Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-30 · Civilinė byla Nr. e2S-2608-661/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
e2S-2608-661/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19268-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Suinteresuotas asmuo
L. S.
Pareiškėjas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2608-661/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19268-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuotojo asmens L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys L. S., antstolis I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas (skolininkas) R. S. pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo prašo: panaikinti antstolio I. G. 2021-05-21 patvarkymą Nr. S-21-8-20698 vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00581; įpareigoti antstolį I. G. pareiškėjo R. S. 2021-05-17 prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0008/21/00581 nutraukimo nagrinėti iš naujo.

3. Skunde nurodoma, kad:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Civilinėje byloje Nr. e2YT-1017-647/2020 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu (toliau – ir sprendimas) buvo nutraukta R. S. ir L. S. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutarties 17 punktą R. S. asmeninės nuosavybės teise natūra atiteko tam tikras kilnojamasis turtas. Pagal Sutarties 18 punktą visas kitas likęs šalių bendras kilnojamasis turtas (išskyrus Sutarties 17 punkte nurodytą kilnojamąjį turtą), taip pat juvelyriniai dirbiniai, papuošalai ir kt., kurie yra pas L. S. ir/ar esantys name, natūra asmeninės nuosavybės teise atitenka L. S.. <...> R. S. visą jo žinioje esantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pagal šią Sutartį atitenkantį L. S., perduoda L. S. ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama Sutartis, įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

3.2. Įsiteisėjus sprendimui, L. S. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal sprendimą dalį dėl jai atitekusio kilnojamojo turto. L. S. buvo išduotas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-02-22 vykdomasis raštas (toliau – Vykdomasis raštas), pateiktas vykdyti antstoliui I. G.. Antstolis pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0008/21/00581 (toliau – Vykdomoji byla). Antstolis 2021 m. gegužės 5 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-21-8-18186 pareikalavo, kad R. S. per 10 dienų perduotų L. S. atitenkantį kilnojamąjį turtą, t. y.: (duomenys neskelbtini).

3.3. Elektroninėmis ryšių priemonėmis gavęs Raginimą, Pareiškėjas 2021-05-17 pateikė prašymą dėl Vykdomosios bylos nutraukimo, kadangi Teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 18 punkte nėra įvardytas ir rūšiniais požymiais tiksliai apibrėžtas joks L. S. atitenkantis kilnojamasis turtas (kilnojamieji daiktai), todėl bet koks kilnojamasis turtas (kilnojamieji daiktai), nenurodytas sprendime, nėra ir negali būti sprendimo vykdymo dalyku. T. y. antstolis Vykdomojoje byloje nepagrįstai siekia išieškoti iš pareiškėjo kilnojamus daiktus, kurie sprendimu nėra priteisti iš R. S. L. S.. Antstolis 2021-05-21 patvarkymu Nr. S-21-8-20698 (toliau – Patvarkymas), pareiškėjo prašymo nutraukti Vykdomąją bylą netenkino.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo L. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad:

4.1. Antstolis teisėtai priėmė vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-1017-647/2020 dėl Sprendimo dalies, kuriuo R. S. įpareigotas perduoti L. S. jo žinioje esantį kilnojamąjį turtą.

Šalies argumentai

4.2. Pareiškėjas skunde nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes jis neperdavė L. S. viso buvusio šalių bendro turto, kuris turėjo būti L. S. perduotas natūra.

4.3. Sprendimo rezoliucinės dalies, kuria patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, 18 punkte numatyta, kad „Išskyrus šios Sutarties 17 punkte nurodytą kilnojamąjį turtą, visas kitas likęs šalių bendras kilnojamasis turtas, taip pat juvelyriniai dirbiniai, papuošalai ir kt., kurie šiuo metu yra pas L. S. ir/ar esantys name, natūra asmeninės nuosavybės teise atitenka L. S.. R. S. įsipareigoja šios Sutarties 17 punkte nurodytą jam tenkantį kilnojamąjį turtą fiziškai išsigabenti per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos. Šalys taip pat patvirtina ir susitaria, kad vaikų turtas (pianinas, saksofonas ir kiti vaikų daiktai) lieka L. S. nuosavybės teise atitenkančiame name (Sutarties 9 punktas). R. S. visą jo žinioje esantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pagal šią Sutartį atitenkantį L. S., perduoda L. S. ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos“.

