- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- I3-5033-780/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00642-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka (pirm.), Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas L. S. prašo 2020-06-16 surašyto Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuris Departamento sprendimu pratęstas iki 2021-03-16, pratęsti iki 2021-08-16.
Pareiškėjas savo 2021-05-04 prašyme nurodo, kad pradinis prašymas teismui buvo pateiktas 2021-03-09, tačiau 2021-03-23 gauta teismo nutartis dėl prašymo atsisakymo priimti. Patikslintas prašymas buvo pateiktas 2021-03-23, tačiau 2021-04-08 gauta teismo nutartis su terminu iki 2021-04-19 trūkumams pašalinti. Patikslintas prašymas pateiktas 2021-04-16, tačiau 2021-04-20 priimta teismo nutartis su terminu trūkumams pašalinti. Dėl prašymo esmės pareiškėjas nurodo, kad 2020-06-02 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos Ministerijos (toliau -VTPSI) patikrinimo metu užfiksavo, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prie pastato šiaurės vakarų pusėje pastatytos dvi 0,38x0,38 m silikatinių plytų kolonos, apie h=4,57m, ant kurių sumontuotas ties butu Nr. 4 medinių konstrukcijų balkonas (apie 3,34 m ilgio ir apie 3,19 m pločio) su 2 vnt. sumontuotais langais. Balkonas (h=2,94m) uždengtas polikarbonatinėmis plokštėmis. 2020-06-16 VTPSI surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkai rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune. VTPSI 2020-06-16 pateikė privalomąjį nurodymą pašalinti savavalinės statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Privalomasis nurodymas). Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas - 2020-12-16. 2020-07-01 pradėtas savavalinės statybos įteisinimo procesas. Užsakyta inventorinė buto Nr.4 byla (atliko UAB „Inventora“. 2020-07-24 atliktas Kadastrinių duomenų nustatymas. 2020-07-30 buvo pateiktas prašymas į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo įteisinti savavalinę statybą valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2020-08-27 parašytas atsakymas, kad reikalinga parengti dokumentaciją ir kreiptis į Kauno m. administraciją. 2020-08-20 pradėtas ruošti projektas savavalinės statybos įteisinimui (Projekto vadovė S. K.). Rengiami projektiniai pasiūlymai, renkami gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimai. 2020-10-21 UAB „Skena“ atliko pastato savavališkai atliktos rekonstrukcijos darbų sąnaudų ekspertizę. 2020-11-18 projektiniai pasiūlymai pateikti į IS „Infostatyba“. 2020-11-19 gautas atmetimas su pastabomis “Prieš teikiant prašymą paviešinti projektinius pasiūlymus, prašome atlikti sklypo formavimo procedūras, gauti KMSA Miesto planavimo ir architektūros skyriaus pritarimą projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai“. 2020-11-20 ieškoma įmonė, galinti atlikti sklypo formavimą. Matydamas, kad savavalinės statybos įteisinimo procesas užsitęsė, pateikė prašymą VTPSI dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) termino pratęsimo. Terminas 2020-12-10 Departamento sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas iki 2021-03-16. 2020-01-08 UAB „Geoera“ pradėjo sklypo formavimo darbus. Atlikti matavimai, vyksta projekto derinimas. Savavalinės statybos įteisinimo projekto darbai tęsiami, UAB „Geoera“ informavo, kad sklypo formavimui reikalingas 1-2 mėn. terminas. Pasak architektės S. K., projektinių pasiūlymų viešinimui ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti reikalingi dar 2-3 mėn. Be to, savavališkos statybos sklandų įteisinimą apsunkina ir Lietuvos Respublikoje susidariusi epideminė situacija dėl COVID - 19 viruso.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė patekinti jo prašymą. Papildomai nurodė, kad patį pirmą prašymą pratęsti terminą teismui išsiuntė jo samdyta architektė, todėl teismas jį grąžino. Visais dokumentais rūpinosi ir juos tvarkė jo architektė. Po to jis pats pateikė prašymą teismui, kuris nagrinėjamas šioje byloje. Dokumentus dėl savavališkos statybos įteisinimo yra parengusi UAB „Geoera“. Po savivaldybės pastabų dėl statybos leidimo neišdavimo sekantį kartą dar neteikė prašymo dėl leidimo, nes ne visas pastabas įvykdė. Jis yra surinkęs kitų butų savininkų parašus dėl sutikimo, tačiau dar ne visus, nes keli asmenys yra išvykę į užsienį. Žemės sklypo suformavimo projektas taip pat yra parengtas, projektuotojas sakė, kad pateiktas savivaldybei. Iš savo projektuotojo žino, kad parengti dokumentai dėl žemės sklypo suformavimo jau paduoti savivaldybei tvirtinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į prašymą prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Inspekcija 2020-06-30 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-928-(15.30) (toliau – patikrinimo aktas) nustatė, kad „nesuformuotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra pastatas – Gyvenamasis namas (Un. Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis Gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), žymėjimas plane 1A2m (toliau – gyvenamasis namas). Patikrinimo metu nustatyta, kad prie pastato šiaurės vakarų pusėje pastatytos dvi 0,38 x 0,38 m silikatinių plytų kolonos, apie h?4,57 m, ant kurių sumontuotas antrame pastato aukšte (ties butu Nr. 4) medinių konstrukcijų balkonas apie 3,34 m ilgio ir apie 3,19 m pločio su sumontuotais langais (2 vnt.). Balkonas (h?2,94 m) uždengtas polikarbonatinėmis plokštėmis“. Inspekcija už valstybinėje nesuformuotoje žemėje savavališką neypatingosios kategorijos statinio – gyvenamojo namo rekonstravimą statytojui 2020-06-16 surašė savavališkos statybos aktą Nr(duomenys neskelbtini) (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriuo konstatavo, kad „prie pastato šiaurės vakarų pusėje ant kolonų aukštyje apie 4,57 m nuo žemės paviršiaus įrengtas balkonas ilgis apie 3,34 m, plotis apie 3,19 m, balkono aukštis apie 2,94 m, neturint statybos leidimo“. Inspekcija, statytojui surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo iš statytojo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020-12-16 „išardyti prie pastato šiaurės vakarų pusėje ant kolonų aukštyje apie 4,57 m nuo žemės paviršiaus įrengtą balkoną, kurio ilgis apie 3,34 m, plotis apie 3,19 m, balkono aukštis apie 2,94 m, ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę“. Inspekcijos departamentas 2020-12-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – sprendimas) pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021-03-16. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu; Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams; Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos; dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą suėjo 2021-03-16. Teisme 2021-03-24 buvo gautas pareiškėjo 2021-03-23 (pradinis) prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, t. y. jau suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Pratęsti galima tik dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Priežiūros įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, 2021-05-04 prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Nagrinėjamu klausimu LVAT praktika yra suformuota ir aiški, todėl Inspekcijos nuomone, šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės LVAT suformuotos praktikos. Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau paminėta, Inspekcija mano, jog pareiškėjo 2021-05-04 prašymas netenkintinas, todėl ir 2021-05-04 prašyme nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamos privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priežastys, nevertintinos, kadangi šiuo atveju jos neturi teisinės reikšmės.
Teismo posėdyje Inspekcijos atstovė prašė atmesti pareiškėjo prašymą, nes jis į teismą kreipėsi pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Tai, kad pirmasis jo prašymas buvo paduotas 2021-03-09 neturi reikšmės, nes jis nebuvo priimtas, o prašymą, kuris nagrinėjamas šioje byloje pareiškėjas padavė 2021-03-24, t. y. pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, kuris buvo pratęstas iki 2021-03-16. Pareiškėjas pats prisiėmė riziką dėl netinkamo kreipimosi į teismą. Dėl pareiškėjo nurodomų priežasčių termino pratęsimui atstovė paaiškino, kad statybos įteisinimui būtinas žemės sklypo suformavimas, tačiau jo formavimo projektas dar nėra patvirtintas. Pratęsdama terminą trims mėnesiams Inspekcija nenustatė, kad savavališka statyba negalėtų būti įteisinta ir būtų kategoriškai draudžiama.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) prašo pareiškėjo prašymo pagrįstumą vertinti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad žemės sklypas, esantis prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau - Žemės sklypas), yra nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tuo pačiu jis nėra perduotas asmenims valdyti nuosavybės teise ar naudotis kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso patalpa-butas, esanti pastate - gyvenamajame name, kuris yra Žemės sklype. 