- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- N-146-581-08
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Vaida Urmonaitė, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių miesto VPK) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. A. už tai, kad jis 2007 m. rugpjūčio 8 d., apie 1.46 val., vairavo automobilį, būdamas neblaivus (2.07 promilės alkoholio, vidutinis girtumo laipsnis),tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Šiaulių miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėjas yra II grupės invalidas (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), A. A. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 1750 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.
A. A. Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė minėtu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą pakeisti, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjas nurodė, kad pripažįsta padaręs nusižengimą, dėl jo gailisi, tačiau mano, jog yra nubaustas per griežtai, nes teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga įsidarbinant UAB „Gotuma“ vairuotoju, netekęs šios teisės jis praras pragyvenimo šaltinį, negalės prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo. Administracinę nuobaudą paskyrusi institucija su skundu nesutiko.
II.
2007 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi A. A. skundas atmestas.
Teismo konstatavimu, nagrinėjant administracinę bylą, buvo teisingai įvertinti surinkti įrodymai bei kvalifikuotas padarytas teisės pažeidimas, parinkta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir numatytą sankciją, taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra pagrindo. Nustačius pažeidėjo atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybę, paskirta administracinė nuobauda, artima sankcijos minimumui, negali būti laikoma per griežta (ATPK 30² straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, reikia įvertinti nusižengimo pobūdį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad A. A. praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, jam paskirtos administracinės nuobaudos tebegalioja. Pažeidėjo nurodyti duomenys, kad jis ruošiasi įsidarbinti UAB „Gotuma“ vairuotoju, teismo konstatavimu, nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą išimtį. Teismas pažymėjo, kad A. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų - vairavo automobilį neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis). Remdamasis šiais argumentais teismas nusprendė, kad taikyti ATPK 30¹ straipsnį neatimant A. A. teisės vairuoti transporto priemones nėra pagrindo.
Teismas nurodė, jog pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės matyti, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to, jos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus.
Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, nutarimas, kuriuo A. A. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paliktas nepakeistu. Konstatuota, kad administracinės nuobaudos skyrimo tvarka bei terminai nepažeisti, padaryta veika kvalifikuota teisingai, parenkant administracinės nuobaudos dydį, ATPK 30² straipsnis taikytas teisingai.
III.
A. A. apeliaciniu skundu prašo, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartį pakeisti, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliantas nurodo, kad jis padarytą pažeidimą pripažįsta, gailisi pažeidęs KET reikalavimus, nurodo sumokėjęs paskirtą 1750 litų baudą (tai patvirtina įmokos mokėjimo kvito originalas). Teigia, kad pateikta pažyma patvirtina, jog jis UAB „Gotuma" reikalingas vairuotojo darbui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pablogins jo materialinę padėtį, jis negalės lankyti dukros A., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri auga Akmenės vaikų pensionate, bei mamos, kuri gyvena Kėdainių pensionate (nuvažiuoti visuomeniniu transportu yra nepatogu, kadangi autobusai važiuoja retai). Paaiškina, kad jo draugė J. B., su kuria kartu gyvena, nedirba, gauna tik 430 litų invalidumo pašalpą, baudos mokėjimui nurodo paėmęs 1800 litų paskolą pagal vartojimo kredito sutartį.
Atsiliepimas
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pažeidimo padarymo aplinkybės išnagrinėtos visapusiškai, pilnai ir objektyviai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
A. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį (byloje aktuali 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1702 redakcija), kadangi nustatyta, jog jis pažeidė KET 68 punkto reikalavimą - vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,07 promilės). ATPK 126 straipsnio 2 dalis už šią veiką numatė baudą nuo 1500 iki 2000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusio policijos pareigūno 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu A. A. buvo paskirta 1750 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Skiriant administracinę nuobaudą buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), taip pat atsakomybę sunkinanti aplinkybės (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad skiriant administracinę nuobaudą veika buvo kvalifikuota teisingai, administracinė byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda paskirta laikantis ATPK nustatytų procedūrų ir taisyklių, parenkant administracinės nuobaudos dydį, ATPK 30² straipsnis taikytas teisingai.