4.4. Antstoliui buvo pateiktas tarp šalių ir jų atstovų 2020 m. kovo 6 d. pasirašytas Priėmimo - perdavimo aktas, iš kurio aiškiai matyti, kad R. S. L. S. viso turėjusio būti perduoto kilnojamojo turto nėra perdavęs. Minėto priėmimo – perdavimo akto priede yra fiksuotas R. S. L. S. natūra neperduotas kilnojamasis turtas, t. y. nurodyti daiktai, kurie Ieškovei buvo neperduoti (27 pozicijos). Be to, visi kilnojamieji daiktai buvo užfiksuoti 2019 m. liepos 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kurio metu dalyvavo ir pats pareiškėjas.

4.5. Tai, kad Vykdomajame rašte nėra aiškiai įvardytas ir rūšiniais požymiais tiksliai apibrėžtas kilnojamasis turtas, nėra kliūtimi antstoliui vykdomąjį dokumentą priimti ir pradėti jį vykdyti, ką pagrįstai antstolis ir padarė 2021 m. balandžio 30 d. patvarkymu, pradėdamas vykdomąją bylą Nr. 0008/21/00581.

4.6. Atsižvelgiant į tai, kad L. S. pareiškėjas geranoriškai nebuvo perdavęs viso jo žinioje esančio ir L. S. priklausančio kilnojamojo turto, t. y. nėra įvykdęs Sprendimu patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 18 punkto, todėl teismo išduotas vykdomasis raštas teisėtai ir pagrįstai buvo pradėtas vykdyti priverstine tvarka. Tai patvirtina, kad antstoliui I. G. akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, nebuvo, todėl vykdomasis raštas 2021 m. balandžio 30 d. patvarkymu pagrįstai priimtas vykdyti. Antstolio I. G. veiksmai yra visiškai teisėti ir nepažeidžia jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

5. Antstolis I. G. 2021 m. liepos 8 d. patvarkymu Nr. S-21-8-26523 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su elektronine vykdomosios bylos kopija persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6. Antstolis 2021 m. liepos 8 d. patvarkyme nurodo, kad nors vykdomąjame rašte nėra aiškiai įvardytas ir rūšiniais požymiais tiksliai apibrėžtas kilnojamasis turtas, tai nėra kliūtis antstoliui vykdomajį dokumentą priimti ir pradėti jį vykdyti. Išieškotoja L. S. kartu su vykdomuoju raštu pateikė 2020 m. kovo 6 d. priėmimo - perdavimo aktą, kuris sudarytas vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1017-697/2020 ir yra pasirašytas tiek skolininko, tiek jo atstovo. Jame taip pat nurodytas aktas dėl trūkstamų daiktų, kurio pagrindu į raginimą ir įtraukti kilnojamieji daiktai (27 pozicijos). Visi kilnojamieji daiktai yra užfiksuoti 2019 m. liepos 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kurio metu dalyvavo ir pats skolininkas. Antstolis, vadovaudamasis CPK 651 straipsniu patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolio priimti procesiniai dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, jie yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant jokių imperatyvių įstatymo nuostatų ar skolininko teisių, todėl jokio pagrindo jo panaikinimui nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartimi tenkintas pareiškėjo R. S. skundas dėl antstolio I. G. veiksmų: panaikintas antstolio I. G. 2021 m. gegužės 21 d. patvarkymas Nr. S-21-8-20698 vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00581; antstolis I. G. įpareigotas pareiškėjo R. S. 2021 m. gegužės 17 d. prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0008/21/00581 nutraukimo nagrinėti iš naujo.

8. Teismas nurodė, kad:

8.1. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. ir L. S. santuoka teismo sprendimu nutraukta (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinus pareiškėjų (duomenys neskelbtini) pasirašytą santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutartį, 2019 m. liepos 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas skolininkui R. S. nesudaro pareigos perduoti išieškotojai L. S. konkrečius jame išvardytus kilnojamuosius daiktus. Vykdomojoje byloje esantis L. S. prašymas išieškoti iš R. S. kilnojamąjį turtą (27 pozicijos), kuris neįvardintas teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintoje Sutartyje ir yra nurodomas tik išieškotojos L. S., nepatvirtina, kad šis turtas egzistavimo šalių santuokos nutraukimo momentu, šis turtas yra pas skolininką R. S. ir jis šį turtą privalo perduoti.

8.2. Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos Sutarties 18 punktas nėra aiškus, jame, nėra įvardytas ir rūšiniais požymiais tiksliai apibrėžtas L. S. atitenkantis kilnojamasis turtas (kilnojamieji daiktai), todėl bet koks kilnojamasis turtas (kilnojamieji daiktai), nenurodytas teismo sprendime, nėra ir negali būti teismo sprendimo vykdymo dalyku. Taigi, antstolis neteisėtai reikalauja iš skolininko R. S. perduoti išieškotojai L. S. tam tikrus kilnojamuosius daiktus.