2020-07-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau - Kauno miesto skyrius arba Skyrius) gavo Pareiškėjo prašymą, kuriuo prašė „įteisinti balkoną“. 2020-08-27 raštu Nr. 8Sd-3943-(14.8.94.) Skyrius informavo pareiškėją, kad neprieštarauja, kad L. S., gavęs nekilnojamojo turto (pastato lA2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkų) bendraturčių rašytinius sutikimus, teisės aktų nustatyta tvarka parengęs projektinę dokumentaciją, nepažeisdama trečiųjų asmenų teisių, įstatymų saugomų interesų, atliktų pastato rekonstravimo darbus, jei tokia rekonstrukcija neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinių projekto sprendiniams. Taip pažymėjo, kad teisės aktų nustatyta tvarka dėl teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Kauno miesto savivaldybė 2021-05-06 priėmė įsakymą Nr. A-1586 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“. Kauno miesto skyrius 2021-05-13 išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. SFP-4929-(14.8.36.). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis ta, kad žemė būtų naudojama pagal tikslinę jos paskirtį. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti taip pat teisė, teisės aktuose nustatyta tvarka, ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė. Nors formaliai Žemės sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau šis Žemės sklypas yra naudojamas tik statinių savininkų poreikiams tenkinti Statinių savininkai yra visateisiai žemės sklypo naudotojai, priešingu atveju, nebūtų užtikrinta šio žemės sklypo naudotojų teisė eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis bei teisės ateityje išsipirkti likusiųjų naudojamą valstybinės žemės dalį apsauga. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punkte nurodyta, kad statant (ar rekonstruojant esamus statinius) valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Tuo atveju, kai teisėtai pastatyti statiniai ir savavališkai pastatyti (rekonstruoti) statiniai yra valstybinėje žemėje, nesuformuotoje žemės sklypu, Nacionalinė žemės tarnyba gali išduoti pritarimą (neprieštaravimą) tokios savavališkos statybos įteisinimui tik tuomet, jei nustato, kad savavališka statyba (rekonstrukcija) neprieštarauja galiojančio šio valstybinės žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, o jeigu jis nebuvo parengtas - Nacionalinė žemės tarnyba pasiūlo šiems asmenims parengti teritorijų ar žemėtvarkos planavimo dokumentą, kuriame turi būti suprojektuotas žemės sklypas, neįvertinant savavališkos statybos (rekonstrukcijos) metu padarytų pakeitimų. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, atsakant į Pareiškėjo prašymą „įteisinti balkoną valstybinėje žemėje“, yra išreiškęs neprieštaravimą atlikti pastato rekonstravimo darbus, jei L. S. tai atliktų gavęs nekilnojamojo turto (pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkų) bendraturčių rašytinius sutikimus, teisės aktų nustatyta tvarka parengęs projektinę dokumentaciją, nepažeisdamas trečiųjų asmenų teisių, įstatymų saugomų interesų, taip pat jei tokia rekonstrukcija neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinių projekto sprendiniams. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus ir procedūras pradėdamas įteisinti savavališką statybą, kurie galimai laikytini svarbiomis priežastimis ir kurių (kai kurių) trukmei asmuo negali turėti įtakos. Šį faktą patvirtina ir prie pareiškimo pridėti dokumentai, t. y. sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą, pradėtas ruošti savavališkos statybos projektas, Kauno miesto skyriui pateiktas prašymas dėl „balkono įteisinimo“, pradėti veiksmai žemės sklypo formavimui, taip pat Pareiškėjas nurodo, kad yra renkami gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimai, pateikti projektiniai pasiūlymai IS „Infostatyba ir kt.
Teismo posėdyje NŽT atstovas nedalyvavo, bylą prašė nagrinėti nedalyvaujant atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad:
Inspekcija 2020-12-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ pratęsė pareiškėjui privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021-03-16.
Po Nurodymo surašymo pareiškėjas, siekdamas įteisinti savavališką statybą, atliko šiuos veiksmus:
2020-08-20 pareiškėjo užsakymu projekto vadovė S. K. parengė Daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimo, savavališkos statybos įteisinimo projektą.
2020-10-21 pareiškėjo užsakymu UAB „Skena“ atliko gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, savavališkai atliktų rekonstrukcijos darbų sąnaudų ekspertizę.
