Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-943-579-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-10
Bylos Nr.
1A-943-579-2013
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-00537-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Gytis Večerskas
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Teisėja Rasa Balsevičienė Baudž. byla Nr. 1A-943-579-2013

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-03-1-00537-2012-5) Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Kęstučio Dargužio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistajam V. S., gynėjui advokatui A. T., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo

V. S. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pagal BK 135 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2012 m. birželio 13 d. nakties metu apie 1 val. penktajame lokaliniame sektoriuje, septintojo nuteistųjų būrio 73 brigados gyvenamoje patalpoje Nr. 2, tyčia nukentėjusiajam D. G. sudavė kumščiu smūgį į veido sritį ir ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į krūtinės - pilvo sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam D. G. poodines kraujosruvas krūtinėje, trauminį blužnies plyšimą, dėl ko buvo atlikta laparotopija bei pašalinta blužnis, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, – tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. S. skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendį panaikinti, jį išteisinti. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į daug motyvų, rodančių, jog apeliantas nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nevertino apeliantą teisinančių įrodymų – liudytojų parodymų. Taip pat teigia, jog jam skirta per griežta bausmė. Apeliantas prašo jį išteisinti, nes yra pakankamai daug įrodymų, jog jis šios nusikalstamos veikos nepadarė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apelianto manymu, teismas, netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, nepagrįstai nustatė, jog nukentėjusįjį sužalojo būtent V. S., ir nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai įvertino surinktų duomenų visumą, todėl pagrįstai nustatė faktines veikos aplinkybes, jog būtent V. S. sudavė nukentėjusiajam kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smūgį į veido sritį ir du smūgius kumščiu į krūtinės sritį-pilvo sritį ir taip dėl trauminio blužnies plyšimo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

V. S. kaltė pagrįstai grindžiama nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, o taip pat liudytojų G. U., A. R., Ž. Š. teisiamajame posėdyje duotais parodymais bei S. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme, nes būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymus.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme teigė, jog jį sužalojo V. S., nes jo nors gerai ir nematė, tačiau atpažino iš balso bei vietos, kurioje nuteistasis miegojo, nes matė, kaip po šių smūgių nuteistasis nuėjo į lovą, o ryte pasižiūrėjęs matė, jog tai V. S. lova. Nuosekliai nurodė ir priežastį dėl ko jis buvo užpultas – pretenzijos dėl pagadinto oro, knarkimo. Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis vieną kartą buvo suabejojęs dėl jį sumušusio asmens, akistatos su V. S. metu kategoriškai neneigė, kad jį galėjo sužaloti V. S., nurodė, jog nori išsiaiškinti tikrąjį jį sumušusį asmenį, tačiau po akistatos su Ž. Š. jis nurodė, jog iš balso dabar supranta, jog tai tikrai buvo ne Ž. Š., o V. S. (t. 1, b. l. 39-40). Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai A. R. bei G. U. paaiškino, jog rytą D. G. nurodė, jog jį sumušė V. S.. Liudytojas Ž. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai teigė, jog jis nemušė D. G.. Dar daugiau, jis paaiškino, kad nakvojo toje pačioje patalpoje kaip nuteistasis ir nukentėjusysis, naktį girdėjo triukšmą ir matė kaip V. S. nukentėjusiajam D. G. sudavė alkūne į krūtinę, po ko nukentėjusysis išėjo, o V. S. atsigulė į lovą. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. Š. nurodė, jog tuo metu, kai V. S. buvo kviečiamas pas pareigūnus, apeliantas priėjęs liepė jam prisipažinti sumušus D. G., t. y., sakyti, kad tai jis sumušė nukentėjusįjį. Bijodamas V. S., pasakė, kad sutinka prisiimti kaltę, tačiau apklausiamas pareigūnų persigalvojo ir svetimos kaltės neprisiėmė, o viską paaiškino, taip kaip buvo (ką jis matė). Šias aplinkybes Ž. Š. patvirtino ir akistatos su V. S. metu bei teisminio nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš bylos duomenų, Ž. Š. niekada nėra prisipažinęs kaltu, tokių parodymų byloje nėra. Taip pat iš karto po įvykio apklausiamas M. Š. parodė, jog po smūgių nukentėjusysis dingo. Tai visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymus, jog konfliktas kilo dėl to, jog jis „gadina orą“, po sumušimo jis nuėjo į tualetą ir ten buvusiems nuteistiesiems pasakė, jog jis susimušė su V. S., vieno iš ten buvusių asmenų vardas yra S.. Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog atlikinėjo bausmę kartu su nuteistuoju bei nukentėjusiuoju, tik kitame sektoriuje. Pažinojo D. G.. Paaiškino, jog nakties metu buvo prausykloje, į kurią atėjęs D. G. pasakė, kad ką tik gavo per šonus nuo nuteistojo V. S. už tai, kad nukentėjusysis knarkia ir „gadina orą“. Ryte nematė V. G., bet matė kaip pareigūnai išsivedė V. S. ir suprato, kad iš tiesų kažką padarė D. G.. Nors teisminio nagrinėjimo metu šių parodymų S. B. nepatvirtino, teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu jis apkalbėjo V. S., tačiau nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių priežastį apkalbėti apeliantą. Be to, teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, jog konfliktinių situacijų tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo nėra buvę, prieštarauja anksčiau minėtiems pareigūnų, kurie netrukus po įvykio, ryte bendravo su nukentėjusiuoju, parodymams, bei nuosekliems nukentėjusiojo parodymams. Šios aplinkybės suteikia pagrindą kritiškai vertinti liudytojo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, o jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus laikyti kaip patvirtinančius nukentėjusiojo bei kitų anksčiau minėtų liudytojų parodymų patikimumą.