8.3. Antstolis, priėmęs vykdyti 2021 m. vasario 22 d. vykdomąjį raštą, turėjo įvertinti, kad jame nėra išvardyti aiškiai ir konkrečiai apibrėžti perduotini kilnojamieji daiktai, ir tai turėjo sukelti antstoliui pagrįstų abejonių dėl realių galimybių tokį vykdomąjį raštą įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos sutarties 18 punktas nėra aiškus, antstolis: arba turėjo atsisakyti priimti vykdyti minėto teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, arba priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, turėjo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo. Antstolis tokių veiksmų nesiėmė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstoliui nebuvo akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Suinteresuotas asmuo L. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – R. S. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomoje byloje Nr. 0008/21/00581 atmesti; priteisti iš R. S. bylinėjimosi išlaidas.

10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Pareiškėjas perdavė apeliantei ne visą buvusį šalių bendrą turtą, kuris turėjo būti apeliantei perduotas natūra. Šios aplinkybės Pareiškėjui buvo ir yra žinomos, todėl jų neigimas bei akivaizdžiai nesąžiningas Pareiškėjo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise bei vengimas vykdyti įsiteisėjusį sprendimą.

10.2. Antstoliui buvo pateiktas tarp šalių ir jų atstovų 2020 m. kovo 6 d. pasirašytas Priėmimo - perdavimo aktas, iš kurio aiškiai matyti, kad Pareiškėjas apeliantei viso perduotino kilnojamojo turto nėra perdavęs. Vien tai, kad Pareiškėjas ir jo atstovas atsisakė pasirašyti Aktą dėl trūkstamų daiktų, nesudaro pagrindo išvadai, jog nebeegzistuoja Pareiškėjo prievolė perduoti apeliantei jo savavališkai pasisavintus kilnojamuosius daiktus, kurie remiantis sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 18 punktu priklauso apeliantei.

10.3. Teismas neįvertino aplinkybių, kad Pareiškėjui ir jo atstovui nepagrįstai atsisakius pasirašyti minėtą trūkstamų daiktų aktą (apie tai akte buvo pažymėta), apeliantė ir jos atstovas turto perėmimo procesą taip pat iš karto užfiksavo vaizdo įrašais, kurie visiškai patvirtina Akto dėl trūkstamų daiktų pagrįstumą, t. y. jame nurodytų kilnojamųjų daiktų apeliantei neperdavimą. Minėti du vaizdo įrašai (name esančių daiktų perėmimas ir garaže esančių daiktų perėmimas) buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kaip įrodymai patvirtinantys Pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių akivaizdų nepagrįstumą. Tačiau iš skundžiamojoje nutartyje nurodomų argumentų matyti, kad teismas šių įrašų iš vis nevertino ir dėl jų skundžiamojoje nutartyje net nepasisakė, taigi, taip buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

10.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2019 m. liepos 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi esminės reikmės, nes būtent šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir buvo užfiksuoti visi kilnojamieji daiktai, kurių 2020 m. kovo 6 d. Pareiškėjas apeliantei neperdavė. 2019 m. liepos 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo sudarytas tam, jog būtų užfiksuoti tuo metu šalių turimi kilnojamieji daiktai, kurie bendru sutarimu buvo pasidalinti.

10.5. Tai, kad vykdomajame dokumente nėra aiškiai įvardytas ir rūšiniais požymiais tiksliai apibrėžtas kilnojamasis turtas, nėra kliūtimi antstoliui vykdomąjį dokumentą priimti ir pradėti jį vykdyti, ką pagrįstai antstolis ir padarė 2021 m. balandžio 30 d. patvarkymu, pradėdamas vykdomąją bylą Nr. 0008/21/00581. Taigi, vykdomasis raštas 2021 m. balandžio 30 d. patvarkymu pagrįstai buvo priimtas vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Antstolio veiksmai yra visiškai teisėti ir nepažeidžia jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

Atsiliepimas

11. Pareiškėjas R. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš antstolio I. G. ir L. S. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia jos pačios ir jos atstovo padarytu vaizdo įrašu (DOK-143472), kuris šioje byloje buvo pateiktas byloje jau po nutarties priėmimo ir kurį pirmos instancijos teismas grąžino apeliantei. Be to, šis vaizdo įrašas nei patvirtina, nei paneigia Sprendimu patvirtintas Sutarties 17, 18 ir 19 punktuose nurodomas sąlygas, nėra ir negali būti Sprendimo sudėtine dalimi.