2021-05-06 Kauno miesto savivaldybė priėmė įsakymą Nr. A-1586 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“, kuriuo nutarė organizuoti žemės sklypo prie pastatų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
2021-03-15 Regionų apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-4788-422/2021 nutarta atsisakyti priimti L. S. skundą, nes skundą jo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo ir pareiškėjas per tris kalendorines dienas nepateikė prašymo originalo.
2021-03-24 pareiškėjas pateikė teismui tą patį prašymą pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą, kuris buvo atsisakytas priimti 2021-03-15 Regionų apygardos administracinio teismo nutartimi.
2021-03-31 teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas 2021-03-24 pateikto prašymo trūkumams pašalinti iki 2021-04-19.
2021-04-19 pareiškėjas pateikė teismui patikslintą prašymą pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą.
2021-04-20 teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas 2021-04-19 pateikto patikslinto prašymo trūkumams pašalinti iki 2021-05-04.
2021-05-04 pareiškėjas pateikė teismui patikslintą prašymą pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą, kuris buvo priimtas 2021-05-06 teismo nutartimi.
Dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą momento
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pareiškėjas su prašymu pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą į teismą kreipėsi dar nepasibaigus Inspekcijos pratęstam terminui, ar jau po to, kai šis terminas pasibaigė.
Teismas konstatuoja, kad Inspekcijos argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi pasibaigus Inspekcijos pratęstam Nurodymo įvykdymo terminui.
Iš pateiktų įrodymų ir pareiškėjo veiksmų sekos nekyla abejonių, kad jis neatidėliotinai ir aktyviai siekė ir siekia įteisinti savavališką statybą, nes nuo pat Nurodymo surašymo dienos atlieka aktyvius veiksmus šiam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra teisininkas, nėra statybų ir teritorijų planavimo specialistas, todėl neišvengiamai pasitelkia šių sričių specialistus reikiamiems dokumentams parengti ir pasitiki jų kompetencija. Iš pateikto Daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, rekonstravimo, savavališkos statybos įteisinimo projekto matyti, kad pareiškėjas naudojasi jį rengusios architektės S. K. paslaugomis. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad ji tvarkė visus savavališkos statybos įteisinimui reikalingus dokumentus, todėl ji ir persiuntė teismui jo pasirašytą 2021-03-09 prašymą pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą. Tai patvirtina ir prijungtos administracinės bylos Nr. I3-4788-422/2021 medžiaga, iš kurios matyti, kad pareiškėjo prašymą teismui iš tiesų elektroniniu paštu atsiuntė architektė S. K.. Nors šis pareiškėjo prašymas 2021-03-15 Regionų apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-4788-422/2021 buvo atsisakytas priimti, nes jį atsiuntė neįgaliotas vesti bylą asmuo, o pareiškėjas per tris kalendorines dienas nepateikė prašymo originalo, tačiau tai nekeičia fakto, kad pareiškėjas savo valią prašyti pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą išreiškė dar nepasibaigus Nurodymo įvykdymo terminui, t. y. likus septynioms dienoms iki termino pasibaigimo. Šiuo atveju pareiškėjo pirmą kartą pateikto prašymo nepriėmimą teisme lėmė ne aplaidus pareiškėjo elgesys ir pavėlavimas kreiptis į teismą, o procesiniai paties kreipimosi aspektai - formalių teisminių procedūrų, kurių išmanymo stinga pareiškėjui ir jo samdytai architektei, nesilaikymas. Tačiau toks formalių procedūrų nesilaikymas nerodo pareiškėjo neveiklumo ar aplaidaus savo teisių gynimo, nes, kaip minėta, jis nėra teisininkas, neturi patirties bylinėjantis teismuose, todėl jo padarytos procesinės klaidos kreipiantis į teismą yra suprantamos ir pateisinamos, o į jas turi būti atsižvelgiama taikant asmeniui atitinkamas teisines pasekmes, kurias gali lemti procedūrų nesilaikymas ar netinkamas laikymasis. Būtent todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 straipsnis ir numato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Tokiai pagalbai realizuoti ABTĮ numato skundo (prašymo, pareiškimo) trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis), kuris ir padeda asmeniui ištaisyti jo skundo (prašymo, pareiškimo) formalius trūkumus, kuriuos per teismo nustatytą terminą pašalinus, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui 2021-03-09 netinkamai pateikus prašymą