Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Halinos Zaikauskaitės (pranešėja) ir Egidijos Smalakienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjai D. Z., pareiškėjos atstovui adv. padėjėjui Evaldui Lukauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Z. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. Z. padavė teismui prašymą atnaujinti pareiškėjai D. Z. terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti į A. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę Pavalkių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Paaiškina, kad pareiškėjos motinos tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). A. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė Vilniaus-Trakų apskrities Rudaminos valsčiaus Povelki kaime 8 deš. rėžinės žemės (6,55 ha). Apie senelio A. S. valdytą žemę sužinojo atsitiktinai 2007 metų balandžio mėnesį. Per motinos laidotuves buvusi Povalkių kaimo gyventoja J. K. papasakojo pareiškėjai, kad jos senelis iš motinos pusės prieš karą turėjo nuosavybės teise žemės ruožą. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Centrinį Valstybės archyvą, kuris pateikė pažymą, patvirtinančią, kad A. S. turi paveldėjęs po tėvo 6 dešimtines skirtinės žemės. Pareiškėja senelio nėra mačiusi, nes jis mirė pareiškėjai dar negimus. Pareiškėjos tėvas A. M. mirė jaunas, kai jai dar buvo 3 metukai, ji jo taip pat neprisimena. 1971 12 03 pareiškėja persikėlė gyventi į Vilnių. Jos motina virš 20 metų gyveno atskirai nuo pareiškėjos Vilniuje.

Teikti prašymo atkurti nuosavybės teises pareiškėja neturėjo galimybių, nes nežinojo buvusio savininko duomenų ir nacionalizuotos žemės buvimo vietos, o šie duomenys būtini grąžintinos žemės nustatymui. Apie turėtą žemę sužinojo tik šiais metais, todėl anksčiau savo teisės realizuoti negalėjo. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja terminą prašymui paduoti nuosavybės teisių atkūrimui ir nuosavybę patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas. Paaiškina, kad niekas daugiau dėl senelio žemės į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių nesikreipė.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė ir prašė tenkinti nurodytais motyvais. Paaiškino, kad motina pareiškėjai apie senelio turėtą žemę nieko nepasakojo, motina buvo tokios būklės, kad negalėjo racionaliai kalbėti. Nuo motinos pareiškėja gyveno atskirai.

VAVA vardu atsiliepimą teismui pateikė VAVA Teisės departamentas (b. l. 26-27). Atsiliepime į prašymą remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 05 31 nutartimi administracinėje byloje Nr. A16-551/2007, kurioje konstatuota, kad informacijos stoka ir lietuvių kalbos nemokėjimas, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, ja nesidomi, tėra subjektyvios, nuo paties asmens valios priklausančios priežastys. Aiškina, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, yra numatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus. Teismas turėtų atsižvelgti, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, o nurodytoji priežastis – atsitiktinis sužinojimas yra priskirtina prie subjektyvių priežasčių.

Pasisako, kad, jei teismas pripažins, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido terminą pateikti prašymą ir atitinkamus dokumentus, yra svarbios, Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštaraus, kad įstatymo nustatytas terminas būtų atnaujintas. Prašo nagrinėti bylą nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Į teismo posėdį atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Prašymas atmestinas.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 12 31. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai padavę prašymus atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 12 31. 2004 10 12 Įstatymo redakcijos 10 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas.

Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.

Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teisę į seneliui A. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad D. Z. nei prašymo atkurti nuosavybės teises, nei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų įstatymo nustatytais terminais nepateikė. Pareiškėja nurodo, kad apie senelio turėtą žemę iki 2007 m. balandžio mėnesio nieko nežinojo.

Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, liudytojos J. K. parodymus bei ištyrus bylos rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodoma priežastis negali būti pripažįstama svarbia. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais. Visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, kad jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai aptarinėti, svarstyti, aiškinti viešai ir ne kartą. Ne kartą pratęsti ir terminai pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusią žemę bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, kurių galutinis pateikimo terminas, kaip jau buvo minėta, šiuo metu nurodytas Įstatyme atitinkamai yra 2001-12-31 ir 2003-12-31. Tai rodo, kad prašymo pateikimas buvo galimas 10 metų laikotarpyje, o dokumentų, įrodančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku, - dar didesnis. Tai pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį pareiškėja net darydama prielaidą, grindžiamą asmeniniais spėjimais, apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tikėdamasi atkurti nuosavybės teises į jį, turėjo galimybių pateikti užklausas į archyvus ar kreiptis informacijos į teisės aktais įgaliotą priimti ir nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo instituciją ir sužinoti, kad jos seneliui nuosavybės teise galėjo priklausyti tam tikras žemės sklypas. Spėti apie išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo pagrindo, nes pareiškėja kurį laiką gyveno tame pačiame kaime, kur gyveno jos senelis iš motinos pusės. Tai patvirtino teismo posėdyje liudytoja apklausta J. K., tai matyti ir iš pareiškėjos gimimo liudijimo, kur nurodyta gimimo vieta yra Povalkių kaimas, Vilniaus rajonas (b. l. 15), ir iš pačios pareiškėjos paaiškinimo skunde, kad 1971-12-03 ištekėjo ir persikėlė gyventi į Vilnių. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ji būtų nežinojusi fakto, kad senelis A. S. gyveno Povalkių kaime. Žinodama savo kilmę, pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų nors pabandžiusi sužinoti apie galimą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos nurodomas atsitiktinis informacijos gavimas iš kaimynės, buvusios Povalkių kaimo gyventojos apie senelio turėtą žemę, yra subjektyvaus pobūdžio faktinė aplinkybė, priklausanti nuo pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio, jos siekio palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais ir kitais visuomenės nariais. Dėl to, kas išdėstyta, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad įstatymo nustatytu terminu teikti prašymo atkurti nuosavybės teises neturėjo galimybės, nes nežinojo buvusio savininko duomenų ir nacionalizuotos žemės buvimo vietos, kadangi senelio ji nėra mačiusi, nes senelis mirė 1950 m., jos tėvas mirė, kai jai buvo tik trys metai, ji ištekėjusi persikėlė gyventi į Vilnių, o motina jai nieko nepasakojo apie senelio turėtą žemę, nes buvo sunkios būklės, nėra reikšmingos, be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad motina dėl sunkios sveikatos būklės negalėjo su pareiškėja bendrauti. Liudytoja J. K. teismo posėdyje patvirtino tik tą aplinkybę, kad per pareiškėjos motinos laidotuves ji su pareiškėja kalbėjusi apie senelio turėtą žemę.

Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja elgdamasi rūpestingai ir apdairiai neturėjo galimybių sužinoti apie senelio turėtą žemę iki pasibaigiant įstatyme nustatytam terminui. Jokių objektyvių kliūčių paduoti prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) pareiškėja nenurodė. Todėl tenkinti pareiškėjos prašymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos D. Z. prašymo atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į senelio A. S. iki nacionalizacijos Pavalkių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone turėtą žemę paduoti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.