- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- ATP-1242-487/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04664-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 45.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nutarimo, kuriuo E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. 2000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. nubaustas pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 93 str. ir 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 2 d. ir 6 d. nuostatas, kadangi 2014-03-21 apie 11.00 val. atlikto patikrinimo objekte Kultūros paveldo centre adresu (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, kad objekte dirbo apdailininkas K. Č., pagalbinius darbus dirbo I. S., darbuotojai dėvėjo darbo drabužius su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, patikrinimui darbo pažymėjimų nepateikė. Paaiškinime raštu K. Č. nurodė, kad objekte dirba nuo 2014-03-17 (9 val.), prašymą dėl priėmimo į darbą rašė, darbo sutartį pasirašė 2014-03-18 ir sutarties antrą egzempliorių gavo, darbo pažymėjimą išdavė, su direktoriumi susitarė dėl darbo užmokesčio – 1000 Lt neatskaičius mokesčių. I. S. paaiškino raštu, kad 2014-03-21 objekte dirba nuo 9 val. ryto, dėl pagalbiniu darbų vienai dienai patalpose (duomenys neskelbtini), už 50 Lt susitarė su Č. B. (darbų vadovo), kuris davė visus reikalingus įrankius, spec. drabužius, darbo sutarties nepasirašinėjo. Nustatyta, kad darbo sutartys su K. Č. ir I. S. sudarytos ir įtrauktos į darbo sutarčių registravimo žurnalą 2014-03-20, pagal darbo sutarčių sąlygas darbuotojai pradeda dirbti 2014-03-21. Bendrovė per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 1-SD pranešimą apie K. Č. priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė 2014-03-21 11:22 val., apie I. S. priėmimą pateikė 2014-03-21 13:14 val., (OP pradžios laikas 2014-03-21 11:00 val.). Šių duomenų pagrindu konstatuota, kad E. B., būdamas darbdavys, netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka (prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios) būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų (K. Č. ir I. S.) priėmimą į darbą, tuo leido K. Č. nuo 2014-03-17 iki 2014-03-21 ir I. S. 2014-03-21 dirbti nelegalų darbą.
Šalies argumentai
E. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra naikintinas dėl netinkamo įrodymų vertinimo byloje. Mano, jog nebuvo pasinaudota visomis priemonėmis, siekiant konstatuoti tam tikro fakto buvimą arba nebuvimą. Pažymi, kad tiek K. Č., tiek I. S. buvo tinkamai priimti į darbą ir apiformintas jų priėmimas į darbą, taip pat išsiųsti pranešimai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią. Ką byloja ir prie skundo pateikiami prašymų dėl priėmimo į darbą nuorašai, pranešimai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir draudėjo informacijos pateikimo kopijos.
Anot apelianto, iš šių dokumentų akivaizdu, kad darbuotojai buvo tinkamai įdarbinti ir pateikti pranešimai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, tačiau dėl socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus darbuotojų užimtumo ar kaltės nebuvo laiku įforminti ir duomenys apie valstybinio socialinio draudimo pradžią įtraukti į kompiuterines laikmenas. Dėl šių priežasčių mano, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė visas svarbias bylai aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo dalyką, pažeidė procesines normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) prašo netenkinti E. B. skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nutarimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vidaus apdailos pagalbinius darbus atlikinėjo I. S. ir apdailininkas K. Č., kurie nepateikė darbo pažymėjimų, kadangi nebuvo įdarbinti bendrovėje. Pažymi, jog apie šių asmenų įdarbinimą institucijai buvo pranešta per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą iš karto po operatyvaus patikrinimo, t.y. 2014-03-21 atitinkamai 11.22 val. ir 13.14 val. Nustatyta, kad K. Č. dirbo atlygintiną apdailininko darbą, o I. S. dirbo atlygintiną pagalbinio darbuotojo darbą, tačiau įstatymų nustatyta tvarka darbo sutartys su minėtais asmenimis sudarytos nebuvo, apie jų darbą nustatytu terminu ir tvarka nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui, leidžiant jiems dirbti nelegalų darbą bendrovės statybos objekte.