teismui, jam nebuvo taikytos ABTĮ 12 straipsnio ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jis neturėjo galimybės toje pačioje byloje ištaisyti procesinius prašymo pateikimo teismui trūkumus, o jo prašymas buvo iš karto atsisakytas priimti. Tai reiškia, kad, viena vertus, pareiškėjas tinkamai pateikti teismui tą patį prašymą iš naujo, tik jau naujoje byloje, turėjo dėl to, kad neturėjo galimybės pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu administracinėje byloje Nr. I3-4788-422/2021, o kita vertus, jo 2021-03-24 asmeniškai teismui pateiktas tas pats prašymas, nors formaliai ir traktuojamas kaip naujas prašymas naujoje byloje, bet iš esmės yra būtent 2021-03-15 teismo nutartyje Nr. I3-4788-422/2021 nurodytų trūkumų pašalinimas. Tai, kad pareiškėjas ir 2021-03-24 jo paties pateikto prašymo trūkumus šalino du kartus, kol jo prašymas buvo priimtas 2021-05-06 teismo nutartimi, tik patvirtina, kad jis sąžiningai, aktyviai ir laiku siekia ginti savo teises, ir kad jis nuosekliai procesinius kreipimosi į teismą trūkumus šalina nuo pat pirmojo savo kreipimosi dienos - 2021-03-09. Todėl teismas šioje situacijoje konstatuoja, kad faktinė kreipimosi į teismą dėl Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo diena laikytina 2021-03-09, kai pareiškėjas išreiškė tokią savo valią, pasirašydamas prašymą ir jį išsiųsdamas per savo architektę, tik ją realizavo su procesinio pobūdžio trūkumais, kurių pašalinti pirmojoje administracinėje byloje jis neturėjo galimybės ne dėl savo kaltės. Tai reiškia, kad į teismą dėl Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo jis kreipėsi laiku, nepasibaigus Nurodymo įvykdymo terminui, kuris buvo pratęstas iki 2012-03-16.
Priešingas situacijos vertinimas ir aiškinimas, kurį pateikia Inspekcija, reikštų tik formalų įstatymo taikymą, prioritetą nepagrįstai suteikiant formalių procedūrų sureikšminimui, o ne efektyviai pareiškėjo teisių teisminės gynybos galimybei. Pripažinus, kad pareiškėjo prašymas teismui pateiktas pasibaigus Nurodymo įvykdymo terminui, prašymas negalėtų būti tenkinamas nepriklausomai nuo pareiškėjo nurodomų priežasčių jam pratęsti, o pareiškėjas prarastų įstatyminę teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, įteisinant tokią statybą, tik dėl formalių kreipimosi į teismą trūkumų, kurių ištaisyti pirmojoje byloje negalėjo ne dėl savo kaltės. Tačiau tai neabejotinai prieštarautų kertiniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principams, kurie reikalauja asmens veiksmus vertinti pagal jų turinį ir tikrąją asmens valią, o ne vien tik pagal veiksmų formą ir procedūrinius jų aspektus.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui yra paliekama tam tikra laisvė parinkti konkretų teisių gynimo būdą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pažeistų teisių turinį, kitas teisines vertybes ir gėrius, teisės principus. Tokiu būdu pasireiškia ir yra realizuojama teismo teisė ir pareiga vykdyti materialųjį, o ne formalųjį teisingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R556-29/2011; 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3188-662/2020).
Šiuo atveju, vykdydamas materialųjį, o ne formalųjį teisingumą, teismas konstatuoja, kad faktinė kreipimosi į teismą dėl Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo diena yra 2021-03-09, kai pareiškėjo prašymas buvo pateiktas teismui, o 2021-03-24 antrą kartą pateiktas tas pats prašymas laikytinas ne pavėluotu kreipimusi į teismą, o tik 2021-03-09 prašymo pateikimo trūkumų pašalinimu.
Dėl priežasčių, sukliudžiusių nustatytu terminu įvykdyti privalomąjį nurodymą, ir termino pratęsimo jį įvykdyti
Pažymėtina, kad paties Nurodymo pareiškėjas neginčijo, todėl šis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir ginčo dėl jo teisėtumo byloje nėra, todėl jis yra vykdytinas.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad: šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu; Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams; svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos; dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Remiantis teismų praktika, sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies pagrindu būtina nustatyti svarbiomis pripažintinas priežastis, sukliudžiusias nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (2015 m. kovo 12 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013, 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2291-624/2021). Taigi, svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį.