Aukštesnysis teismas sutinka su teismo išvada, jog nuteistojo V. S. parodymai yra nepatikimi, nes jo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, nuolat kito. 2012-06-13 rašydamas pasiaiškinimą V. S. nurodė, jog naktį išgirdo, kad vyksta šurmulys, matė, kad stumdosi Ž. Š. ir D. G., po ko D. G. išėjo iš sekcijos, o jis užmigo, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jau aiškino, jog nematė, kas galėjo sumušti nukentėjusįjį, pats D. G. irgi nemušė, jam būnant pas pareigūnus atėjo Ž. Š., kuris pasakė, kad jis prisiima kaltę, nors Ž. Š. apklausiamas išsamiai paaiškino bei akistatos su V. S. metu patvirtino, jog tai V. S. buvo priėjęs prie liudytojo ir liepė prisiimti kaltę, tačiau tai buvo ne prie pareigūnų. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, jog jis vakare nuėjo miegoti ir ryte jį pažadino pareigūnai, t. y. naktį jis nebuvo prabudęs nuo jokio triukšmo. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo parodymais ir atmetė juos kaip nepatikimus duomenis.

Versijos dėl to, jog nukentėjusįjį sumušė Ž. Š., nepatvirtino nei nukentėjusysis, nei kiti patikimi duomenys. Liudytojas M. Š. nurodė, jog nukentėjusysis ir Ž. Š. labai pykdavosi, tačiau jokių konkrečių duomenų apie 2012-06-13 įvykį papasakoti negalėjo. Kaip ir liudytojas A. B., kuris nurodė, jog ryte eidamas į valgyklą girdėjo Ž. Š. kalbant su kitu nuteistuoju, jog V. S. uždarė dėl D. G., todėl reikia ant jo viską nurašyti, tačiau kito nuteistojo, kuriam taip buvo sakoma, liudytojas negalėjo įvardinti. Jis pats įvykio nematė. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių kitų patikimų duomenų dėl to, jog D. G. galėjo sužaloti Ž. Š., liudytojas pats įvykio nematė, ir ši jo versija visiškai prieštarauja Ž. Š. parodymams, kurie visiškai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, liudytojo A. B. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi V. S. teisinantys duomenys, ypač atsižvelgiant į tai, jog pats V. S. dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių nurodė itin prieštaringas aplinkybes (t. y. vieną kartą nurodė, kad matė kaip mušė D. G. Ž. Š., kitą kartą, kad jokio konflikto nebuvo ir jis nieko nematė).

Nukentėjusiojo parodymai, liudytojo Ž. Š., liudytojų G. U. bei A. R. parodymai sudaro nuoseklią logišką įrodymų grandinę, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais, jais vadovavosi ir nustatė, kad 2012-06-13 nakties metu apie 1 val. pataisos namuose nukentėjusiajam D. G. buvo suduota kumščiu smūgį į veido sritį ir ne mažiau kaip du smūgiai kumščiu į krūtinės - pilvo sritį. Specialisto išvada bei kitais rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog dėl patirtų sumušimų plyšo nukentėjusiajam blužnis, kilo vidinis kraujavimas į pilvaplėvės ertmę. Dėl trauminio blužnies plyšimo, dėl ko buvo atlikta laporotomija ir pašalinta blužnis, bei dėl vidinio kraujavimo į pilvaplėvės ertmę išsivysčiusio šoko, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje nurodytas sužalojimo mechanizmas atitinka nukentėjusiojo nurodytą sužalojimo mechanizmą. Nukentėjusiojo bei kitų liudytojų anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, jog smūgius kumščius 2013 m. birželio 13 d. apie 1 val. sudavė būtent V. S.. Po to nukentėjusysis jokių traumų nebuvo patyręs. Nenustatyta, kad po šio įvykio iki ryto, kada nukentėjusysis pasijuto blogai, būtų dar kas nors smurtavęs D. G. atžvilgiu, todėl pagrįstai daryta išvada, jog sužalojimai yra būtent V. S. neteisėtos veikos pasekmė. Nuteistojo veiksmai – sudavė į gyvybiškai pavojingą sritį – pilvą rodo, jog nuteistasis suvokė savo veikos pavojingumą, suvokė, kad gali būti padaryti sužalojimai, taip pat ir sunkus sveikatos sutrikdymas, ir nors konkrečiai nesiekė, kad plyštų blužnis, prasidėtų vidinis kraujavimas ir taip būtų sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau savo veiksmais leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Nuteistojo V. S. veikimas atitinka nusikalstamos veikos – tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Apibendrinant aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, apylinkės teismas įrodymų patikimumą, jų įrodomąją vertę nustatė tik juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje ir rėmėsi tik ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais, o tą dalį, kurių nepatvirtino kiti patikimi įrodymai, pagrįstai atmetė ir jais nesivadovavo, todėl teismo išvados dėl nuteistojo nusikalstamos veikos aplinkybių, V. S. kaltės yra pagrįstos.

Bausmė nuteistajam V. S. skirta teisingai.

Individualizuodamas bausmę apeliantui pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir pavojingumą – anksčiau teistas keturis kartus, naują tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius nusikaltimus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, todėl teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip rodančias, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro ir švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir veikos pavojingumą – tyčinis smurtinis sunkus nusikaltimas, tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, aukštesniojo teismo nuomone, nepažeidžiant BK 61 str. 4 d. nuostatų, pagrįstai BK 41 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti, skirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka nuteistojo bei veikos pavojingumą ir yra būtina bei pakankama užtikrinti nubaudimo ir individualiosios bei bendrosios prevencijos tikslus.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Evaldas GražysTeisėjai: Gytis VečerskasKęstutis Dargužis