Anot institucijos, teismas pagrįstai E. B. teiginius, jog su juo kaip bendrovės vadovu nebuvo derinami klausimai dėl naujų darbuotojų priėmimo į darbą, atmetė, kaip paneigtus byloje surinktais duomenimis. E. B. kaip vadovas, privalėjo užtikrinti, kad būtų leidžiama dirbti tik tiems asmenims, su kuriais yra pasirašytos darbo sutartys, išklausytos instrukcijos dėl darbo saugos. Tai, kad E. B. buvo pavedęs bendrovės darbų vykdytojui atlikti darbuotojų atranką, nepašalina jo, kaip vadovo, atsakomybės už netinkamą pareigos užtikrinti tinkamą darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų laikymosi vykdymą. Pažymi, jog nelegalaus darbo sudėtis gali būti nustatyta ir tokiais atvejais, kai kiti įmonės darbuotojai, t.y. ne įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, organizuoja asmenų įdarbinimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiais atvejais vadovas žino, jog įmonėje dirbamas nelegalus darbas, bet nesiima jokių priemonių darbo santykius įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Institucijos nuomone, E. B., būdamas atsakingas už bendrovės kasdieninės veiklos organizavimą, negalėjo nežinoti apie I. S. ir K. Č. darbą bendrovės naudai, dėl ko jis laikytinas tinkamu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., subjektu.
E. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. kaltė, padarius šį teisės pažeidimą, yra įrodyta visiškai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktą bylos medžiagą ir nepasinaudojo visomis priemonėmis, siekiant konstatuoti tam tikro fakto buvimą arba nebuvimą, tokie argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbų. Šis pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t.y. arba darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas, nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pažymėtina, kad nelegalus darbas vertinamas kaip vienas iš sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, o administracinių teisės pažeidimų kodekse šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių. Jis pažeidžia konstitucines žmonių teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, nelegalus darbas iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
Byloje nustatyta, kad VMI OKS vyriausioji specialistė L. J. 2014-04-16 E. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, netinkamai vykdė pareigas ir neužtikrino, kad su K. Č. ir I. S. prieš darbo pradžią būtų sudarytos darbo sutartys ir teisės aktų nustatyta tvarka apie tai būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie nurodytų asmenų socialinio draudimo pradžią, tokiu būdu leidžiant bendrovės objekte K. Č. nuo 2014-03-07 iki 2014-03-21 ir I. S. 2014-03-21 dirbti nelegalų darbą.
Kaip matyti iš byloje esančios 2014-04-16 VMI operatyvaus patikrinimo pažymos, 2014-03-21 11.00 val. operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė vidaus apdailos darbus Kultūros paveldo centrui priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad objekto patalpose dirbo apdailininkas K. Č. bei pagalbinius darbus dirbo I. S., kurie dėvėjo darbo drabužius su bendrovės užrašu. Pastarieji nepateikė darbo pažymėjimų. K. Č. Vilniaus apskrities VMI pateiktame 2014-03-21 raštiškame paaiškinime nurodė, kad objekte jis dirbo nuo 2014-03-17 9.00 val. ryto, darbo sutartį, kurią atvežė E. B., pasirašė 2014-03-18, gavo antrąjį sutarties egzempliorių, taip pat jam buvo išduotas darbo pažymėjimas. Pažymėjo, jog su direktoriumi susitarė dėl darbo užmokesčio. Šios bendrovės vadovas taip pat aprūpino jį darbo įrankiais ir darbo drabužiais (b. l. 14). I. S. 2014-03-21 rašytame paaiškinime nurodė, kad objekte dirbo nuo 2014-03-21 9.00 val. ryto, darbo sutarties nepasirašinėjo. Pažymėjo, kad dėl darbo objekte susitarė su Č. B. 2014-03-20 dėl pagalbinių darbų vienai dienai. Pastarasis davė visus reikalingus įrankius, spec. drabužius, taip pat susitarė, kad už vieną dieną sumokės 50 Lt (b. l. 15-16). Iš byloje esančio darbų vadovo Č. B. 2014-03-21 rašytinio paaiškinimo matyti, kad I. S. objekte dirbo pagalbinius darbus nuo 2014-03-21 9.00 val. ryto, būtų dirbęs iki 17.00 val. Pastarajam davė darbo drabužius ir įrankius, už darbą būtų sumokėjęs 50 Lt per dieną. Darbo sutartis su I. S. nebuvo pasirašyta, darbuotojo pažymėjimas pastarajam nebuvo išduotas. Taip pat pažymėjo, kad K. Č. objekte dirba nuo 2014-03-17 nuo 9.00 val. iki 17.00 val. Jį darbo įrankiais ir drabužiais aprūpino bendrovė (b. l. 13).
Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkės D. K. paaiškinimo matyti, kad apie I. S. įdarbinimą informacija ji gavo 2014-03-21. Dėl šio asmens pranešimą Sodrai 1-SD pateikė tą pačią dieną, t.y. 2014-03-21. Apie K. Č. priėmimą į darbą gavo 2014-03-20 vakarą. Pranešimą 1-SD Sodrai dėl šio asmens pateikė 2014-03-21. Informaciją dėl pranešimų pateikimo gavo telefonu iš vadovo E. B. (b. l. 12).
Iš darbo sutarčių ir darbo sutarčių registravimo žurnalo matyti, kad darbo sutartys su K. Č. ir I. S. buvo sudarytos 2014-03-20 bei įtrauktos į darbo sutarčių registravimo žurnalą. Pagal šiose sutartyse nurodytas sąlygas, darbo sutartys įsigaliojo nuo 2014-03-20, o darbuotojai turėjo pradėti dirbti nuo 2014-03-21 (b. l. 21-23, 25-27). Darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale pažymima, kad 2014-03-20 K. Č. ir I. S. užregistruotas darbo pažymėjimų išdavimas (b. l. 28). Iš byloje esančio 2014 m. kovo mėn. darbo žiniaraščio 2014-03-21 K. Č. ir I. S. atžymėtos 8 darbo valandos (b. l. 30). I. S. darbo sutartis nutraukta 2014-03-21, iš bendrovės kasos jam išmokant 38,83 Lt (b. l. 31).
Iš elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos išrašo kopijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 1-SD pranešimą apie K. Č. priėmimą į darbą VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2014-03-21 11.22 val., o apie I. S. priėmimą – 2014-03-21 13.14 val., t.y. tik po to kai buvo pradėtas operatyvus patikrinimas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).
Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja L. J. paaiškino, kad, vykdant operatyvų patikrinimą, 2014-03-21, apie 11.00 val., statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti du dirbantys asmenys su kuriais nebuvo nustatyta tvarka sudarytos darbo sutartys. Liudytoja pažymėjo, jog matė, kaip K. Č. ir I. S. dirbo statybinius darbus su darbo įrankiais patalpų viduje. Bendraujant su šias asmenimis, vienas jų nurodė, kad objekte dirba apie savaitę iki patikrinimo. Susisiekus su kolegomis iš Vilniaus apskrities VMI, buvo gauta informacija, jog tiek K. Č., tiek I. S. objekte tam tikrą laikotarpį dirbo nelegaliai, nes darbo sutartis su jais buvo sudarytos tik 2014-03-21.
Apylinkės teisme liudytoju apklaustas I. S. paaiškino, kad 2014 m. pavasarį, jis neturėjo darbo, todėl jo pažįstamas vardu Č. pasiūlė jam padirbėti statybos objekte. Sutikęs su pasiūlymu, jis buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), kur Č. nurodymu išnešinėjo šiukšles iš pastato ir už tai jam buvo pažadėta sumokėti 50 Lt. Apie darbo sutarties sudarymą pokalbio nebuvo. Č. davė jam įrankius – kibirą, šepetį. Bedirbant matė, kaip į pastatą buvo užėję VMI pareigūnai su kuriais jam teko bendrauti. Jis papasakojo, jog objekte dirbo tą dieną nuo pat ryto už žadėtą atlyginimą. Jam teko rašyti paaiškinimą, kuriame nurodytus teiginius patvirtina.