LVAT pripažįsta, kad jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, nustatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turi faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. LVAT praktikoje išskiriamos bent dvi procedūros, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą pratęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (2016 m. rugsėjo 27 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1023-822/2016, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-678/2014). Taigi, procedūros, kurios gali lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietinos ir su statybą leidžiančio dokumento gavimu, kurio kaip tik ir siekia pareiškėjas nagrinėjamu atveju.
Nagrinėjant pareiškėjo prašymą pratęsti terminą Nurodymui įvykdyti teismas turi nustatyti, ar per Inspekcijos suteiktą terminą pareiškėjas ėmėsi veiksmų, nustatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į prašymo argumentus, šiuo atveju reikia nustatyti, ar pareiškėjas per nustatytą terminą siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, ar dėl to, kad šio dokumento iki šiol negavo yra jo kaltė, ar pareiškėjas turėjo galimybę daryti įtaką šiam procesui ir jo trukmei, ar Privalomojo nurodymo neįvykdymas nepriklausė nuo jo valios.
Tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjo statyba, kurios padarinius Inspekcija reikalauja pašalinti, yra savavališka, ir kad jos padarinius privaloma pašalinti. Savavališkos statybos pobūdį patvirtina Inspekcijos surašytas Savavališkos statybos aktas, kurio pareiškėjas neginčija, ir jame konstatuota, kad pareiškėjas savavališkai atliko gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ypatingojo statinio rekonstravimui statytojas privalo parengti rekonstrukcijos projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį.
Pareiškėjas, vykdydamas Nurodymą, pasirinko Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatytą teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl siekiant įvykdyti Privalomąjį nurodymą šiuo įstatyme numatytu būdu jis siekia gauti pagal įstatymą privalomą statybą leidžiantį dokumentą.
Tam, kad gautų leidimą rekonstruoti statinį pareiškėjas, kuris nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise statybos darbų metu nevaldė žemės sklypo, kuriame atliko statybos darbus, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, be kitų dokumentų turi pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, o remiantis 27 straipsnio 5 dalies 7 punktu, taip pat turi pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopiją.
Šiuo atveju savavališka statyba užfiksuota valstybei priklausančiame žemės sklype, todėl statybą leidžiančiam dokumentui gauti pareiškėjas, be kitų dokumentų, turi pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su NŽT, kuri įgyvendina valstybei priklausiančio žemės sklypo savininko teises, arba įgyti teisę šį žemės sklypą valdyti nuosavybės ar kita valdymo ir naudojimo teise.
Pareiškėjas 2020-07-30 yra pateikęs prašymą NŽT dėl sutikimo įteisinti savavališką statybą valstybinėje žemėje, o NŽT Kauno miesto skyrius 2020-08-27 raštu Nr. 8Sd-3943-(14.8.94.) informavo pareiškėją, kad neprieštarauja, jog gavęs nekilnojamojo turto (pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkų) bendraturčių rašytinius sutikimus, teisės aktų nustatyta tvarka parengęs projektinę dokumentaciją, nepažeisdamas trečiųjų asmenų teisių, įstatymų saugomų interesų, jis atliktų pastato rekonstravimo darbus, jei tokia rekonstrukcija neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinių projekto sprendiniams, taip nurodė pareiškėjui, kad teisės aktų nustatyta tvarka dėl teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo pareiškėjas turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją.
Taigi, valstybei priklausiančio žemės sklypo savininko teises įgyvendinanti NŽT iš esmės neprieštarauja pareiškėjo savavališkos statybos įteisinimui, jeigu jis įvykdys nurodytus reikalavimus, todėl NŽT sutikimą pareiškėjas turi galimybę gauti. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo butą, esantį gyvenamajame name valstybinės žemės sklype, ir savavališkai rekonstravo būtent šį gyvenamąjį namą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turi teisę valstybinę žemę išsinuomoti ne aukciono būdu, nes ji užstatyta jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (toliau - Taisyklės). Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti įteisinti savavališką statybą ne tik gaudamas NŽT sutikimą dėl valstybinės žemės naudojimo gyvenamojo namo rekonstrukcijai, bet ir įstatymo nustatyta tvarka tapdamas šios valstybinės žemės dalies teisėtu naudotoju, sudarant nuomos sutartį, leidžiančią įgyvendinti statytojo teises, gavus statybą leidžiantį dokumentą. Tam reikalinga suformuoti valstybinės žemės sklypą, kurį (jo dalį) pareiškėjas turėtų teisę nuomotis kaip sklype esančio gyvenamojo namo dalies savininkas.
