būti taikoma ypatingosios teisenos bylose.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjos atskiruoju skundu (b. l. 43-45) prašo panaikinti nutartį dalyje, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, areštuoti Z. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 23/100 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
teismo argumentai dėl arešto turtui netaikymo nepagrįsti, nes CPK numatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal civilinio proceso taisykles. CPK V dalis ir kiti įstatymai nenumato imperatyvaus draudimo ypatingosios teisenos bylose taikyti laikinąsias apsaugos priemones;teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai neveiksniam asmeniui gali kilti neigiamų pasekmių, todėl jau šioje bylos stadijoje būtina užtikrinti jo turto saugumą. Dėl savo negalios Z. B. nesupratus savo veiksmų ir perleidus turimą turtą, būtų pažeisti jos pačios interesai turėti būstą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tretieji asmenys jau siekia jos turtą perimti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių pagalba siekiama apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl neveiksnumo instituto taikymo ir globos nustatymo. Tokios kategorijos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra būtinybė iki sprendimo priėmimo apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.) ir bet kurioje – ginčo ar ne ginčo teisena – nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2011).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjų motina jau buvo pripažinta neveiksnia Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartimi (b. l. 8-9), kurią apeliacinės instancijos teismas 2006 m. balandžio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą (b. l. 10-12). Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartimi Z. B. pripažinta veiksnia, išnykus aplinkybėms, kurių pagrindu ji buvo pripažinta neveiksnia (b. l. 13-14). Pareiškėjos pateikė duomenis, kad Z. B. jau 3-4 metai kreipiasi į teisėsaugos institucijas su prašymais, kuriuose nurodyti faktai neatitinka tikrovės, nepasitvirtindavo (b. l. 18-21), ji atsisako bendrauti su teisėsaugos institucijomis (b. l. 24, 25). Pareiškėjos nurodė, kad motina nesugeba paskirstyti gaunamų pajamų ir savarankiškai gydytis, išėjusi iš namų kurį laiką į juos negrįžta ir su ja neįmanoma susisiekti, elgiasi neadekvačiai, mano, kad yra persekiojama.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. B. šiuo metu nėra pripažinta neveiksnia. Tačiau teismas skundžiama nutartimi paskyrė Z. B. teismo psichiatrinę ekspertizę, taip pat manydamas, kad pareiškėjos tikėtinai pagrindė savo prašymą. Atsisakydamas taikyti jos turtui areštą iki sprendimo priėmimo, teismas neeliminavo tikimybės, kad kol asmens, kurio veiksnumo klausimas dar nėra išspręstas, teisės ir teisėti interesai, kurių neįmanoma kitaip apsaugoti, negalėtų būti pažeisti (CPK 491 str. 2 d.).
Įvertinęs šias aplinkybes ir kitus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – galimai neveiksnaus asmens turto arešto iki bylos išnagrinėjimo, jam gali kilti neigiamų pasekmių, todėl jau šioje bylos stadijoje būtina užtikrinti jos turto saugumą (CPK 144 str., 185 str.), taikant nekilnojamųjų daiktų areštą (CPK 145 str. 1 d. 1 p.).
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir išaiškino procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iki sprendimo įsiteisėjimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12883-894/2012 areštuoti Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį turtą: 23/100 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.