12.2. Apeliantė Vykdomojoje byloje nepagrįstai siekia išieškoti iš Pareiškėjo kilnojamus daiktus, kurie Sprendimu nėra priteisti iš Pareiškėjo apeliantei ir tokiu būdu savo nuožiūra pakeičia įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi, antstolis faktiškai išėjo iš savo kompetencijos ribų ir veikia ultra vires, todėl Patvarkymas yra neteisėtas.

12.3. L. S. sutiko sudaryti Sutartį tokiomis sąlygomis (Sutarties 17, 18 ir 19 punktai), kurios teismo sprendimu ir buvo patvirtintos, todėl jos savo nuožiūra sudarytas jai priteistų kilnojamųjų daiktų sąrašas, pagal kurį antstolis I. G. neteisėtai vykdė teismo sprendimą ir priėmė vykdymui Vykdomąjį raštą, yra niekinis ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių vykdymo procese.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti nauji įrodymai, todėl atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas socialiai jautrus klausimas – turto padalijimas tarp buvusių sutuoktinių ir abi šalys konfliktuoja bei siekdamas kiek įmanoma geriau išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus ir vertina jų turinį (CPK 314 str.).

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliantė savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai konstatavo, jog antstolis neturėjo vykdyti Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

16. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog 2019 m. liepos 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina kilnojamojo turto buvimo pas R. S.. Toks apeliantės teiginys atmetamas. Pažymėtina, kad tarp faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymo (2019 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ((duomenys neskelbtini)) praėjo ilgas laiko tarpas (pusė metų), todėl situacija galėj pasikeisti iš esmės – tam tikrus kilnojamuosius daiktus galėjo perleisti ar išgabenti tiek R. S., tiek L. S.. Todėl sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių turėjo būti remiamasi aktualia informacija, pavyzdžiui tuo metu surašius naują faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ar nurodžius visus dalintinus daiktus sutartyje.

17. Apeliantė teigia, kad 2020 m. kovo 6 d. pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas įrodo, jog R. S. jai neperdavė tam tikrų daiktų. Su šiuo teiginiu taip pat nesutiktina, kad nes minėtas priėmimo – perdavimo aktas vienašališkai apeliantės sudarytas dokumentas, jis nėra pasirašytas R. S.. T. y. iš 2020 m. kovo 6 d. priėmimo-perdavimo akto matyti, kad R. S. ir jo atstovas pasirašė nurodyto akto tik 1-o puslapio apačioje, kuriame ranka surašyti 3 apskaitos skaitiklių – dujų, elektros energijos ir šalto vandens rodmenys bei ranka užrašyta, kad „L. S. parengė daiktų perdavimo apžiūros aktą, kurį R. S. atsisako pasirašyti; aktas dėl trūkstamų daiktų yra pridedamas“. Šio akto priedai, taip pat ir išieškotojos L. S. aktas dėl trūkstamų daiktų nei skolininko R. S., nei jo atstovo nėra pasirašyti, šie dokumentai pasirašyti tik išieškotojos L. S. bei jos atstovo advokato D. P..

18. Pažymėtina, kad šiuo atveju šalys, sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tam tikrais klausimais buvo pasiekusios kompromisą. Taigi, kompromisas turėjo būti pasiektas ir sudarant priėmimo-perdavimo aktą, nes vienašališkas L. S. sudarytas aktas neatitinka abiejų šalių valios ir tokiu dokumentu negali vadovautis nei teismas, nei antstolis.

19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į filmuotą medžiagą apie trūkstamus daiktus, kuri teismui buvo pateikta prieš pat teismo posėdį. Ši medžiaga buvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiško aplinkybių nustatymo, naujai pateiktus įrodymus priėmė iš juos vertina.

