- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2-1322-792/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03914-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
- Advokatai
- Jurijus Martinaitis
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant pareiškėjui A. V., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, suinteresuotam asmeniui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis nurodyti A. L., A. B., A. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - jog jis yra mirusio I. A. B. sūnus bei įpareigoti Šilutės rajono savivaldybės administracijos CMS ištaisyti (duomenys neskelbtini) gimimo akta įrašą Nr. 45. Nurodo, jog jo mama A. L. su jo neva biologiniu tėvu A. V. buvo sudariusi santuoką, tačiau išsiskyrė iki jam gimstant. Registruojant jo gimimą buvo nurodyta, jog jo tėvas yra A. V.. Su A. V. nebendravo. 2010-11-14 sužinojo, jog A. V. nėra jo tėvas, o tėvas yra I. A. B.. Mama jam ilgą laiką nesakė, kas yra tikrasis jo tėvas. Sužinojęs, jog I. A. B. yra tikrasis jo biologinis tėvas, nusprendė su juo susipažinti. Nuo susipažinimo su tėvu momento dažnai susitikdavo, bendraudavo. Tačiau netrukus po to, kai jie susipažino, tėvą ištiko infarktas ir jis mirė. Tėvui būnant gyvam nespėjo susitvarkyti visus dokumentus dėl tėvystės, todėl dabar kreipiasi į teismą dėl tėvystės nustatymo (b.l. 16-17).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Teigia, jog A. V. nėra biologinis jos sūnaus tėvas, tikrasis sūnaus tėvas buvo I. A. B. (b.l. 38).
Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime nurodo, jog pareiškimo teiginiai jam kelia abejonių. Tai, kad A. L. ilgą laiką slėpė, kas yra tikrasis jos sūnaus tėvas, verčia abejoti A. L. teiginiais. Mano, jog tėvystės pripažinimas pareiškėjui reikalingas tik dėl palikimo priėmimo. Kartu nurodo, jog jam abejonių kelia norimo įrodyti teisinio fakto sužinojimo data, t.y. jo nuomone, pareiškėjas apie tariamą tikrąjį tėvą turėjo sužinoti anksčiau. Teigia, kad jis anksčiau nieko nežinojo apie tai, kad jo tėvas turi ir kitų vaikų (b.l. 42-43).
Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime nurodė, jog seniai žinojo, jog A. V. nėra jo biologinis sūnus, tačiau apie minėtą aplinkybę jo niekas neklausė, todėl jis jos ir neviešino. Sutinka, kad būtų nuginčyta jo tėvystė (b.l. 61).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo A. B. prašo pareiškimą išspręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Pareiškėjas A. V. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ignas A. B. yra pareiškėjo tėvas. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, byloje esančiais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. V. gimė (duomenys neskelbtini), tėvas vaiko gimimo liudijime įrašytas A. V., o motina – A. V. (b.l. 7), spėjamas pareiškėjo tėvas mirė 2010-12-28 (b.l. 8).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 391 str. 1 d., jei iki bylos nagrinėjimo teisme, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. ypatingosios teisenos tvarka - dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).
Nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56, 14.4 punktas). Taigi šiuo atveju nėra taikomos Lietuvos Respublikos Civilio kodekso (toliau – CK), kuris įsigaliojo nuo 2001-07-01, 3.146–3.148 str. nuostatos. Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 str. (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), todėl taikomos minėto kodekso nuostatos, reglamentuojančios tėvystės nustatymą. Santuokos ir šeimos kodekso 56 str. nurodyta, jog jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka sutinkamai su Kodekso 55 str. 2 d. Tai reiškia, jog teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001).
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių rašytinių duomenų, įrodančių, jog pareiškėjo mama A. L. (B.) ir spėjamas pareiškėjo tėvas I. A. B. bendrai gyveno, tvarkė bendrą ūkį iki A. V. gimimo ar bendrai auklėjo vaiką. Tačiau teismo posėdžio metu liudytojai F. B. ir P. B. (spėjamo vaiko tėvo – mirusiojo I. A. B. broliai) nurodė, jog žino, kad jų brolis bendravo su A. L. (pareiškėjo mama) (b.l. 81-82). Taip pat liudytoja Z. D. (mirusiojo I. A. B. pusseserė) parodė, jog iki A. V. gimimo spėjamas vaiko tėvas gyveno su A. L. Kretingoje (b.l. 96). Suinteresuotas asmuo A. L. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog su sūnaus A. tėvu (I. A. B.) bendraudavo, žadėjo kurti šeimą, gyveno kartu iki A. gimimo. Gimus A. buvo atvažiavęs aplankyti, rašė laiškus (b.l. 89-90). