Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-11-30 · Byla Nr. ATP-532-768/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-30
Bylos Nr.
ATP-532-768/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10638-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Admin. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-532-768/2016
Proceso Nr. 4-68-3-10638-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubaustos T. P. (toliau – Pažeidėja), apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu T. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. nubausta 720 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams už tai, kad ji 2016 m. birželio 26 d., 21 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini) 25,30 km., būdama neblaivi (2,02 promilės) vairavo jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadino sau priklausantį automobilį ir susižalojo pati. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus.Apeliaciniu skundu T. P. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, priimti naują sprendimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde neigdama faktą, jog automobilį vairavo neblaivi, tvirtina, jog pažeidimo padarymo dieną, būdama kieme išgirdo, kaip kažkas trinktelėjo, todėl nubėgo prie savo automobilio, kadangi jis buvo paliktas neužrakintas ir su rakteliais spynelėje. Pribėgusi automobilyje pamatė jau išvažiuojantį iš kiemo nepažįstamąjį, todėl nieko nelaukusi šoko prie automobilio, atidarė jo dureles, įsėdo į keleivio pusę, sugriebė transporto priemonės vairą ir tuo pačiu reikalavo ją sustabdyti, kol pamatė, jog automobilis verčiasi. Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė tiek policijos pareigūnams, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.Pažeidėja mano, jog teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į jos ir liudytojų parodymus, nevertino byloje esančių duomenų, taip pat nepašalino prieštaravimų, t. y. neatsižvelgė į bendrojo pagalbos pranešimą, kuriame užfiksuotas liudytojo pranešimas apie tai, jog nukentėjo keleivė, kuri prispausta, bet sąmoninga, atsisako medikų pagalbos; į liudytojų M. N. ir K. S. parodymus, jog įvykio metu automobilis vingiavo, manevravo, kas Pažeidėjos manymu, patvirtina jos išdėstytas aplinkybes, jog ji grūmėsi su nepažįstamuoju; į tai, jog kelio danga buvo sausa, todėl automobiliui apvirtus ir pakilus dulkių debesiui, nepažįstamasis turėjo galimybę pasprukti; jog pasišalinimą palengvino ir iš karto po įvykio susibūrusių žmonių būrys ir kt. Papildomai akcentuoja, jog teismas nepašalino liudytojų parodymuose esančių prieštaravimų apie automobilio vertimosi kryptį, griovio gylį.Pažeidėja, pabrėždama tai, jog nuo pat pradžių neigė savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, mano, jog teismas nepagrįstai liudytojais nekvietė jos sugyventinio bei kaimyno, taip pat policijos pareigūnų, kurie pirmieji atvyko į įvykio vietą.

Apeliacinis skundas atmetamas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš skundo turinio, Pažeidėja ginčija jai inkriminuotą teisės pažeidimo padarymo faktą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl šio pažeidimo ir išvadomis dėl jos kaltės. Pažeidėja, kaip ir viso proceso metu, neigia savo kaltę ir tvirtina, kad ji automobilio nevairavo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog T. P. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą. Nors Pažeidėja neigia nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavusi automobilį, tai yra neprisipažįsta padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., vis tik tokią apeliantės poziciją aukštesnės instancijos teismas vertintina kaip pasirinktą gynybos būdą bei siekį išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Pripažindamas pažeidėją kalta pagal ATPK 126 str. 4 d., apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apylinkės teismas, vertindamas Pažeidėjos kaltumą, pagrįstai rėmėsi teisme apklaustų liudytojų M. N., K. S. bei policijos pareigūnų M. U. ir T. U. parodymais, taip pat ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurie papildydami bei patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomų grandinę, atskleidžia išsamų padaryto administracinio pažeidimo vaizdą bei pagrįstai leidžia atmesti T. P. apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog automobilį vairavo ne ji, o nepažįstamas asmuo, kuriam ji bandė sutrukdyti ir neleisti išvažiuoti iš savo namo kiemo.Nors Pažeidėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas jos kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., grindė neatsižvelgdamas į jos, liudytojų M. N. ir K. S. parodymus, nepašalindamas, jos manymu, esančius byloje neatitikimus bei prieštaravimus, tačiau įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y., bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą bei patikimumą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo buvimo, pagrįstai vadovavosi tiesiogiai šį įvykį mačiusių liudytojų M. N. ir K. S. rašytiniais paaiškinimais bei jų parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Minėti liudytojai tiek pirminiuose savo paaiškinimuose, tiek ir teisme patvirtino, kad eismo įvykį matė puikiai, įvykus eismo įvykiui iš karto sustoję nuskubėjo prie apvirtusio automobilio, kurio vairuotojo pusėje buvo vienintelis asmuo – Pažeidėja, nuo kurios sklido alkoholio kvapas (b. l. 29, 30). Tokius šių liudytojų parodymus patvirtina ir policijos pareigūno M. U. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog Pažeidėjai nustatytas 2,02 promilių girtumas bei jos nurodoma versija, kad automobilį vairavo nepažįstamas vyriškis, kuris norėjo pavogti šią transporto priemonę iš jos kiemo. Teismo posėdyje pareigūnas taip pat parodė, jog vairuotojo pusėje sėdynė buvo pritraukta per ne lyg arti, kad joje galėtų sėdėti vyras, todėl Pažeidėjos keliama versija tiek jam, tiek pareigūnui T. U. neatrodė įtikinama. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais minėtų liudytojų parodymais, todėl teismas jais remiasi kaip patikimais apeliantės kaltės įrodymais. Nors Pažeidėja atkakliai tvirtina, kad ne ji, o nepažįstamas asmuo, kuris bandė pavogti jai priklausantį automobilį, padarė auto įvykį, kurio metu nukentėjo ir ji, tačiau ši jos gynybos versija yra visiškai neįtikinama. Išties, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog šioje situacijoje Pažeidėjos versija yra unikali tuo, kad ji visiškai nerealistiška. Skundžiamame nutarime teismas labai teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad įvykio metu Pažeidėja buvo neblaivi (nustatytas 2,02 promilės), be to, turi neįgalumą, todėl nėra jokių abejonių, kad pagal savo tuo metu buvusias fizines galimybes, Pažeidėja negalėjo įšokti į važiuojantį automobilį, grumtis su už vairo sėdinčiu vyriškiu ir pan. Kita vertus, ši versija kelia abejonių ir dėl to, kad Pažeidėja nebe pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn dėl vairavimo neblaivia. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad Pažeidėja tiek 2010-12-16, tiek 2013-03-21 nutarimais bausta dėl vairavimo jai esant neblaiviai, o tai vienareikšmiškai ją charakterizuoja neigiamai ir pagrįstai suponuoja išvadą, jog minėta versija yra tik siekis bet kokiu būdu išvengti dar vienos, griežtesnės nuobaudos. Pažeidėjos skundo argumentai, susiję su nepažįstamu asmeniu, jo gebėjimu pasprukti dėl atsiradusio dulkių debesies bei žmonių sambrūzdžio yra vertinami kaip pasirinktas gynybos būdas, todėl nesant šią Pažeidėjos versiją patvirtinančių duomenų, plačiau nekomentuojami. Galiausia Pažeidėja mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo ir nekvietė bei neapklausė jos sugyventinio ir kaimyno, su kuriais vartojo alkoholį, ir kurie tuo metu buvo namie, taip pat policijos pareigūnų, kurie pirmieji atvyko į įvykio vietą. Aukštesnės instancijos teismas tokius Pažeidėjos argumentus atmeta taip pat kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, netenkino jos prašymo ar byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Pažeidėja, kuri savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Pažeidėją pripažino kalta padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu ar jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarimą nepakeistą ir T. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis