- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-02-29
- Bylos Nr.
- N1-37-238/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nukentėjusysis
- R. B., B. B., R. M.
- Kaltinamasis
- A. B., M. S.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė, Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 1.2.14.5Plėšimas (BK 180 str.)
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, Vaidai Pupšytei, Aidai Dailidienei, Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, nukentėjusiesiems R. B., B. B., R. M., kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, kaltinamajam M. S., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
A.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbo Įmonėje (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 180 str. 1 d., BK 302 str. 1 d., BK 310 str., BK 180 str. 2d., BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 11 p.
M.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
2001-05-01 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d. laisvės atėmimo bausme 3(trejiems) metams;2001-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d., BK 16 str. 2 d., BK 272 str. 2 d., laisvės atėmimo bausme 2(dvejiems) metams, vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2001-05-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 3(trejiems) metams;2001-12-12 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d. prijungta neatliktos bausmės dalis pagal 2001-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 3(trejiems) metams 1(vienam) mėnesiui;2002-01-15 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 2(dvejiems) metams, vadovaujantis LR BK 42 str. paskirta bausmė subendrinta su 2001-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 3(trejiems) metams;
5. 2002-02-25 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 2(dvejiems) metams, vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2001-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 4 metams;
6. 2003-11-12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimo bausmėmis, pagal BK 178 str. 4 d. bausme-bauda, vadovaujantis BK 42 str. bausmės subendrintos ir skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, skirta bausmė subendrinta su 2002-02-25 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2003-10-01 Vilniaus apygardos teismo nutartimi skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 2(dvejiems) metams. Kauno apygardos teismo 2004-03-16 nutartimi nuosprendis pakeistas ir skirtos bausmės subendrintos BK 64 str. 4 d. pagrindu ir skirta bausmė laisvės atėmimas 1(vieneriems) metams 8(aštuoniems) mėnesiams;
7. 2005-12-28 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmėmis, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atlikęs,
8. 2006-12-08 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 5(penkiems) mėnesiams, taikytas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, skirtas įpareigojimas;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 180 str. 1 d., BK 302 str. 1 d., BK 310 str., BK 180 str. 2 d., BK 129 str. 2 d. 2p. ir 11p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. ir M. S., 2006 m. gruodžio 6 d. vakaro metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje autobusų stotelėje, panaudodami fizinį smurtą, t.y. A. B. sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius kumščiu nukentėjusiajam R. M. į galvos sritį, o M. S. jėga nurengė R. M. viršutinius drabužius, ir taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą, R. M. priklausantį turtą: žieminę striukę 230 litų vertės, sportinį švarką 40 litų vertės, batus 150 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3120“ 500 litų vertės, piniginę 15 litų vertės, autobuso mėnesinį pravažiavimo bilietą 10 litų vertės, sportinę tašę 60 litų vertės, kurioje buvo patalynė bendrai 40 litų vertės, rankšluosčiai bendrai 10 litų vertės, muilinė 5 litų vertės, džemperis 20 litų vertės, sportinės kelnės 25 litų vertės, maisto produktai bendrai 25 litų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam R. M. 1130 litų turtinę žalą bei kartu pagrobė R. M. piniginėje buvusį dokumentą – R. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Tuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1dalyje.
A. B. ir M. S., 2006 m. gruodžio mėnesio viduryje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje kartu, J. B. priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, Ringauduose, Kauno rajone, žiauriai elgėsi su gyvūnu, t.y. A. B. padavus M. S. peilį, o M. S. iš A. B. paėmus peilį, M. S. pjovė vokiečių aviganių veislės šuniui gerklę, bandydamas nupjauti galvą, o nepavykus, M. B. kirvio bukąja dalimi sudavė nenustatytą skaičių smūgių į šio šuns galvą, ko pasekoje gyvūnas žuvo.
Tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 310 straipsnyje.
A. B. ir M. S., 2006 m. gruodžio 17 d. apie 3.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, J. B. priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, Ringauduose, Kauno rajone, panaudodami fizinį smurtą bei daiktą, specialiai pritaikytą žmogui žaloti, t.y. kirvį, M. S. suduodant ne mažiau kaip 6 smūgius rankomis, kojomis nukentėjusiajam N. B. į galvos sritį, bei ne mažiau 2 smūgių kirvio pentimi į krūtinę ir nugarą, A. B. suduodant ne mažiau kaip 2 smūgius kumščiu N. B. į galvos sritį, tuo padarydami jam odos nubrozdinimus dešiniajame skruoste, dešiniame žande, dešiniame petyje, dešiniame klube, kairiame kelyje ir dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste ir kairėje plaštakoje, kraujosruvas kairio žando kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, krūtinės kairės pusės IX šonkaulio lūžimą, ir taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajam N. B. priklausantį turtą: 40 litų, mobilaus ryšio telefoną „Siemens A75“ – 150 litų vertės, balto metalo grandinėlę – 5 litų vertės, nukentėjusiojo N. B. rūbus: žieminę striukę-120 litų, sportinį bliuzoną-70 litų, odinį diržą su metalinėmis kniedėmis-20 litų, džinsines kelnes-40 litų, žieminius batus-80 litų vertės, viso turto už 525 litus.
Tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.
A. B. ir M. S., toliau tęsdami nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pabaigus plėšimą ir užvaldžius N. B. turtą, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, t.y., ką tik įvykdytą plėšimą, nužudė bejėgiškos būklės N. B., o būtent, M. S. nurengtą N. B. ištempė į kiemą bei numetė jį prie gretimai buvusių garažų, A. B. suduodant ne mažiau kaip du smūgius kirvio pentimi gulinčiam ir negalinčiam apsiginti nuo prieš tai A. B. ir M. S. pavartoto smurto, N. B. į galvos sritį, po to kirvį perėmus M. S., bei juo sudavus smūgius N. B. į galvą, bendrais veiksmais padarė N. B. odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame momenyje, kairėje ausyje ir kairiame smilkinyje, tris muštines žaizdas kairiame smilkinkaulyje ir pakaušyje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose ties odos nubrozdinimais ir muštinėmis žaizdomis, pakauškaulio skeveldrinį lūžį, kaktikaulio dešinės pusės skeveldrinį lūžį, kaukolės kairės vidurinės ir dešinės priekinės duobių linijinius lūžius, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejose kaktinėse skiltyse, galvos smegenų dešinės kaktinės, kairės smilkininės ir kairės pakaušinės skilties sumušimus, dešinio skruostikaulio lūžį, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko N. B. įvykio vietoje mirė.
Tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 11 punkte.
R. M. atžvilgiu įvykdytas plėšimas bei tapatybės kortelės pagrobimas.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino dalinai ir nurodė, kad jis pripažįsta fizinio smurto panaudojimą, neigia pagrobęs turtą. Paaiškino, kad 2006 m. gruodžio 6 d., vakare jis ir M. S. ėjo Kaune, K. M. gatve ir prie autobusų sustojimo pamatė vaikiną, prie jo priėjo. Pripažįsta sudavęs smūgius R. M.. Patvirtino, kad M. S. reikalavo, jog vaikinas nusirengtų rūbus, nusiautų batus, jis(M. S.) ir pagrobė nukentėjusiojo drabužius bei turtą, kurį kaltinamieji pasidalino ir parsigabeno į A. B. namus. Nurodė, kad jis iš įvykio vietos nebuvo pasišalinęs, kuomet buvo grobiamas nukentėjusiojo turtas. Taip pat, patvirtino, kad nukentėjusiojo parodymai teisme yra teisingi. Vėliau iš nukentėjusiojo pagrobtą turtą jo(A. B.) namuose surado policijos darbuotojai.
Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad 2006 m. gruodžio 6 d. vakare, jis kartu su A. B. ėjo Kaune, K. M. gatve. Prie autobusų sustojimo pamatė stovinti vaikiną. Vaikino atžvilgiu A. B. panaudojo fizinį smurtą, o jis užvaldė vaikino drabužius, batus ir kitą turtą, kurį abu pasidalino ir pargabeno pas A. B. į namus.
Nukentėjusysis R. M. paaiškino, kad 2006 m. gruodžio 6 d., jis buvo autobusų sustojimo stotelėje, esančioje, Kaune, K. M. prospekte. Prie jo priėjo kaltinamieji A. B., M. S., reikalavo nusirengti rūbus, nepaklusus panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė jo daiktus. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo grąžinti daiktai, kurie iš jo buvo pagrobti, civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas R. M. paaiškino, kad R. M. yra jo sūnus, kuris 2006 metais mokėsi Kauno miškų ir inžinerijos kolegijoje. 2006 m. gruodžio pradžioje jis įdavė Lazdijų autobusų vairuotojui perduoti jo sūnui sportinę tašę, kurioje buvo sudėta patalynės komplektas, rankšluosčiai, muilinė, rūbai ir maistas. Laukė skambučio iš sūnaus, tačiau jis vis neskambino. Skambino sūnaus draugas Saulius ir pasakė, kad jo sūnus pas jį atėjo sumuštas ir nurengtas. Atvykus į Kauną pas sūnų, pastarasis buvo sužalotas ir paaiškino, kad prie tilto jį sumušė, nurengė, atėmė daiktus du nepažįstami vaikinai. Pas medikus nesikreipė, apie įvykį policijai nepranešė.
Liudytojas S. K. paaiškino, kad 2006 m. gruodžio pradžioje, vakare, pas jį į namus atėjo sumuštas, išsigandęs, kruvinu veidu draugas R. M., kuris buvo be batų ir be striukės. Apie tai, kad R. M. sumuštas, pranešė jo tėvams. Nukentėjusiajam davė apsirengti savo džemperį. Atvykę R. M. tėvai jį išsivežė.
2007-02-01 įtariamojo M. S. parodymų patikrinimo vietoje metu, M. S. parodė nusikaltimo padarymo vietą - Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) prospekte, prie gyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtino, kad šioje vietoje įvykdė plėšimą vaikino atžvilgiu, kur kartu su A. B. panaudodami fizinį smurtą užvaldė nukentėjusiojo R. M. turtą.(t. 2 b.l. 173-176)
2007-02-01 įtariamojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu, A. B. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) prospekte, prie gyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur panaudodami fizinę jėgą užvaldė nukentėjusiojo R. M. asmeninius daiktus bei tapatybės kortelę. (t. 2. b.l. 56-59)
Iš 2006-12-18 įvykio vietos (ūkinio pastato) apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti J. B. priklausančiame ūkiniame pastate, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Ringauduose, Kauno rajone. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir išimta: vyriška juodos spalvos piniginė, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. M. vardu, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3120“, IMEI (duomenys neskelbtini). (t. 1 b.l. 15-21)
Iš 2006-12-20 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš įvykio vietos paimti daiktai: mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3120“, IMEI (duomenys neskelbtini), vyriška juodos spalvos piniginė, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. M. vardu, juodos spalvos su mėlynais puošimais sportinė tašė. (t. 1. b.l. 22-25)
Iš 2006-12-21 daiktų pateikimo protokolo, garantinės pažymos, abonento prašymo matyti, kad nukentėjusysis R. M. pateikė mobilaus ryšio telefono Nokia 3120 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) garantinę pažymą, prašymą, iš kurių matyti, kad telefono aparatas yra įsigytas S. M. vardu.(t. 1 b.l. 134, 135-137)
Iš 2006-12-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. M. iš pateiktų atpažinimui asmenų fotonuotraukų, atpažino M. S. kaip asmenį 2006 m. gruodžio pradžioje apiplėšusį jį Kaune, K. M. prospekte prie autobusų sustojimo, - tai asmuo kuris jį stumdė, nurengė jo drabužius, pagrobė daiktus. (t. 1. b.l. 142-144)
Iš 2006-12-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. M. iš pateiktų atpažinimui asmenų fotonuotraukų, atpažino įtariamąjį A. B. kaip asmenį 2006 m. gruodžio pradžioje apiplėšusį jį Kaune, K. M. prospekte prie autobusų sustojimo, - tai asmuo kuris sudavė jam smūgius, nurengė jo drabužius, pagrobė daiktus. (t. 1. b.l. 145-147)
Iš 2006-12-21 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis M. S. pateikė odinius batus, muilinę, du rankšluosčius. (t. 1. b.l. 153).
Iš 2006-12-21 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad iš M. S. paimti daiktai: batai, muilinė, rankšluosčiai apžiūrėti. (t. 1. b.l. 154-155)
Iš 2006-12-18 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis M. S. pateikė velvetines kelnes, sportinius marškinėlius, velvetinę striukę, SIM kortelę.(t. 2. b.l. 120)
Iš 2006-12-18 M. S. asmens kratos protokolo matyti, kad šio veiksmo metu iš M. S. paimta “Labas“ pakuotė, grandinėlė, odinis diržas, MRT Siemens A75 su SIM kortele, baltos spalvos su juodais antsiuvais bliuzonas, stiklinė grandinėlė. (t. 2 b.l. 119).
Iš 2007-07-09 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. M. iš pateiktų atpažinimui daiktų, atpažino savo žieminę striukę, kurią 2006 m. gruodžio pradžioje Kaune, K. M. prospekte prie autobusų sustojimo iš jo pagrobė du jaunuoliai ir kurią pateikė M. S. 2006-12-18 daiktų pateikimo metu. (t. 1. b.l. 156-157).
Iš 2007-07-09 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. M. iš pateiktų atpažinimui daiktų, atpažino savo sportinį bliuzoną, kurį 2006 m. gruodžio pradžioje Kaune, K. M. prospekte prie autobusų sustojimo iš jo pagrobė du jaunuoliai ir kuris 2006-12-18 asmens kratos metu buvo paimtas iš M. S.. (t. 1. b.l. 158-159 )
Pakvitavimu patvirtinama, kad mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3120“, IMEI (duomenys neskelbtini), vyriška juodos spalvos piniginė, asmens tapatybės kortelė Nr. 10526400, išduota R. M. vardu, sportinė tašė, paimti 2006-12-18 įvykio vietos apžiūros metu – grąžinta nukentėjusiajam R. M.(t.1.b.l.160), odiniai batai, muilinė, du rankšluosčiai, paimti 2006-12-21 daiktų pateikimo iš M. S. metu - grąžinta nukentėjusiajam R. M.(t.1.b.l.160); velvetinė striukė, paimta 2006-12-18 iš M. S. daiktų pateikimo - gražinta nukentėjusiajam R. M.(t.1.b.l.161); baltos spalvos su juodais antsiuvais bliuzonas, paimtas 2006-12-18 asmens kratos iš M. S. metu - grąžinta nukentėjusiajam R. M. (t.1. b.l.161).
Dėl šio epizodo įvertinus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad byloje esantys įrodymai ir procesiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pilnai patvirtina faktą, kad kaltinamieji A. B. ir M. S. 2006-12-06 įvykdė plėšimą R. M. atžvilgiu. Kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, smurtas panaudotas siekiamam tikslui įgyvendinti -turtui pagrobti. Panaudoto smurto pasekoje buvo palaužtas nukentėjusiojo pasipriešinimas ir užvaldytas turtas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad visi įrodymai byloje gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos B. P. Kodekso nustatyta tvarka, jie yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamieji yra kalti padarę plėšimą. Ši išvada patvirtinama kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais paminėtais rašytiniais įrodymais ir procesiniuose dokumentuose esančiais duomenimis. Nukentėjusiojo R. M. parodymais patvirtinama, kad įvykio dieną kaltinamieji A. B., M. S. jį užpuolė, abu panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė nukentėjusiojo turtą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir kaltinamieji, paaiškindami, kad tikrai nukentėjusiojo atžvilgiu jie panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė nukentėjusiojo nurodytus daiktus bei turtą. Tą aplinkybę, kad įvykio dieną nukentėjusysis buvo sumuštas ir pagrobti jo daiktai patvirtino liudytojai R. M. ir S. K., kurie po įvykio betarpiškai bendravo su nukentėjusiuoju. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais patvirtinama, kad iš nuotraukų R. M. atpažino kaltinamuosius kaip asmenis jo atžvilgiu įvykdžiusius plėšimą. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamieji nurodė nusikaltimo padarymo vietą ir patvirtino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo nurodyta nusikaltimo padarymo data, vieta, laikas, aplinkybės, pagrobto turto kiekis sutapo, todėl yra pagrindas tikėti, kad tikrai įvykio dieną kaltinamieji padarė nusikaltimą. Įvykio vietos apžiūrios, kratos, daiktų pateikimo, daiktų apžiūros, atpažinimo protokolais, pakvitavimu, patvirtinama, kad tyrimo metu pas kaltinamuosius buvo rasti ar kaltinamieji pateikė iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus, o nukentėjusysis juos atpažino kaip savo daiktus, pagrobtus nusikaltimo metu ir šie daiktai jam buvo grąžinti.
LR BK 180 straipsnis numato atsakomybę už plėšimą, t.y. svetimo turto grobimą, panaudojant fizinį smurtą, ar grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Pažymėtina, kad 180 str. 1d. numatyti bendrieji būtini plėšimo nusikaltimo sudėties požymiai. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami, visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 str. dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku-vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius, ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius. Bendrininkavimas yra tyčinis, bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkai turi suvokti visus bendrininkavimo ir bendrai daromos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pripažįstant asmenį bendrininku, turi būti nustatyta, kad jo veiksmai ar neveikimas yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes jis sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos neįmanoma padaryti ar jos padarymas iš esmės pasunkėtų.
Iš įvykio aplinkybių matyti, kad darant nusikaltimą abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo bendri ir reikšmingi darant nusikaltimą. Tiek A. B., tiek M. S. matė vienas kito atliekamus veiksmus ir tam pritarė, suvokė, kad kiekvienas savo veiksmais prisideda prie nusikaltimo darymo. Pagrobę turtą, kaltinamieji jį pasidalino. Todėl A. B. nurodytas argumentas, kad jis nepadarė plėšimo ir negrobė nukentėjusiojo turto prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra atmestinas. Pažymėtina, kad asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, išreiškiant sutikimą, pritarimą kito bendrininko vykdomiems veiksmams. Todėl nors bendrininkai nesusitarė žodžiu ar raštu įvykdyti šį nusikaltimą, jų susitarimą veikti bendrai parodo darnus kaltinamųjų veikimas. Kaltinamųjų nusikalstama veika atitinka BK 180 str. 1 d., ir BK 302 str. 1 d., kadangi panaudojus fizinį smurtą buvo pagrobtas svetimas turtas ir dokumentas-tapatybės kortelė.
Iš kaltinimo kaltinamiesiems būtina pašalinti 123 litų pagrobimą, kadangi teisme nukentėjusysis nepatvirtino, kad jis turėjo šią pinigų sumą ir nepatvirtino, kad kaltinamieji pinigus pagrobė. Nurodė, jog suklydo tyrime teigdamas, jog pinigai buvo pagrobti.
Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia.
Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad A. B. turėjo šunį ir 2006 m. gruodžio pradžioje A. B. norėjo jį pašerti, tuomet šuo jam įkando. A. B. sudavė smūgius, kitą dieną matė šunį negyvą, sukapotą. Jis(M. S.) šuns nemušė, pjauti peiliu jam gerklės nebandė.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad jis šunį laikė ūkiniame pastate, kur gyveno ir jis su M. S.. 2006 m. gruodžio mėnesio viduryje, grįžus į namus, šuo inkštė, tuo erzino M. S. ir pastarasis pasakė šunį apraminti, nes priešingu atveju jį užmuš. Tuomet M. S. peiliu bandė pjauti šuniui gerklę, o jis –A. B. kirviu sudavė šuniui į galvą, negyvam šuniui nukirto galvą ir letenas, skrodė, nes norėjo pažiūrėti jo sandarą.
2006-12-18 ūkinio pastato apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra J. B. priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame Beržų gatvėje, Ringauduose, Kauno rajone. Vienoje iš sandėliuko patalpų, iš kairės pusės nuo metalinių vartelių rasti vilkinio šuns palaikai. Šuns galva bei priekinė letena iki pažasties, nukirstos ir numestos šalia. (b.t. 1 b.l. 15-21).
Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto medicinos serologijos ir DNR laboratorijos 2007-01-03 - 2007-02-09 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad ant pateikto tyrimui kirvio yra šuns kraujas su žmogaus kraujo priemaiša. (t.1. b.l. 27-39)
Iš 2006-12-19 įtariamojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis parodė nusikaltimo padarymo vietą ir patvirtino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kaltinamasis A. B. patvirtino, kad ūkinio pastato patalpoje rastą šunį kirvio pagalba užmušė jis ir M. S.. Patvirtino, kad M. S. bandė šuniui perrėžti gerklę.(t. 2. b.l. 44-46)
Dėl šio epizodo nustatyta, kad kaltinamieji A. B., M. S. žiauriai elgėsi su gyvūnu ir dėl to gyvūnas -šuo žuvo. Kaltinamasis A. B. patvirtino, kad jis turėjo šunį ir įvykio dieną M. S. jam pjovė gerklę, o jis(A. B.) sudavė smūgius kirviu ir dėl to šuo mirė, vėliau nudyrė kailį, nukirto letenas, skrodė. Šiuos savo parodymus kaltinamasis A. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Tiek tyrime, tiek teisme A. B. parodymai apie tai, kad jis ir M. S., ūkiniame pastate žiauriai elgėsi su gyvūnu, yra vienodi, nuoseklūs ir yra pagrindas jais tikėti, nes jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Įvykio vietos apžiūros protokolu patvirtinama, kad ūkiniame pastate buvo rasti šuns palaikai, šuns kūno dalys atskirtos. Tą aplinkybę, kad šuo žuvo panaudojus kirvį patvirtina specialisto išvada ir jame nurodyti duomenys apie tai, kad ant kirvio buvo rastas šuns kraujas. Gi, kaip nustatyta įvykio vietos apžiūros protokolu, kirvis, ant kurio rasti šuns kraujo pėdsakai, yra rastas ir išimtas iš A. B. ir M. S. laikinos gyvenamosios vietos-ūkinio pastato, kur įvykio metu kaltinamieji gyveno. Taigi, galima daryti išvadą, kad byloje surinkti duomenys patvirtina faktą, jog M. S. peiliu pjovė šuniui gerklę, A. B. kirviu sudavė gyvūnui smūgius į galvą ir dėl šių kaltinamųjų atliktų veiksmų gyvūnas žuvo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai buvo žiaurūs, nes jie smurtinius veiksmus atliko gyvo gyvūno atžvilgiu, o juo labiau panaudojo įrankius-peilį, kirvį, smurtavo prieš bejėgį ir negalintį nuo žmogaus smurto panaudojimo apsiginti gyvūną-šunį.
Kaltinamasis M. S. neigia žiauriai elgęsis su gyvūnu, tačiau jo neprisipažinimą paneigia A. B. parodymai. Teismui nėra pagrindo netikėti A. B. parodymais, nes jie tyrime ir teisme buvo vienodi apie M. S. atliktus veiksmus. Be to, M. S. ir A. B. yra draugai, jie nesipyko, nekonfliktavo, netgi kurį laiką gyveno toje pačioje patalpoje, todėl nėra pagrindo manyti, kad A. B. apkalba kitą kaltinamąjį. Esant šioms aplinkybėms, M. S. neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertinamas kritiškai ir kaip siekimas išvengti atsakomybės.
Kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga ir atitinka BK 310 str.
Pašalinama iš kaltinimo aplinkybė, kad šuniui nukirto galvą, letenas, skrodė ir tuo žiauriai elgėsi su gyvūnu, nes kaip paaiškino A. B. šie veiksmai buvo atlikti šuniui esant negyvam.
N. B. atžvilgiu įvykdytas plėšimas bei nužudymas bejėgiškos būklės ir siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą
Kaltinamasis M. S. kaltu dėl N. B. atžvilgiu padaryto plėšimo prisipažino pilnai, dėl jo nužudymo - dalinai. Paaiškino, kad 2006-12-16 jis, A. B., N. B. gėrė ūkiniame pastate Ringauduose. Tarp kaltinamųjų ir N. B. kilo konfliktas dėl nukentėjusiojo dingusio telefono ir jo išsakytų necenzūrinių žodžių kaltinamojo atžvilgiu. Jis –M. S. liepė A. B. atnešti kirvį ir pasakė, kad „bus daug kraujo“. Tuo metu norėjo kirviu pagąsdinti nukentėjusįjį, kad jis atiduotų rūbus, sugalvojo jį apiplėšti. Jis pareikalavo, kad N. B. nusirengtų rūbus, o kai šis nesutiko, jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, sudavė smūgius rankomis, kirviu. Abu kaltinamieji nukentėjusįjį nurengė, nusegė grandinėlę, pagrobė jo turtą-telefoną, pinigus, rūbus, kuriais po įvykio apsirengė. Po to jis(M. S.) nuvedė N. B. prie garažų, A. B. pasiūlė juo „atsikratyti“ ir „pribaigti“, su pasiūlymu sutiko. Kirvį prie garažo atnešė jis-M. S. ir padavė A. B.. Matė kai A. B. sudavė smūgius kirviu N. B. į galvą. Tvirtina, kad jis prie garažo nukentėjusiojo nemušė.
Kaltinamasis A. B. dėl plėšimo N. B. atžvilgiu kaltu neprisipažino, dėl nužudymo kaltu prisipažino. Paaiškino, kad 2006-12-16 jis kartu su M. S. ir N. B. gėrė alkoholinius gėrimus jo tėvams priklausančiame ūkiniame pastate Ringauduose. Begeriant, tarp N. B. ir M. S. kilo konfliktas dėl nukentėjusiojo telefono aparato, kurį buvo paėmęs M. S. ir jam negrąžino. M. S. paprašė, kad jis(A. B.) atneštų kirvį, prašymą įvykdžius ir atnešus kirvį, pasakė, jog „bus daug kraujo“. M. S. pareikalavo, kad N. B. nusirengtų, šis reikalavimui nepakluso. Tuomet M. S. pradėjo nukentėjusįjį mušti, sudavė jam smūgius rankomis į veidą ir kirviu - į krūtinę, nugarą. Kaltinamasis A. B. patvirtino, kad ir jis sudavė smūgius rankomis nukentėjusiajam į veidą, o M. S. nurengė nukentėjusiojo drabužius. Po to M. S. nunešė nukentėjusįjį prie garažų. Tuomet jis(A. B.) pasiūlė N. B. atsikratyti, kaltinamasis M. S. neprieštaravo. Kaltinamasis A. B. nurodė, kad jis du kartus kirviu sudavė N. B. į galvą. Po to jis kirvį perdavė M. S.. Girdėjo suduodamų smūgių garsus. Tvirtina, kad nukentėjusiajam smūgius sudavė ir M. S., tačiau kuo buvo suduota ir į kurią kūno vietą - nematė. Mintis nužudyti N. B. kilo būnant prie garažo, ir būtent dėl to, kad N. B. nepraneštų policijai apie kaltinamųjų padarytą plėšimą jo atžvilgiu. N. B. lavoną paliko prie garažų. Kirvį į ūkinį pastatą iš nužudymo vietos atnešė M. S. ir ten paliko. Abu kaltinamieji apsirengė nukentėjusiojo rūbais. Iš N. B. pagrobtus pinigus išleido kartu su M. S..
Nukentėjusioji R. B. paaiškino, kad N. B. yra jos sūnus. Paskutiniu metu jis dirbo ir gyveno Kaune pas jai nežinomą asmenį, tikslios vietos nežino. Jai žinoma, kad sūnus turėjo mobilaus ryšio telefoną. N. B. laidojo B. B..
Nukentėjusysis B. B. paaiškino, kad N. B. - jo sutuoktinės sesers vaikas. N. B. buvo ramaus būdo, labai darbštus vaikinas. Paskutiniu laiku prieš mirtį jis dirbo ir gyveno Kaune. Jam žinoma, kad N. B. turėjo mobilaus ryšio telefono aparatą. Jis laidojo N. B., turėjo dėl to išlaidų, prašo priteisti iš kaltinamųjų 1807, 83 Lt.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad A. B. yra jo sūnus. Paskutiniu laiku prieš nusikaltimo padarymą sūnus nutraukė mokyklos lankymą ir mokslus, namuose negyveno, kur jis gyveno nebuvo žinoma. Retkarčiais sūnus užeidavo į namus kartu su M. S.. 2006-12-17 d. atsikėlęs ryte pamatė į namus grįžusį sūnų A. B., kuris miegojo. Kuriuo laiku sūnus grįžo į namus, jis nežino.
Liudytojas R. Č. paaiškino, kad 2006-12-17 d. anksti ryte jis atvyko prie garažų, esančių Kauno r., Ringauduose. Ten pamatė be rūbų jaunuolio lavoną, jo galva buvo sužalota. Apie rastą lavoną pranešė policijai.
Liudytojas Eimantas Girdzijauskas paaiškino, kad jam žinoma, jog M. S. yra įžūlaus elgesio, jo lankymasis bare buvo nepageidaujamas. 2006 m. gruodžio mėnesio viduryje, M. S. sudaužė prie baro stovėjusio automobilio žibintus, buvo iškviesta policija.
Liudytojas M. K. paaiškino, kad A. B. dirbo jo įmonėje „Fortax“. Dėl atliekamo darbo kokybės ir darbinių santykių jam pretenzijų neturėjo. Teko matyti, kad A. B. bendravo su M. S..
Iš 2006-12-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kauno rajonas, Ringaudai, Beržų gatvė, prie garažų masyvo. Įvykio vietos apžiūros metu rastas lavonas, jo kūne sužalojimai ir kraujo pėdsakai, o šalia lavono kraujo dėmės. (t. 1 b.l. 6-12)
Iš 2006-12-20 lavono parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. B. atpažino jai pateiktą lavoną kaip savo sūnaus N. B. a.k. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 97)
Iš 2006-12-18 įvykio vietos (ūkinio pastato) apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti J. B. priklausančiame ūkiniame pastate, Beržų gatvėje, Ringauduose, Kauno rajone. Įvykio vietos apžiūros metu išimtas: stiklinis butelis, plastmasinė talpa nuo alaus, raudonos spalvos plastmasinis puodelis, juodos spalvos vyriški marškiniai, juodos spalvos sportiniai marškinėliai, geltonos spalvos vyriškas bliuzonas, raudonos spalvos žiebtuvėlis, kirvis, juodos spalvos su mėlynais puošimais sportinė tašė, juodos spalvos vyriškos kelnės, vyriška juodos spalvos piniginė, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. M. vardu, „tele 2“ pildyk SIM kortelės tvirtinimo plastikinė kortelės dalis, sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobilaus ryšio „Samsung“ pirkimo, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3120“, IMEI (duomenys neskelbtini). (t. 1 b.l. 15-21).
Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2006-12-19 – 2007-04-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad N. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais ir muštinėmis žaizdomis galvoje, kaukolės kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir galvos smegenų sumušimu. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. Prieš mirtį N. B. buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, nes jo lavono kraujyje rasta 3,69 promilės etilo alkoholio. Esant N. B. gyvam, tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama sunkiu girtumu. N. B. lavone rasti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame momenyje, kairėje ausyje ir kairiame smilkinyje, trys muštinės žaizdos kairiame smilkinyje ir pakaušyje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose ties odos nubrozdinimais ir muštinėmis žaizdomis, pakauškaulio skeveldrinis lūžis, kaktikaulio dešinės pusės skeveldrinis lūžis, kaukolės kairės vidurinės ir dešinės priekinės duobių linijiniai lūžiai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejose kaktinėse skiltyse, galvos smegenų dešinės kaktinės, kairės smilkininės ir kairės pakaušinės skilties sumušimas, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, dešiniame žande, dešiniame petyje, dešiniame klube, kairiame kelyje ir dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, krūtinėje ir kairėje plaštakoje, dešinio skruostikaulio lūžis, kraujosruvos kairio žando, kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, krūtinės kairės pusės IX šonkaulio lūžimas. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame momenyje, kairėje ausyje ir kairiame smilkinyje, trys muštinės žaizdos kairiame smilkinyje ir pakaušyje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose ties odos nubrozdinimais ir muštinėmis žaizdomis, pakauškaulio skeveldrinis lūžis, kaktikaulio dešinės pusės skeveldrinis lūžis, kaukolės kairės vidurinės ir dešinės priekinės duobių linijiniai lūžiai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejose kaktinėse skiltyse, galvos smegenų dešinės kaktinės, kairės smilkininės ir kairės pakaušinės skilties sumušimas, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžis, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje padaryta kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir stačiakampę formą. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kirvio pentimi. Poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, padaryta pailgos formos daiktu, tai patvirtina poodinės kraujosruvos forma. Krūtinės dešinės pusės IX šonkaulio lūžimas padarytas kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumštimi, spiriant koja ar suduodant kirvio pentimi. Odos nubrozdinimai dešiniame petyje, dešiniame klube, kairiame kelyje ir dešinė šlaunyje padaryti kietais bukais daiktais. Tikėtina, kad tai galėjo gautis spiriant koja apautu batu. Išvardinti sužalojimai padaryti kelių valandų laikotarpyje prieš mirtį (ne daugiau 4 valandų). Tai patvirtina nebuvimas uždegiminės reakcijos paimtuose audiniuose iš kraujosruvų sričių. Esant N. B. gyvam galvos sužalojimai – odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame momenyje, kairėje ausyje ir kairiame smilkinyje, trys muštinės žaizdos kairiame smilkinyje ir pakaušyje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose ties odos nubrozdinimais ir muštinėmis žaizdomis, pakauškaulio skeveldrinis lūžis, kaktikaulio dešinės pusės skeveldrinis lūžis, kaukolės vidurinės ir dešinės priekinės duobių linijiniai lūžiai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejose kaktinėse skiltyse, galvos smegenų dešinės kaktinės, kairės smilkininės ir kairės pakaušinės skilties sumušimas visumoje būtų kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu, o šiuo konkrečiu atveju N. B. nuo šių sužalojimų ir mirė. Dešinio skruostikaulio ir krūtinės dešinės pusės IX šonkaulio lūžimai esant N. B. gyvam būtų kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Kiti išvardinti sužalojimai esant N. B. gyvam būtų kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. N. B. lavone rasti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Pomirtinių sužalojimų N. B. lavone nekonstatuota. Po galvos sužalojimų, pasireiškusių kaukolės kaulų lūžiais ir galvos smegenų sumušimu N. B. turėjo prarasti sąmonę ir savarankiškų veiksmų atlikti negalėjo. Po padarytų galvos sužalojimų, pasireiškusių kaukolės kaulų lūžiais ir galvos smegenų sumušimu N. B. galėjo būti gyvas nuo kelių minučių iki kelių valandų. Sužalojimai N. B. padaryti ne mažiau 11 smūgių pasėkoje. Sužalojimai N. B. padaryti keliais skirtingais daiktais ar įrankiais. Tai patvirtina sužalojimų pobūdis. N. B. mirė nuo jam padarytų galvos sužalojimų.(.t. 1. b.l. 74-86)
Iš specialisto L. G. apklausos protokolo ir paaiškinimo matyti, kad jis 2006-12-19 atliko N. B. autopsiją, kurios metu nustatė, kad pastarajam sužalojimai padaryti 11 smūgių pasekoje. N. B. mirtis įvyko nuo odos nubrozdinimų kaktoje, dešiniame momenyje, kairėje ausyje ir kairiame smilkinyje, trijų muštinių žaizdų kairiame smilkinyje ir pakaušyje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose ties odos nubrozdinimais ir muštinėmis žaizdomis, pakauškaulio skeveldrinio lūžio, kaktikaulio dešinės pusės skeveldrinio lūžio, kaukolės kairės vidurinės ir dešinės priekinės duobių linijinių lūžių, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejose kaktinėse skiltyse, galvos smegenų dešinės kaktinės, kairės smilkininės ir kairės pakaušinės skilties sumušimo, dešinio skruostikaulio lūžimo. Sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti ne mažiau trijų ir daugiau smūgių pasekoje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių ir stačiakampę formą, t.y. kas atitiktų kirvio pentį. (t. 1 b.l. 88)
Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto medicinos kriminalistikos laboratorijos 2007-03-15 - 2007-03-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad tikėtina, jog B. N. galvos sužalojimai yra padaryti tyrimui pateiktu kirviu, jo pentimi. (t. 1 b.l. 44-57)
Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto medicinos serologijos ir DNR laboratorijos 2007-01-03 - 2007-02-09 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtinama, kad ant pateikto tirti kirvio yra N. B. kraujas, taip pat šuns kraujas su žmogaus kraujo priemaiša. (t. 1. b.l. 28-39)
Iš Kauno rajono Policijos Komisariato KP kriminalistinių tyrimų poskyrio 2007-01-09 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad piršto pėdsakas, rastas ant rudos spalvos plastikinio butelio, paimto įvykio vietos apžiūros metu ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) g., Ringauduose, Kauno rajone yra paliktas įtariamojo A. B.. (t. 1. b.l. 59-62)
Iš 2007-01-30 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 14 matyti, kad M. S. nusikaltimo padarymo metu psichikos sutrikimu ar laikinu psichinės sveikatos sutrikimu nesirgo. Pas jį buvo stebimas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Žalingas vartojimas. M. S. nusikaltimo padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo. Įtariamasis M. S. šiuo metu psichikos sutrikimu ar laikinu psichinės sveikatos sutrikimu neserga. Pas jį yra stebima emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Žalingas vartojimas. Šiuo metu M. S. savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali. M. S. priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas nereikalingas. (t. 3. b.l. 93-94).
Iš 2007-05-16 - 2007-06-13 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 37 matyti, kad A. B. nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl jam diagnozuoto socializuoto elgesio sutrikimo jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. B. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam diagnozuotas socializuotas elgesio sutrikimas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. B. priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas nereikalingas. (t. 2 b.l. 111-113)
Iš 2006-12-18 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad teismo medicinos specialistas pateikė nukentėjusiojo N. B. trumpikes ir kojines (t. 1 b.l. 96).
Iš 2006-12-18 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. B. (įtariamojo A. B. tėvas) pateikė juodas džinsines kelnes ir baltos spalvos marškinius. (t. 1 b.l. 117).
Iš 2006-12-18 A. B. asmens kratos protokolo matyti, kad iš A. B. paimta: MRT „Samsung“,Chaki spalvos striukė, rudas megztinis, marškinėliai, sportinis bliuzonas, juodi džinsai, MRT Nokia. (t. 2 b.l. 4).
Iš 2006-12-19 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. B. pateikė N. B. juodus žieminius batus. (t. 2. b.l. 8).
Iš 2006-12-18 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis M. S. pateikė velvetines kelnes, sportinius marškinėlius, velvetinę striukę, SIM kortelę.(t. 2 b.l. 120)
Iš 2006-12-18 M. S. asmens kratos protokolo matyti, kad šio veiksmo metu iš M. S. paimta “Labas“ pakuotė, grandinėlė, odinis diržas, MRT Siemens A75 su SIM kortele, baltos spalvos su juodais antsiuvais bliuzonas, stiklinė grandinėlė. (t. 2 b.l. 119).
Iš 2006-12-19 įtariamojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu A. B. parodė nusikaltimo padarymo vietą ir patvirtino nusikaltimų-plėšimo bei nužudymo padarymo aplinkybes. A. B. parodė vietą Kauno rajone, Ringauduose, Beržų gatvėje, J. B. priklausančiame ūkiniame pastate, kur panaudojant fizinį smurtą buvo pagrobti iš nukentėjusiojo N. B. rūbai bei jo asmeniniai daiktai. Patvirtino, kad M. S. prašymu jis atnešė kirvį į patalpą, o juo M. S. sudavė smūgius N. B.. Patvirtino, kad su M. S. sutarė nužudyti N. B.. Taip pat, parodė gretimai esanti garažą, prie kurio M. S. nutempė nurengtą nukentėjusįjį N. B., patvirtino, kad jis(A. B.) ir M. S. sudavė smūgius kirviu N. B., o M. S. dar jį ir spardė. Pripažino, kad jis (A. B.) smūgius kirviu sudavė į galvą. (t. 2. b.l. 44-46).
Iš 2006-12-19 įtariamojo M. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu M. S. parodė nusikaltimo padarymo vietą ir patvirtino nusikaltimų-plėšimo bei nužudymo padarymo aplinkybes. Parodė vietą Kauno rajone, Ringauduose, Beržų gatvėje, J. B. priklausančiame ūkiniame pastate, kur panaudodami fizinį smurtą pagrobė iš nukentėjusiojo N. B. rūbus bei jo asmeninius daiktus, taip pat nurodė gretimai esantį garažą, prie kurio įtariamasis M. S. nutempė iki trumpikių nurengtą nukentėjusįjį N. B. bei vėliau kirviu jam sudavė smūgius į galvą A. B.. (t. 2. b.l. 161-163)
Dėl šio epizodo įvertinus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad byloje esantys įrodymai ir procesiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pilnai patvirtina faktą, kad kaltinamieji A. B. ir M. S. 2006-12-17 įvykdė plėšimą N. B. atžvilgiu ir po to, siekdami nuslėpti padarytą plėšimą bei esant nukentėjusiajam bejėgiškos būklės, jį tyčia nužudė. Ši išvada patvirtinama kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais paminėtais rašytiniais įrodymais ir procesiniuose dokumentuose esančiais duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi įrodymai byloje gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos B. P. Kodekso nustatyta tvarka, jie yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamieji padarė plėšimą ir nužudymą. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių.
Kaltinamasis M. S. patvirtino, kad 2006-12-16 vakare jis, A. B., N. B. gėrė ūkiniame pastate. Tarp kaltinamųjų ir N. B. kilo konfliktas dėl nukentėjusiojo dingusio telefono. Jis –M. S. liepė A. B. atnešti kirvį ir pasakė, kad „bus daug kraujo“. Tuo metu norėjo kirviu pagąsdinti nukentėjusįjį, kad jis atiduotų rūbus, sugalvojo jį apiplėšti. Jis pareikalavo, kad N. B. nusirengtų rūbus, o kai šis nesutiko, jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, sudavė smūgius rankomis, kirviu. Abu kaltinamieji nukentėjusįjį nurengė, nusegė grandinėlę, pagrobė jo turtą-telefoną, pinigus, rūbus, kuriais po įvykio apsirengė. Po to jis(M. S.) nuvedė N. B. prie garažų, A. B. pasiūlė juo „atsikratyti“. Kirvį prie garažo atnešė jis-M. S. ir padavė A. B.. Matė kai A. B. sudavė smūgius kirviu N. B. į galvą.
Kaltinamasis A. B. patvirtino, kad begeriant, tarp N. B. ir M. S. kilo konfliktas dėl nukentėjusiojo telefono aparato, kurį buvo paėmęs M. S. ir jam negrąžino. M. S. paprašė, kad jis(A. B.) atneštų kirvį, prašymą įvykdžius ir atnešus kirvį, pasakė, jog „bus daug kraujo“. M. S. pareikalavo, kad N. B. nusirengtų, šis reikalavimui nepakluso. Tuomet M. S. pradėjo nukentėjusįjį mušti, sudavė jam smūgius rankomis į veidą ir kirviu - į krūtinę, nugarą. Kaltinamasis A. B. patvirtino, kad ir jis sudavė smūgius rankomis nukentėjusiajam į veidą, o M. S. nurengė nukentėjusiojo drabužius. Po to M. S. nunešė nukentėjusįjį prie garažų. Tuomet jis(A. B.) pasiūlė N. B. atsikratyti, kaltinamasis M. S. neprieštaravo. Kaltinamasis A. B. nurodė, kad jis du kartus kirviu sudavė N. B. į galvą. Po to jis kirvį perdavė M. S.. Girdėjo suduodamų smūgių garsus. Tvirtina, kad nukentėjusiajam smūgius sudavė ir M. S., tačiau kuo buvo suduota ir į kurią kūno vietą - nematė. Mintis nužudyti N. B. kilo būnant prie garažo, ir būtent dėl to, kad N. B. nepraneštų policijai apie kaltinamųjų padarytą plėšimą jo atžvilgiu. N. B. lavoną paliko prie garažų. Kirvį į ūkinį pastatą iš nužudymo vietos atnešė M. S. ir ten paliko. Abu kaltinamieji apsirengė nukentėjusiojo rūbais. Iš N. B. pagrobtus pinigus išleido kartu su M. S..
Taigi, iš kaltinamųjų parodymų nustatyta, kad jie ūkinio pastato viduje, turėdami tikslą įvykdyti plėšimą ir pagrobti nukentėjusiojo turtą, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą. Smurtas panaudotas tuomet kai nukentėjusysis atsisakė paklusti reikalavimui nusirengti ir atiduoti rūbus bei siekdamas susigrąžinti kaltinamojo paimtą jo telefono aparatą. Abu kaltinamieji smurtą panaudojo tuo pačiu metu ir turtą pagrobė bendrais veiksmais. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad darant nusikaltimą abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo bendri ir reikšmingi darant nusikaltimą. Tiek A. B., tiek M. S. matė vienas kito atliekamus veiksmus ir tam pritarė, suvokė, kad kiekvienas savo veiksmais prisideda prie nusikaltimo darymo. Pagrobę turtą, kaltinamieji jį pasidalino. Todėl A. B. nurodytas argumentas, kad jis nepadarė plėšimo ir negrobė nukentėjusiojo turto prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra atmestinas. Pažymėtina, kad asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, išreiškiant sutikimą, pritarimą kito bendrininko vykdomiems veiksmams. Todėl nors bendrininkai nesusitarė žodžiu ar raštu įvykdyti šį nusikaltimą, jų susitarimą veikti bendrai parodo darnus kaltinamųjų veikimas. Kaltinamieji savo parodymus apie nusikaltimo-plėšimo padarymo aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir šios aplinkybės užfiksuotos parodymų patikrinimo vietoje protokole. Fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu faktas patvirtinamas specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam buvo padaryti atitinkami kūno sužalojimai ir jie būtent rasti tose kūno vietose, į kur kaip nurodo kaltinamieji smūgiavo. Kaltinamųjų nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius rankomis, spardė į įvairias kūno vietas, kirviu sudavė į krūtinę bei nugarą, pilnai atitinka specialisto išvadai, patvirtinusiai, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti kirviu ir suduodant kumštimi, spardant. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta-ūkinis pastatas ir jame buvo rastas kirvis, kurį kaltinamieji panaudojo plėšimo metu, kas duoda pagrindą tikėti kaltinamųjų aiškinimui, kad juo buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam ir po to kirvis paliktas įvykio vietoje. Daiktų pateikimo, kratos protokolais patvirtinama, kad pas kaltinamuosius buvo surasti ar jie pateikė iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus. Tai duoda pagrindą tikėti kaltinamųjų aiškinimui, jog jie plėšimo metu pagrobė nukentėjusiojo turtą. Plėšimo padarymo aplinkybes kaltinamieji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir tai užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje protokole. Jų nurodyta nusikaltimo padarymo vieta ir aplinkybės sutapo, todėl tikima, kad jie įvykdė nusikaltimą.
Kaltinamųjų nusikalstama veika atitinka BK 180 str. 2 d., nes plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas ir kirvis- daiktas, specialiai pritaikytas žmogui žaloti, plėšimo metu pagrobtas svetimas turtas. Kirvis yra įrankis, kuriuo gali būti pakenkta žmogaus sveikatai ar gyvybei.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad po padaryto plėšimo sumuštas ir bejėgiškos būklės N. B. buvo nutemptas prie garažo, ten kaltinamieji sudavė smūgius kirviu N. B. į galvą, jį sužalojo ir dėl padarytų galvos sužalojimų nukentėjusysis mirė. Kaltinamieji nužudė nukentėjusįjį, kad šis nepraneštų policijai apie jų padarytą plėšimą.
Kaltinamasis A. B. nurodė, kad M. S. nutempė sužalotą N. B. prie garažų. Jis(A. B.) pasiūlė M. S. „atsikratyti“ nukentėjusiuoju, t.y. jį nužudyti, kad šis nepraneštų policijai apie padarytą plėšimą. M. S. su pasiūlymu sutiko ir atnešė jam kirvį. Tuomet jis(A. B.) du kartus kirviu sudavė ant žemės gulinčiam N. B. į galvą. Po to, jis kirvį perdavė M. S.. Girdėjo suduodamų smūgių garsus. Tvirtina, kad nukentėjusiajam smūgius sudavė ir M. S., tačiau kuo buvo suduota ir į kurią kūno vietą - nematė. N. B. lavoną paliko prie garažų. Kirvį į ūkinį pastatą iš nužudymo vietos atnešė M. S. ir ten paliko. Kaltinamasis M. S. patvirtino, kad A. B. pasiūlė nukentėjusiuoju „atsikratyti“ ir jį „pribaigti“, t.y. nužudyti ir jis sutiko. Matė, kad A. B. sudavė du smūgius kirviu N. B. į galvą. Kaltinamieji patvirtino, kad N. B. lavoną paliko prie garažų. Nusikaltimo padarymo ir nukentėjusiojo nužudymo vietą kaltinamieji nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Šio procesinio veiksmo metu kaltinamieji patvirtino nusikaltimo padarymo aplinkybes ir patį faktą bei jų atliktus nusikalstamus veiksmus. Kaltinamųjų parodymai ir nurodytos aplinkybės atitiko kitiems byloje surinktiems duomenims ir nustatytoms aplinkybėms. Nukentėjusiųjų R. B., B. B. parodymais, lavono parodymo atpažinti protokolu patvirtinama, kad po nužudymo N. B. lavonas buvo motinos atpažintas kaip jo sūnaus, palaidotas.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojo R. Č. parodymų seka, kad N. B. lavonas buvo rastas Kauno rajone, Ringauduose, Beržų gatvėje, prie garažų. Taigi, N. B. lavonas rastas būtent kaltinamųjų nurodytoje nusikaltimo padarymo vietoje ir kaltinamųjų nurodytoje lavono palikimo vietoje. Ta aplinkybė, kad apžiūrint įvykio vietą prie garažų buvo rasta kraujo dėmės, o liudytojas R. Č. pastebėjo lavono galvoje sužalojimus, leidžia daryti išvadą, kad įvykio vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir jis buvo žalojamas. Fizinio smurto panaudojimo faktas ir N. B. mirties priežastis nustatyta specialisto išvada, konstatavusia, kad N. B. mirė nuo galvos sumušimo pasireiškusio odos nubrozdinimais ir muštinėmis žaizdomis galvoje, kaukolės kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir galvos smegenų sumušimu. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. Specialisto išvada patvirtino, kad N. B. buvo padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame momenyje, kairėje ausyje ir kairiame smilkinyje, trys muštinės žaizdos kairiame smilkinyje ir pakaušyje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose ties odos nubrozdinimais ir muštinėmis žaizdomis, pakauškaulio skeveldrinis lūžis, kaktikaulio dešinės pusės skeveldrinis lūžis, kaukolės kairės vidurinės ir dešinės priekinės duobių linijiniai lūžiai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejose kaktinėse skiltyse, galvos smegenų dešinės kaktinės, kairės smilkininės ir kairės pakaušinės skilties sumušimas, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžis, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje padaryta kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir stačiakampę formą, tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kirvio pentimi. Esant N. B. gyvam galvos sužalojimai – odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame momenyje, kairėje ausyje ir kairiame smilkinyje, trys muštinės žaizdos kairiame smilkinyje ir pakaušyje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose ties odos nubrozdinimais ir muštinėmis žaizdomis, pakauškaulio skeveldrinis lūžis, kaktikaulio dešinės pusės skeveldrinis lūžis, kaukolės vidurinės ir dešinės priekinės duobių linijiniai lūžiai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejose kaktinėse skiltyse, galvos smegenų dešinės kaktinės, kairės smilkininės ir kairės pakaušinės skilties sumušimas visumoje būtų kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu, o šiuo konkrečiu atveju N. B. nuo šių sužalojimų ir mirė. Jam buvo padaryti ir kiti sužalojimai, bet jie įtakos mirčiai neturėjo. Iš specialisto išvadų bei specialisto apklausos protokolo matyti, kad N. B. visi sužalojimai padaryti 11 smūgių pasekoje, o sužalojimai galvoje padaryti trijų ir daugiau smūgių pasekoje, galvos sužalojimai padaryti kirvio pentimi.
Specialisto išvada patvirtino, kad ant įvykio vietoje rasto kirvio rasta N. B. kraujo, kas neprieštarauja kaltinamųjų aiškinimui, kitų specialistų išvadose pateiktam tvirtinimui, kad N. B. buvo kirviu smūgiuota į galvą ir to pasekoje sužalota jo galva.
Kaltinamieji A. B., M. S. teisme tvirtino, kad kirviu į galvą nukentėjusiajam du smūgius sudavė A. B.. M. S. nurodė, kad jis prie garažų nukentėjusiojo nemušė. Šis jo aiškinimas prieštarauja ir paneigiamas A. B. parodymais, kur jis nurodė, kad prie garažų nukentėjusįjį mušė ir M. S.. A. B. paaiškino, kad po to kai jis sudavė du smūgius kirviu, jis kirvį perdavė M. S. ir tuomet girdėjo suduodamų smūgių garsus. Teismas daro išvadą, kad M. S. taip pat sudavė smūgius į galvą nukentėjusiajam, nes A. B. pripažįsta sudavęs du smūgius į galvą, nurodo, jog po jo suduotų smūgių jis kirvį perdavė A. S. ir šis toliau mušė nukentėjusįjį, o specialistų išvadose ir specialisto paaiškinime patvirtinama ta aplinkybė, kad sužalojimai galvoje padaryti ne mažiau trijų ir daugiau smūgių pasekoje, galvos sužalojimai padaryti kirvio pentimi. Gi, nustatyta, kad prie garažų prieš suduodant smūgius, M. S. kirvis buvo perduotas, jis kirvį turėjo, N. B. tuo metu kaltinamojo buvo mušamas, po suduotų smūgių jis kirvį atnešė ir paliko ūkiniame pastate.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.
Išankstinį, bendrą tikslą nužudyti N. B. rodo kaltinamųjų susitarimas nukentėjusiuoju „atsikratyti“ ir jų bendrai atlikti smurtiniai veiksmai. Kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai ir gyvybiškai svarbią kūno dalį, panaudojo žalojančio pobūdžio įrankį-kirvį, padarytų sužalojimų kiekis ir pobūdis rodo, kad smūgiuota stipriai, sužalojimai sunkūs. Kirviu suduoti keli smūgiai. Nukentėjusysis mirė dėl sužalojimų galvoje, kuriuos padarė kaltinamieji. Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių-nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys. Teismas daro išvadą, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, nes darydami nusikaltimą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė kad dėl jų veikimo gali atsirasti padariniai-nukentėjusiojo mirtis ir jų norėjo.
Teismas daro išvadą, kad N. B. nužudytas siekiant paslėpti kitą nusikaltimą, tai yra plėšimą, kurį prieš tai buvo padarę kaltinamieji ir jie šią aplinkybę patvirtino. Taip pat, nustatyta, kad N. B. nužudytas bejėgiškos būklės, nes prieš nužudymą, jis buvo kaltinamųjų sumuštas, sužalotas. Ta aplinkybė, kad M. S. iš ūkinio pastato jį tempė, nešė, rodo, kad N. B. buvo sunkios, bejėgiškos būklės, kirviu jam suduota tuomet kai jis gulėjo ant žemės. Taigi, jis negalėjo gintis, aktyviai pasipriešinti dviems asmenims, kurie jo atžvilgiu smurtavo. Kaltinamieji patvirtino, kad sumanymas nužudyti nukentėjusįjį kilo tuomet kai jis buvo nukritęs prie garažų, kas rodo, kad tuomet - kai jis jau buvo bejėgiškos būklės. Nukentėjusiojo bejėgišką ir sunkią būklę rodo ir ta aplinkybė, kad po sumušimo ūkiniame pastate N. B. nukrito ant grindų, nesikėlė, nevalyvai pasituštino, jį kaltinamasis nešė iki garažų, ten N. B. bandė keltis, susmuko ir liko gulėti. Tuomet kaltinamieji sumanė nukentėjusįjį nužudyti, ką ir padarė bendrais veiksmais. Kaltinamieji suvokė nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir tuo pasinaudojo jį nužudydami.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi BK 54 str. 2 d. ir atsižvelgia į šiame straipsnyje išvardintas aplinkybes. Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybes, kitas aplinkybes.
Taip pat, skirdamas bausmę A. B., teismas vadovaujasi BK XI skyriuje, kuris reglamentuoja nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo ypatumus, normomis. Šios įstatymo normos taikomos dėl to, kad nusikalstamų veikų padarymo metu, A. B. buvo nepilnametis. Skiriant bausmę A. B. įvertinama kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygos, jo sveikatos būklė ir branda, elgesys po nusikalstamų veikų padarymo.
BK 180 str. 1 d. yra apysunkis nusikaltimas, BK 302 str. 1 d. yra apysunkis nusikaltimas, BK 310 str. yra nesunkus nusikaltimas, BK 180 str. 2d. yra sunkus nusikaltimas, BK 129 str. 2 d. 2p. ir 11 p. yra labai sunkus nusikaltimas. Visi nusikaltimai tyčiniai, padaryti bendrininkų grupėje. Nužudymu sukelti negrąžinami padariniai ir ypatinga žala visuomenei. Padarytos kelios nusikalstamos veikos, tame tarpe smurtinio ir turtinio pobūdžio. Atsižvelgiama į kiekvieno kaltinamojo vaidmenį darant nusikaltimus ir įvertinama tai, kad abu kaltinamieji buvo vienodai aktyvūs darant nusikalstamas veikas.
Įvertinama ta aplinkybė, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji dėl padarytų nusikalstamų veikų atsiprašė nukentėjusįjį.
A. B. teisiamas pirmą kartą. M. S. teistas aštuonis kartus, nagrinėjamos bylos nusikaltimus padarė būdamas teistas septynis kartus ir praėjus trumpam laiko tarpui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir jo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos, teistumui neišnykus. Tai rodo, kad kaltinamasis išvadų nedaro, linkęs daryti nusikalstamas veikas, tai jį charakterizuoja kaip neigiamą asmenybę. Sutinkamai su BK 27 str. 1 d. A. S. yra recidyvistas.
M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui(LR BK 60str. 1 d. 9 p.) bei kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje. (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.)
A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui(LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)bei kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.)
M. S. administracine tvarka baustas 5(penkis) kartus (t. 3. b.l. 6-7), į psichiatrinę ar priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (t. 3 b.l. 86, 87). Teismo teistas.(nuosprendžiai-t. 3. b.l. 25- 38, 41-44, 47-48, 51-53, 54, 57-58, 59- 63, 64-70, 71, 74-75)
A. B. administracine tvarka baustas 2(du) kartus (t. 2 b.l. 74), į psichiatrinę ar priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (t. 2. b.l. 85, 87, 89, 91). Kauno rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos charakterizuojamas neigiamai, M. K. įmonės“Fortax“-teigiamai (t. 2. b.l. 70, t. 4.185). Įvertinama ta aplinkybė, kad A. B. nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis. Jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygos šeimoje buvo tinkamos, tačiau atsižvelgiama į tai, kad jis nutraukė mokslus mokykloje, savavališkai pasišalino(pabėgo) iš namų ir negrįždavo, kas rodo, jog kaip nepilnametis elgėsi netinkamai. Įvertinama, kad ekspertizės aktu jam diagnozuotas socializuotas elgesio sutrikimas, tačiau jis nusikaltimo padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga psichikos sutrikimu ir galėjo bei gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Byloje nėra duomenų dėl kaltinamojo fizinio išsivystymo trūkumų ar nepakankamos socialinės brandos, teismui nekelia abejonių kaltinamojo gebėjimas orientuotis situacijoje, ją tinkamai vertinti, parodymus teismui kaltinamasis davė ir dėstė logiškai, jo socialinė branda pakankama tinkamai vertinti situaciją, įvykius ir kitas aplinkybes, socialinė ir emocinė branda atitinka amžių. Ši išvada atitinka ekspertizės akte pateiktiems duomenims atlikus kaltinamojo mąstymo ir asmenybės tyrimą.(t. 2. b.l.111-113)
Nužudymą kaltinamieji padarė 2006-12-06. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 129 str. 2 d.(2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01) ir numatė bausmę laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų.
Nuo 2007-07-21 įsigaliojo nauja BK 129 str. 2 d. redakcija(2007-06-28 įstatymas Nr. X-1233), įtvirtinusi griežtesnę atsakomybę, tai yra didesnį minimalų bausmės dydį asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. Šiuo įstatymu numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų.
BK 3 str. 1d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.
BK 3 str. 3d. nurodo, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
Taigi, vadovaujantis BK 3 straipsnio normomis, reguliuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike, būtina kaltinamiesiems skirti bausmę pagal įstatymą, galiojusį kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymo metu.
Be to, BK 91 str. numato, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Todėl šiuo atveju teismas vadovaujasi šia įstatymo norma, skirdamas laisvės atėmimo bausmę A. B..
Kaltinamiesiems už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kadangi jie padarė kelis nusikaltimus, jų tarpe ir vieną labai sunkų. Paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.
Bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2p., 6 d., 9 d. numatyta tvarka.
Kaltinamiesiems į bausmės laiką būtina įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, nes šis reikalavimas išdėstytas BK 66 straipsnyje.
Kardomosios priemonės kaltinamiesiems nekeičiamos ir paliekamos tos pačios iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis.
Nukentėjusysis B. B. pareiškė civilinį ieškinį 1807,83 litų sumai. (t. 1 b.l. 104-106). Kaltinamieji sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Įvertinus tai, kad civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas bylos duomenimis, nukentėjusysis turėjo išlaidų dėl N. B. laidojimo, tuo jam padaryta turtinė žala, o šią žalą padarė kaltinamieji, todėl civilinis ieškinys tenkinamas pilnai. Taikoma civilinės atsakomybės forma-solidarinė atsakomybė. Žalą privalo atlyginti abu kaltinamieji, nes ją padarė bendrais nusikalstamais veiksmais.
Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 115, 297, 301-303str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, BK 310 straipsnyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 11 punkte ir :
pagal BK 180 str. 1 d. skirti bausmę laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams 6(šešiems) mėnesiams;
pagal BK 302 str. 1 d. skirti bausmę laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams;
pagal BK 310 str. skirti bausmę laisvės atėmimą 6(šešiems) mėnesiams;
pagal BK 180 str. 2d. skirti bausmę laisvės atėmimą 2(dvejiems) metams 6(šešiems) mėnesiams;
pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 11 p. skirti bausmę laisvės atėmimą 8(aštuoneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes skirtas pagal BK 180str. 1 d. ir BK 302 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams 6(šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. nuosprendžiu skirtą bausmę pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 11 p. apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, subendrinti su bausme skirta pagal BK 180 str. 1 d., BK 302 str. 1 d., BK 310 str. ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 8(aštuoneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šią bausmę(8 metus laisvės atėmimo), iš dalies sudedant, subendrinti su bausme skirta pagal BK 180 str. 2 d., prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 8(aštuoneriems) metams 6(šešiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę A. B. skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią A. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Į bausmės laiką A. B. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-12-18 iki 2008-02-29.
Kardomąją priemonę–suėmimą palikti tą pačią iki įsiteisės nuosprendis.
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 180 str. 1 d., BK 302 str. 1 d., BK 310 str., BK 180 str. 2 d., BK 129 str. 2 d. 2p. ir 11 p. ir :
pagal BK 180 str. 1 d. skirti bausmę laisvės atėmimą 4(ketveriems) metams;
pagal BK 302 str. 1 d. skirti bausmę laisvės atėmimą 3(trejiems) metams;
pagal BK 310 str. skirti bausmę laisvės atėmimą 10(dešimčiai) mėnesių;
pagal BK 180 str. 2d. skirti bausmę laisvės atėmimą 5(penkeriems) metams;
pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 11 p. skirti bausmę laisvės atėmimą 15(penkiolikai) metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes skirtas pagal BK 180str. 1 d. ir BK 302 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4(ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., nuosprendžiu skirtą bausmę pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 11 p. apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, subendrinti su bausme skirta pagal BK 180 str. 1 d., BK 302 str. 1 d., BK 310 str. ir bausme skirta Kauno rajono apylinkės teismo 2006-12-08 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 15(penkiolikai) metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę(15 metų laisvės atėmimo), iš dalies sudedant, subendrinti su bausme skirta pagal BK 180 str. 2 d., prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 17(septyniolikai) metų.
Laisvės atėmimo bausmę M. S. skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią M. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Į bausmės laiką M. S. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-12-18 iki 2008-02-29.
Kardomąją priemonę–suėmimą palikti tą pačią iki įsiteisės nuosprendis.
Priteisti solidariai iš A. B. ir M. S. 1807,83(vieną tūkstantį aštuonis šimtus septynis litus aštuoniasdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam B. B..
Sunaikintini daiktai: grunto pavyzdys, gruntas nuo lavono nugaros, kraujo pavyzdys, stiklinis butelis, plastmasinė talpa nuo alaus, raudonos spalvos plastmasinis puodelis, raudonos spalvos žiebtuvėlis, kirvis, N. B. vyriškos trumpikės, kojinės, chaki spalvos striukė, juodi žieminiai batai, grandinėlė, odinis diržas, MRT Siemens A75 su SIM kortele, baltos spalvos su juodais antsiuvais bliuzonas, juodos spalvos džinsinės kelnės.
Vaizdo kasetė grąžintina Kauno rajono Policijos Komisariatui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistiesiems per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.