- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-472-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40579-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Tulpė-1“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato padėjėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Tulpė-1“ dėl leidimo be atsakovo sutikimo rengti teritorijos prie ieškovės sklypų brėžinį su eismo reguliavimu ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovės V. P. atstovui advokato padėjėjui V. N. skyrė 150 Eur baudą už nedalyvavimą teismo posėdyje dėl nepateisinamų priežasčių. Advokato padėjėjas V. N. kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo. Nurodė, jog tarp ieškovės V. P. ir advokato padėjėjo V. N. atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik 2015 m. rugpjūčio 6 d., todėl tą pačią dieną jis pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, vyksiantį 2015 m. rugpjūčio 10 d. Nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. jis buvo išvykęs į Norvegiją, todėl neatvyko į teismo posėdį. Be to, pareiškėjas nurodė, jog buvo per trumpas laiko tarpas tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai jam skyrė baudą dėl to, kad nepateikė argumentų, jog bylos nagrinėjimą buvo būtina atidėti tik todėl, kad ieškovės atstovas neatvyko ir buvo kliūčių priimti sprendimą už akių. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog negavo procesinių dokumentų, kuriais pareiškėjas būtų buvęs tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei procesinių dokumentų, kuriais ieškovas būtų informuotas apie konkretų teismo įpareigojimą dalyvauti teismo posėdyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės atstovo advokato padėjėjo V. N. prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas advokato padėjėju ir žinodamas savo, kaip atstovo teises ir pareigas civilinio proceso metu, elgėsi nerūpestingai, neprofesionaliai ir neetiškai, nurodydamas, jog nagrinėjamoje byloje buvo galimas sprendimo už akių priėmimas, jog naujai paskirtas prieš posėdį ieškovės atstovas nebuvo informuotas apie posėdį, nors prašymą atidėti posėdį, apie kurį nežinojo, pateikė. Pareiškėjas prašyme dėl baudos panaikinimo papildomai nurodė, jog buvo išvykęs į Norvegiją ir kartu pateikė neatitinkantį proceso kalbos reikalavimo rusų kalba elektroninį patvirtinimą apie užsakytą skrydį, iš kurio teismas nustatė, jog kelionei Vilnius – Oslas - Vilnius 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. bilietai buvo užsakyti 2015 m. liepos 22 d., tai yra iki atstovavimo sutarties su ieškove sudarymo. Prie prašymo dėl baudos panaikinimo pridėtas patvirtinimas apie užsakytą skrydį tik patvirtino, jog toks skrydis nurodytų asmenų vardu buvo užsakytas, tačiau nepatvirtino aplinkybės, jog nurodyti asmenys (tame tarpe ir atstovas) nurodytu laiku buvo išvykę į užsienį. Taigi, atstovas, sudarydamas atstovavimo sutartį su ieškove ir iš anksto žinodamas, jog negalės dalyvauti 2015 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje, kuriame paskirtas bylos nagrinėjimas iš esmės, prašyme atidėti 2015 m. rugpjūčio 10 d. vyksiantį teismo posėdį nenurodė tikrųjų negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežasčių ir neįrodė nedalyvavo teismo posėdyje priežasčių svarbumo. Dėl to, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai nėra pakankami skirtai baudai nei panaikinti, nei sumažinti, nes nepaneigtos 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje išdėstytos aplinkybės.
III. Atskirojo skundo argumentai
Advokatas padėjėjas (pareiškėjas) V. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti paskirtą 150 Eur dydžio baudą.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pripažinęs advokato padėjėjo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu. Pareiškėjo nuomone, teismas ir negalėjo pripažinti advokato dalyvavimą būtinu, nes advokato padėjėjas pasirašė su klientu atstovavimo sutartį tik 2015 m. rugpjūčio 6 d. Be to, iki to momento vedusi bylą advokatė nutraukė teisinių paslaugų sutartį 2015 m. rugpjūčio 5 d. ir apie tai pranešė teismui. Ieškovė sudarant sutartį paaiškino, kad per tokį trumpą laiką negali surasti sau atstovo, kuris gali pasiruošti tokios sudėtingos bylos nagrinėjimui likus faktiškai vienai darbo dienai iki teismo posėdžio dienos. Kadangi iki teismo posėdžio buvo likę tik trys dienos ir iš kurių dvi buvo išeiginės (šeštadienis ir sekmadienis), o byla buvo skirta nagrinėjimui pirmadienį ir nesant laikui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui bei susipažinti su bylos medžiaga, todėl teismo buvo prašyta atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, bei pranešta, kad teismo posėdyje advokato padėjėjas nedalyvaus.
Teismas skyrė baudą, pareiškėjo įsitikinimu, už tai, kad advokato padėjėjas prisiėmė ginti klientą ir norėjo realizuoti kliento teisę į tinkamą gynybą. Pareiškėjas pažymėjo, kad byla yra sudėtinga ir susipažinti su bylos dokumentais reikia skirti pakankamai laiko. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog jokio tikslo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti procesą, sudarant atstovavimo sutartį, neturėjo. Šiuo atveju, pareiškėjo nuomone, teismas galėjo prašymą tenkinti, pripažindamas ieškovės teisę turėti atstovą byloje ir atidėti bylos nagrinėjimą arba galėjo bylą nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė baudą, nes šiuo atveju neįrodyta, kad bylos nagrinėjimą buvo būtina atidėti tik todėl, kad neatvyko ieškovo atstovas ir nepateikė teismui dokumentų, pateisinančių neatvykimą. Teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, jog buvo kliūčių priimti sprendimą už akių ar nagrinėti bylą iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principu, siekia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką, nevilkinant bylos proceso. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose) (CPK 246 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įstatymo pagrindu ieškovui kyla pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso - rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį ir tinkamai vykdyti kitus teismo ar įstatymo numatytus nurodymas.
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutraukė atstovavimo sutartį su buvusiu atstovu ir jau 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarė naują atstovavimo sutartį su pareiškėju. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovė ir jos atstovas (pareiškėjas), priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, siekė aktyviai dalyvauti inicijuotoje byloje bei rūpinosi greitu bylos išnagrinėjimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo piktnaudžiaujama proceso teisėmis. Be to, pareiškėjas, siekdamas laiku pateikti teismui prašymus ir argumentus, tą pačią dieną kreipėsi į teismą su prašymu atidėti 2015 m. rugpjūčio 10 d. vyksiantį bylos nagrinėjimą, nurodydamas, jog trijų dienų nepakanka tinkamai susipažinti su bylos medžiaga. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjui paskyrė baudą už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių, o 2015 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi paskirtą baudą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškovė su pareiškėju, kaip buvo minėta anksčiau, sudarė atstovavimo sutartį 2015 m. rugpjūčio 6 d., todėl pareiškėjas turėjo ganėtinai trumpą laiko tarpą tinkamai susipažinti su visa bylos medžiaga ir pasiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės. Pažymėtina ir į tai, jog prašymas atidėti bylos nagrinėjimą byloje buvo pateiktas pirmą kartą. Iš to laikytina, jog šalys nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo proceso, o jų elgesį pripažinti nesąžiningu nėra pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 246 str. reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Minėtos teisės normos 3 d. nustato, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki 289 Eur baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo skirti ieškovės atstovui baudą, kadangi jo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, priešingai, būtinu dalyvavimu teismo posėdyje buvo pripažintas Vilniaus miesto savivaldybės atstovui.
Atmestinas, kaip nepagrįstas, pareiškėjo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl sprendimo priėmimo už akių. Pažymėtina, jog CPK 285 str. 1 d. numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Šiuo atveju į bylos nagrinėjimą atvyko abi šalys, tačiau neatvyko tik ieškovės atstovas, todėl ieškovė prašė teismo posėdį atidėti. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos priimti sprendimą už akių, kadangi nei viena iš šalių nepateikė prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog spręsti, kad apeliantas, neatvykdamas į paskirtą teismo posėdį, elgėsi nesąžiningai ir vilkino bylos proceso eigą, nėra pagrindo.
Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė baudos skyrimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, panaikinant ieškovės atstovui paskirtą 150 Eur baudą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 107 str., 334–339 str., teismas
nutaria:
Apelianto advokato padėjėjo V. N. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, kuria ieškovės V. P. atstovui advokato padėjėjui V. N. skirta 150 Eur bauda.