Žemės sklypo suformavimas, kaip būtina sąlyga statybą leidžiančiam dokumenui gauti, nurodyta ir 2020-11-19 pastabose IS „Infostatyboje“, kuriose nurodyta, kad prieš teikiant prašymą paviešinti projektinius pasiūlymus Daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimo, savavališkos statybos įteisinimo projektui pariškėjas turi atlikti sklypo formavimo procedūras.
Nurodyti į bylą pateikti dokumentai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas įteisinti savavališkos statybos darbus, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą, per Nurodymu nustatytą, o vėliau Inspekcijos pratęstą terminą, atliko ankčiau nurodytus aktyvius veiksmus (nustatė buto kadastrinius duomenis; pateikė prašymą NŽT dėl sutikimo įteisinti savavališką statybą; parengė rekonstravimo, savavališkos statybos įteisinimo projektą; gavo sąlyginį NŽT sutikimą; atliko rekonstrukcijos darbų sąnaudų ekspertizę, reikalingą įmokai už savavlišką statybą apskaičiuoti; pateikė IS „Infostatyba“ prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinio projektinius pasiūlymus; vykdydamas IS „Infostatyboje“ nurodytą pastabą sudarė sutartį su UAB „Geoera“ atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą) ir nuosekliai siekia įgyvendinti savo teisę įteisinti savavališką statybą ir įvykdyti Nurodymą šiuo įstatyme numatytu būdu, tačiau to nesuspėjo iki Nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo, kadangi visi būtini veiksmai priklauso ne tik nuo pareiškėjo valios, bet ir nuo kitų asmenų ir institucijų veiksmų ir atliekmų procedūrų, kurioms pareiškėjas negali daryti įtakos.
Kaip nurodė NŽT, ir ką patvirtina viešos Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (ŽPDRIS) duomenys (byla NR. ZSFP-89976), Kauno miesto savivaldybė tik 2021-05-06 priėmė įsakymą Nr. A-1586 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“, kuriuo nutarė organizuoti žemės sklypo prie pastatų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Šiam projekui reikalingi ir kitų butų savininkų sutikimai, o pareiškėjo pateiktas sąrašas ir jo paaiškinimai patvirtina, kad dalies butų savininkų sutikimo jam nepavyksta greitai gauti, nes kai kurie savininkai yra išvykę į užsienį. Šios aplinkybės patvirtina, kad Nurodymo įvykdymui pareiškėjo pradėtos procedūros yra nuosekliai vykdomos ir sprendimai atitinkamose institucijose priimami tiek nustatyto Nurodymo įvykdymo termino ribose, tiek ir jam pasibaigus, kas patvirtina, kad pareiškėjas ne visoms procedūroms turi galimybę daryti įtaką ir jas paspartinti.
Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas, nors ir atlieka aktyvius veiksmus, reikalingus įteisinti savavališką statybą, tačiau visų Nurodymo įvykdymui reikiamų procedūrų eigai ir trukmei negalėjo turėti įtakos, ir į tai, kad jis laiku kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti terminą Nurodymui įvykdyti, teismas sprendžia, kad nustatytos byloje aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti terminą įvykdyti Nurodymą.
Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimas (prašymo dalykas), o pareiškėjas prašo Nurodymo įvykdymo terminą pratęsti iki 2021-08-16. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti tokio termino pakaks, nes žemės sklypo formavimo projektas jau parengtas, būtų savininkų sutikimai beveik surinkti. Nustatyti kitokio termino pareiškėjas neprašė ir savo prašymo netikslino. Todėl teismas, neturėdams pagrindo išeiti už pareiškėjo reikalavimo ribų ir nustatyti ilgesnį terminą nei prašoma, pripažįsta, kad prašomas pratęsti terminas yra visiškai pagrįstas ir atitiks operatyvaus savavališkos statybos padarinių pašalinimo tikslą bei neužvilkins Nurodymo įvykdymo, nes terminas baigsis po pusantro mėnesio nuo teismo sprendimo priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. S. prašymą patenkinti.
Pratęsti 2020-06-16 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą iki 2021-08-16.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.