- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- 2YT-698-786/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00453-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Pareiškėjas
- S. T.
- Suinteresuotas asmuo
- L. T.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sūnus H. T., gim. (duomenys neskelbtini). Po sūnaus mirties liko turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 73.79 kv. m su ½ dalimi garažo, viralinės, tvarto, ūkinio pastato, sandėlio, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Po sūnaus mirties, per įstatymo nustatytą laiką, nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo – H. T. sūnus L. T. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą kaip savo. Po sūnaus mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi sūnui priklausiusiame name, tvarko ir prižiūri sūnui nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalį. Naudojasi sūnui priklausiusiais namų apyvokos daiktais, sūnui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, moka mokesčius, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po sūnaus mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu jis palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo sūnaus mirties. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po sūnaus H. T. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. T. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kur nurodo, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Bylos medžiaga, pareiškėjo paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sūnus H. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Po pareiškėjo sūnaus mirties liko turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 73.79 kv. m su ½ dalimi garažo, viralinės, tvarto, ūkinio pastato, sandėlio, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). Po sūnaus mirties, per įstatymo nustatytą laiką, pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą kaip savo. Po sūnaus mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi sūnui nuosavybės teisme priklausiusiame name, tvarko ir prižiūri gyvenamojo namo ir ūkinių statinių dalį, moka mokesčius, naudojasi sūnui priklausiusiais namų apyvokos daiktais, sūnaus asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po sūnaus mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu jis palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo sūnaus mirties.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas, laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Konstatuotina, jog pareiškėjas priėmė palikimą po sūnaus mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sūnaus H. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.