Apeliantas padarytą pažeidimą pripažįsta, apeliaciniu skundu prašo švelninti administracinę nuobaudą - taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prašymą grindžia tuo, kad pažeidimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, rengiasi įsidarbinti vairuotoju, o šiam darbui atlikti reikalingas vairuotojo pažymėjimas, neturint teisės vairuoti bus apsunkintos galimybės lankyti pensionatuose gyvenančias savo dukrą ir motiną (visuomeninis transportas važiuoja retai), pablogės materialinė padėtis. Pažymėtina, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė (gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo) jau buvo įvertinta bylą nagrinėjusiam pareigūnui nustatant administracinių nuobaudų dydį sankcijos ribose.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir švelninti A. A. atsakomybę nėra pagrindo. Teismas teisingai aiškino šios įstatymo normos taikymo sąlygas. ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali, švelnesnės nei numatyta sankcijoje administracinės nuobaudos skyrimo bei administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Šia nuostata realizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Tačiau tam, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį, turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, turi būti įvertinta bylai reikšmingų aplinkybių visuma (pažeidimo pobūdis, pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidėjo asmenybę apibūdinanti medžiaga, administracinės nuobaudos tikslai ir kt.). Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžiant dėl mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali, švelnesnės nei numatyta sankcijoje administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo turi būti atsižvelgta ir į ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, kurie jo manymu, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju esant bylą nagrinėjusio policijos pareigūno nustatytoms atsakomybę lengvinančiai ir atsakomybę sunkinančiai aplinkybėms (kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė), atsižvelgus į pažeidimo pobūdį (A. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausi KET pažeidimų), pažeidimo pavojingumą (A. A. vairavimas vidutiniame girtumo laipsnyje kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, eismo saugumui), pažeidėjo asmenybę bylai aktualiu aspektu (du kartus baustas už KET pažeidimus), taip pat administracinių nuobaudų tikslus (ABTĮ 20 straipsnis), tuo remdamasis pagrįstai vertino, kad paskirta administracinė nuobauda negali būti laikoma per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose ne kartą yra pasisakęs, kad asmens darbas, susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, taip pat kitos aplinkybės (šeiminė, turtinė padėtis ir kt.) pačios savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Taigi apelianto nurodytos aplinkybės (bloga materialinė padėtis, galimybių lankyti pensionatuose gyvenančias savo dukrą ir motiną pasunkėjimas) nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Teisės vairuoti atitinkamam laikui atėmimas apeliantui nėra kliūtis susirasti bet kurį kitą darbą, kurio atlikimui teisės vairuoti transporto priemones nereikia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas vairuotoju net nedirba, o tik tariasi su galimu darbdaviu dėl tokio darbo.
Administracine nuobauda yra siekiama ne tik nubaudimo, auklėjimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo jai žalą darančių veikų. Įstatymu įtvirtintas visuomenės interesas taikant prevencines priemones ir skiriant pažeidėjams įstatymui numatytas nuobaudas užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, negali būti pažeidžiamas iškeliant virš jo asmeninį interesą asmens, kuris padarė tyčinį, pavojingą teisės pažeidimą ir siekia išvengti neigiamų pasekmių, laikinų nepatogumų, kuriuos jam sukelia įstatymu numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas. Pabrėžtina, jog apeliantas tyčiniais savo veiksmais pasirinkdamas priešingą įstatymui elgesį (vairuoti vidutiniame girtumo laipsnyje), padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taigi A. A. paskirta administracinė nuobauda yra jo priešingo teisei elgesio teisinė pasekmė. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų matyti, kad apeliantas 2006 m. lapkričio 11 d. baustas pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį (leistino greičio viršijimas), 2006 m. lapkričio 30 d. – pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (KET pažeidimus, sukėlusius kitų asmenų turto sugadinimą). Galiojant šioms administracinėms nuobaudoms (ATPK 36 straipsnis) apeliantas padarė tyčinį, itin šiurkštų KET pažeidimą (vairavo neblaivus). Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nėra drausmingas ir atsakingas eismo dalyvis, anksčiau paskirtomis administracinėmis nuobaudomis ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai nebuvo pasiekti. Esant tokioms aplinkybėms administracinės nuobaudos švelninimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Apelianto argumentai, kad jis sumokėjo 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu paskirtą baudą ir skolinosi pinigus šiai baudai sumokėti nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir švelninti kitą tuo pačiu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos rūšį.
Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad A. A. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijus. Skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. A. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.