- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- e2-462-636/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02967-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Gerybienė
- Ieškovas
- Z. K.
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 2.2.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
nedalyvaujant atsakovui A. R., dalyvaujant jo atstovui advokatui A. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovui A. R. dėl nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Z. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo: 700 Eur neturtinės žalos ir 24,87 Eur turtinės žalos (pagal 2018 m. vasario 13 d. baudžiamąjį įsakymą); 1000 Eur neturtinės žalos ir 43,32 Eur turtinės žalos (pagal 2018 m. gegužės 8 d. baudžiamąjį įsakymą); priteisti 21,26 Eur turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas prieš ją daug metų smurtavo, buvo nuteistas už padarytas veikas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų ieškovei buvo sukeltas skausmas, dėl ko kreipėsi į VšĮ „Mažeikių ligoninę“, kur ieškovei nustatyti sužalojimai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad reikalaujama turtinė žala nėra pagrįsta, nes ieškovė vaistus nuo nemigos ir streso vartojo ir anksčiau. Neturtinė žala nėra pagrįsta, nes ieškovė pati provokavo atsakovą, norėjo, kad atsakovas atliktų bausmę laisvės atėmimo vietoje, todėl turėjo morališkai pasitenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovė Z. K. ir atstovė advokatė J. K. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad atsakovas nesilaikė teismo skirtų įpareigojimų nesiartinti prie ieškovės. Atsakovas sumušė ieškovę. Po sumušimo registravosi pas šeimos gydytoją, kuris skyrė gydymą. Pažeistas vietas tepė tepalais ir vartojo vaistus. Patyrė fizinį skausmą, stresą, baimę, pergyveno, negalėjo miegoti ir bijojo išeiti į lauką. Yra neįgali, o po šių įvykių, ieškovei yra nustatytas 10 proc. didesnis nedarbingumo lygis.
Teismo posėdžio metu atsakovo A. R. atstovas advokatas A. R. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, pripažino tik turtinę žalą, o neturtinės žalos nepripažino, nurodydami, kad nusikalsti išprovokavo pati ieškovė, jai nebuvo padaryta neturtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr., kuris įsiteisėjo 2018 m. kovo 6 d., atsakovas A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 8 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio buvusiai sugyventinei Z. K. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairiąją krūtinės pusę, sugriebęs ją nustūmė ant grindų ir tampė už vilkėtų rūbų bei prilenkęs Z. K. prie lovos ją spaudė, padarydamas Z. K. kraujosruvas kairėje krūtinės pusėje, kairiame petyje, kairiame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, sužalojimai sukėlė nežymų Z. K. sveikatos sutrikdymą. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr., kuris įsiteisėjo 2018 m. birželio 7 d., atsakovas A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad atsakovas 2018 m. balandžio 22 d. tarpusavio konflikto metu buvusiai sugyventinei Z. K. rankomis trenkė tris kartus į galvos sritį, todėl Z. K. buvo prakirsta lūpa bei ją stūmė, parversdamas į lovą, tuo metu suduodamas jai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis skyrius 2016 m. liepos 5 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatė, kad ieškovės darbingumo lygis yra 55 proc., o 2018 m. liepos 4 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatė 44 proc. ieškovės darbingumo lygį.
Teismas konstatuoja, jog atsakovas 2017 m. gruodžio 8 d. ir 2018 m. balandžio 22 d. tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą buvusiai sugyventinei – ieškovei. Ieškovė savo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo įrodinėja ir baudžiamųjų bylų medžiaga ir kitais įrodymais. Atsakovas ir jo atstovas neginčija pačios veikos fakto bei ginčija turtinę ir neturtinę žalą.
Dėl turtinės žalos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis ir 6.249 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje bei 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, kurios pažeidimas reiškia neteisėtus veiksmus, kurie yra laikomi kaltės elementu.
Aplinkybės, kad tyčiniais nusikalstamais veiksmais atsakovas 2017 m. gruodžio 8 d. ir 2018 m. balandžio 22 d. sužalojo ieškovę ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą įrodinėti nereikia, nes tai nustatyta įsiteisėjusiais teismo baudžiamaisiais įsakymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 punktas).
Ieškovė prašo priteisti 24,87 Eur (už 2017 m. gruodžio 8 d. veiką) ir 43,32 Eur (už 2018 m. balandžio 22 d. veiką) iš viso 68,19 Eur turtinę žalą, nurodo jog ši žala susideda dėl vaistų, kuriuos turėjo pirkti, patyrusi atsakovo smurtą. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė „Euro“ vaistinėje pirko vaistus: I. A., Arcoxia, Gabapentin, Nycomed, S. A., Clonazepam, Kventiax, Airtal, Hjertemagnyl, Live well. Išrašuose iš medicininių dokumentų yra duomenys, kad ieškovė kreipėsi į VšĮ Mažeikių ligoninės priimamąjį ir šeimos gydytoją dėl patirtų traumų, nustatyti, dauginiai paviršiniai sužalojimai ir paviršiniai sužalojimai, apimantys kitus kūno sričių derinius, paskirti vaistai Lioton 1000, Gabapentin, Airtal, analgetikai, Kventiax, Hjertemagnyl, Sertralin. Pateikti „Euro“ vaistinės kvitai (čekiai) yra bendrai 68,19 Eur sumai. Bylose dėl žalos atlyginimo iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėms, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, patirtos turtinės žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų tyčinių kaltų veiksmų ir patirtos žalos, kadangi atsakovas sumušė ieškovę padarė jai sveikatos sutrikdymą aprašytą anksčiau ir medicininiai įrašai patvirtina, jog ieškovei buvo skirti vaistai, buvo konsultuojama gydytojų. Ieškovė įrodė patirtos turtinės žalos dydį ir teismas ją priteisia ieškovei iš atsakovo. Byloje nėra duomenų ir atsakovas jų nepateikė apie tai, kad ieškovė anksčiau vaistus vartojo ir šių vaistų vartojimas nėra sąlygotas atsakovo veiksmų. Taip pat priteistina 21,26 Eur turtinė žala, nes ieškovė de?l ies?kinio rengimo vyko pas advokate? į kitą rajono iš Mažeikių m. į Naujosios Akmene?s m. (apie 100 km) du kartus, tai yra 2018 m. rugsėjo 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 21 d., tai patvirtina prie ieškinio pridedami kvitai.
Dėl neturtinės žalos
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1700 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas šioje dalyje ieškinio nepripažįsta visiškai.
Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Ji atlyginama visais atvejais, jeigu padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6. 250 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų buvo sužalota sveikata, taigi ji turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas ieškovei sveikatą pagal specialisto išvadą baudžiamojoje byloje sužalojo nežymiai, tačiau nusikalstamas veikas padarė du kartus, o iš viso fizinį smurtą vartojo ieškovės atžvilgiu daugiau nei du kartus. Įsiteisėjusiais baudžiamaisiais įsakymais yra konstatuoti sužalojimai: dauginiai paviršiniai sužalojimai ir paviršiniai sužalojimai, apimantys kitus kūno sričių derinius. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė, žinoma, patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus. Ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, nes ją sužalojo ne pirmą kartą buvęs sutuoktinis. Aplinkybę, jog ieškovė jautė fizinį skausmą, patvirtina gydytojo jai skirti vaistai nuo skausmo. Kiekvienas asmuo yra individualus ir į patirtą fizinį smurtą reaguoja skirtingai. Nusikalstamos veikos pries? ieškovę padarytos esant apribojimui per visa? bausme?s vykdymo laikotarpi? nebendrauti su ieškove ir nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje (Maz?eikiu? rajono apylinke?s teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendis). Ant ieškovės ku?no liko kraujosruvu?. Specialisto is?vadoje Nr. G 131/2018(04) uz?fiksuota, kad Z. K. padaryti suz?alojimai: kraujosruvos kaire?je kru?tine?s puse?je, kairiame petyje, kairiame z?aste, des?ine?je alku?ne?je, des?ine?je s?launyje, kaire?je blauzdoje. Suz?alojimai padaryti ne maz?iau s?es?iu? trauminiu? poveikiu? pasekoje. Padarytas nez?ymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovė po i?vykio lankėsi pas gydytojus de?l fiziniu? suz?alojimu? ir vartojo vaistus. Baudžiamosiose bylose nustatyta, kad atsakovas A. R. rankomis tris kartus trenke? ieškovei i? galvos sriti?, buvo prakirsta lu?pa, be to, atsakovas stu?me? ieškovę, parversdamas i? lova?, tuo metu suduodamas nenustatyta? kieki? smu?giu? i? i?vairias ku?no vietas, taip ieškovei sukeldamas fizini? skausma?. De?l atsakovo nusikalstamu? veiksmu? ieškovei buvo sukeltas skausmas, kreipėsi i? Vs?I? „Maz?eikiu? ligonine?“, buvo nustatyti pavirs?iniai suz?alojimai, apimantys kitus ku?no sric?iu? derinius bei daugybinius viso ku?no sumus?imus (apatine?s lu?pos 1,5 cm z?aizda, skausminga palpacija apatinio z?andikaulio des?ine? puse?, kru?tine?s la?stos priekine?je sienoje, galu?ne?se kelios iki 2 cm poodine?s hematomos, pilvo sienoje des?ine?je puse?je 5 x 2,5 cm poodine? hematoma, des?inio se?dmens 4 x 4 cm poodine? hematoma). De?l prakirstos lu?pos liko randas, kuris sukelia iki s?iol nepatogumu?. Pastebėtina, kad ieškovei yra nustatytas nedarbingumas, o pries? ieškovę smurtavo fizis?kai stipresnis vyras, ieškovė neture?jau jokios galimybe?s apsiginti. Ieškovės sveikata praste?ja, nustatomas vis didesnis nedarbingumo lygis.
Kasacinis teismas yra pasisakęs ir suformavęs Teismų praktiką, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, neturėtų būti įrodinėjamas, tai yra suformuota Kasacinio teismo praktika, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis 3K-3-151/2013).
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 str. 2 d. teismas turi teisę nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, tai yra į tas, kurios minėtoje teisės normoje neišvardintos, tačiau jos turi reikšmės bylai.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas pasisako, jog šioje byloje svarbu ne tik tai kokio sunkumo sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ieškovei, bet ir tai jog ją sužalojo buvęs sugyventinis, kuriam taikyti apribojimai per visa? bausme?s vykdymo laikotarpi? nebendrauti su ieškove ir nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje, sužalota ir galvos sritis ir veidas, taigi gyvybiškai svarbūs organai. Neturtinė žala padarytas tyčiniais, smurtiniais ir nusikalstamais veiksmais, nesant jokiai pačios ieškovės kaltei ar neatsargumui. Atsakovas šiuo metu yra laisvės atėmimo vietoje, atlieka paskirtą bausmę. Buvo sužalota asmens sveikata, tai yra labiausia saugotina kiekvieno asmens vertybė, ieškovė patyrė didelį tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą. Turtinė žala padaryta nedidelė. Pagal pasekmes galima vertinti, jog sunkios pasekmės nekilo, ieškovė nebuvo gydoma ligoninės stacionare, nenustatyta, jog dėl patirto smurto pablogėjo jos klausa ar regėjimas ir teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais priteistinos neturtinės žalos dydį mažina, tačiau ne tiek kaip nurodo atsakovo atstovas, kadangi kaip jau minėta sužalojo buvęs sugyventinis, kuris iki šio laiko net ir neatsiprašė, sužalojo galvos ir veido sritį, kūną, ieškovė patyrė fizinį skausmą ir intensyvius dvasinius išgyvenimus ir teismo nuomone tiek nukentėjusios fizinio ir dvasinio skausmo kompensavimą, tiek teisingumo ir proporcingumo principą atitinka iš viso ( pagal abi nusikalstamas veikas po 750 eur ) 1500 eurų neturtinės žalos priteisimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-2294-15532 dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje paskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 170,41 Eur išlaidų advokato pagalbai ir kitoms su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusioms išlaidos apmokėti. Kadangi pagrindinis ieškinio reikalavimas tenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei atlygintinos visiškai. Iš atsakovo priteistina 170,41 Eur išlaidų advokato pagalbai ir kitoms su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusioms išlaidos apmokėti.
Kadangi ieškinio reikalavimas priteisti žalą tenkintinas, todėl žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės biudžetą. Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, šioje byloje yra 36,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir CPK 80 straipsnio 7 dalis). Todėl iš atsakovo A. R. išieškotinas į valstybės biudžetą 36,00 Eur dydžio žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–268, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68,19 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 19 ct) turtinės ir 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos padarytos nusikalstamais veiksmais bei 21,26 Eur (dvidešimt vieną eurą 26 ct) turtinės žalos iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą:
– 36,00 Eur (trisdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis;
– 170,41 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 41 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.