Liudytojas K. Č. paaiškino, kad jam telefonu paskambino E. B., kuris pasiūlė padirbėti jo vadovaujamoje bendrovėje. Kadangi jis tuo metu nedirbo, todėl sutiko. Prieš pradedant dirbti su E. B. aptarė klausimus, susijusius su darbo funkcijų atlikimu, dėl darbo užmokesčio. Pradedant dirbti objekte darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo, jis pats neiniciavo darbo sutarties sudarymo, nes manė, jog direktorius turi pats šiuo klausimu pasirūpinti. Objekte jis dirbo nepilną savaitę, jam teko valyti kanalizaciją.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. B. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., įrodo ne tik byloje esantys rašytiniai duomenys, bet ir teismo posėdžio metu duoti liudytojų paaiškinimai, kurių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Aukščiau esančių duomenų pagrindu, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė E. B. kaltę patvirtinančiais įrodymais, sutiktina su padaryta išvada, kad E. B., kaip bendrovės vadovas, netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie K. Č. ir I. S. priėmimą į darbą, tuo leidžiant K. Č. nuo 2014-03-17 iki 2014-03-21 ir I. S. 2014-03-21 dirbti nelegalų darbą. Atsižvelgus į tai, jog byloje esantys duomenis patvirtina, kad VSDFV Vilniaus skyriui apie K. Č. ir I. S. įdarbinimą buvo pranešta per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą iš karto po operatyvaus patikrinimo, t.y. 2014-03-21 atitinkamai 11.22 val. ir 13.14 val., nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad bendrovėje K. Č. dirbant atlygintiną apdailininko darbą, bei I. S. dirbant atlygintiną pagalbinio darbuotojo darbą, su pastaraisiais darbo sutartys nustatytą tvarka nebuvo sudarytos, apie jų darbą nustatytu terminu ir tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, taip leidžiant asmenims dirbti nelegalų darbą objekte. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas, administracinio teisės pažeidimo byloje nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai vertino surinktų įrodymų patikimumą ir pakankamumą bei pagrįstai E. B. laikė tinkamu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. subjektu.
Apeliaciniame skunde nurodomas E. B. argumentas, kad tiek K. Č., tiek I. S. buvo laiku ir tinkamai priimti į darbą, paneigti byloje esančių duomenų visuma. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pranešimai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią buvo išsiųsti laiku, ką, anot apelianto, patvirtina prie skundo pateikti prašymų dėl priėmimo į darbą nuorašai, pranešimai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir draudėjo informacijos pateikimo kopijos, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepaneigia E. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apelianto pateikti dokumentai nepatvirtina, kada šie pranešimai buvo pateikti VSDFV teritoriniam skyriui, o byloje esanti elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos išrašo kopija nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 1-SD pranešimą apie K. Č. priėmimą į darbą VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2014-03-21 11.22 val., o apie I. S. priėmimą – 2014-03-21 13.14 val., t.y. po to, kai buvo pradėtas operatyvus patikrinimas objekte. Šią aplinkybę nurodė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkė D. K., duodama paaiškinimą, taip pat teisme patvirtino ir patikrinimą atlikusi L. J., kuriai, atliekamo patikrinimo metu susisiekus su kolegomis iš Vilniaus apskrities VMI, buvo gauta informacija, jog tiek K. Č., tiek I. S. objekte tam tikrą laikotarpį dirbo nelegaliai. Pažymėtina, kad, remiantis teismų praktika, aptariamos kategorijos bylose pagrindiniais įrodymais laikoma pirminių nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimų, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais darbuotojais parodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šių aukščiau aptartų duomenų visumos kontekste E. B. pozicija ir padaryto pažeidimo neigimas vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos versija, kuriai pagrįsti apeliantas mini tik dalį byloje esančių duomenų bei, remdamasi jais, pateikia jam palankų įvykių eigos vertinimą, tačiau nutyli tuos duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia jo versiją.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylos teisinį santykį reglamentuojančias normas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nutarimą palikti nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.