20. Apeliantės pateikta filmuota medžiaga negali būti tinkamas įrodymas, nustatinėjant kokių daiktų neperdavė ar be pagrindo pasiėmė R. S.. Kaip ir priėmimo-perdavimo aktas, taip ir ši medžiaga yra vienašališkai apeliantės sukurtas įrodymas. Vaizdo įraše (filmavo apeliantės advokatas) matyti, kaip apeliantė vaikšto po namą bei garažą ir rodo kokių daiktų trūksta. Pažymėtina, kad iš užfiksuotų vaizdų negalima nustatyti, kokie daiktai name ir garaže buvo teismo sprendimo priėmimo metu, kokius daiktus realiai paėmė R. S.. Vien tai, kad apeliantė pasakoja kur koks daiktas stovėjo, o dabar jo ten nėra, negali būti patikimu įrodymu, kad tas daiktas realiai ten buvo ar apskritai egzistavo ir kad dėl jo priklausymo kažkuriam iš sutuoktinių šalys susitarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pateiktuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuota R. S. nuomonė dėl nesančių daiktų, nes jis, kaip ir nurodė apeliantė, filmuojant pasišalino iš namo. Dėl išvardintų priežasčių nebuvo ir nėra pagrindo vadovautis apeliantės pateikta filmuota medžiaga.

21. Kaip minėta, šalys, sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasiekė kompromisą dėl tam tikrų daiktų priklausymo konkrečiam asmeniui po santuokos nutraukimo. Šalys, sudarydamos sutartį buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų, todėl turėjo aiškiai žinoti ką reikia įtraukti į sutartį, taip pat suvokti ir pasekmes, jeigu koks nors daiktas į sutartį nebus įtrauktas. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1017-647/2020 patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 17 punkte labai aiškiai nurodyti daiktai, kurie po santuokos nutraukimo priklausys R. S.. Šalys, siekdamos užtikrinti savo interesų gynybą, analogiškai galėjo pasielgti ir su L. S. atiteksiančiais daiktais – sutarties 18 punkte išvardinti konkrečius daiktus, tačiau to padaryta nebuvo. Sutarties 18 punkte buvo tik nurodyta, kad visas kitas likęs šalių bendras kilnojamasis turtas, taip pat juvelyriniai dirbiniai, papuošalai ir kt., kurie šiuo metu yra pas L. S. ir / ar esantys name, natūra asmeninės nuosavybės teise atitenka L. S.. Kadangi L. S. atiteksiantys daiktai nėra aiškiai aprašyti, iš sutarties 18 punkto negalima nustatyti, kokie konkrečiai daiktai turi jai priklausyti. Nėra nurodytas net juvelyrinių dirbinių bei papuošalų kiekis, rūšis, vertė.

22. Esant šioms aplinkybėms (kai neįmanoma nustatyti kokie konkrečiai daiktai apeliantei priklausė Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo metu), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bet koks kilnojamasis turtas (kilnojamieji daiktai), nenurodytas teismo sprendime, nėra ir negali būti teismo sprendimo vykdymo dalyku.

23. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju antstolis, priėmęs vykdyti 2021 m. vasario 22 d. vykdomąjį raštą, turėjo įvertinti, kad jame nėra išvardyti aiškiai ir konkrečiai apibrėžti perduotini kilnojamieji daiktai, ir tai turėjo sukelti antstoliui abejonių dėl realių galimybių tokį vykdomąjį raštą įvykdyti. Kadangi (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos sutarties 18 punktas nėra aiškus, antstolis arba turėjo atsisakyti priimti vykdyti minėto teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, arba priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo. Antstolis tokių veiksmų nesiėmė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstoliui nebuvo akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis).

24. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino antstolio I. G. 2021 m. gegužės 21 d. patvarkymą Nr. S-21-8-20698 vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00581 ir įpareigojo antstolį pareiškėjo (skolininko) R. S. 2021 m. gegužės 17 d. prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0008/21/00581 nutraukimo nagrinėti iš naujo.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Atmetus L. S. atskirąjį skundą, turi būti išspręstas R. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). R. S. pateikė įrodymus, kad jis patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį net ir už atskirojo skundo surašymą, kuris šiuo metu yra 606,96 Eur. Maksimali suma už kito teismo procesinio dokumento surašymą (šiuo atveju taip būtų atsiliepimas į prašymą dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimo) taip pat yra 606,96 Eur. Be to, ši byla nėra didelės apimties, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, tas pats advokatas atstovavo pareiškėją ir pirmosios instancijos teisme, taigi tiek atsiliepimo į atskirąjį skundą, tiek atsiliepimo į prašymą dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimo parengimas nereikalavo didelių advokato darbo sąnaudų. Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjui R. S. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 900 Eur.

28. Pareiškėjas prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti lygiomis dalimis iš L. S. ir iš antstolio I. G.. Toks prašymas yra nepagrįstas, nes antstolis nedalyvavo procese apeliacinės instancijos teisme, atskirąjį skundą pateikė tik L. S.. Taigi, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik iš L. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Alvydas Barkauskas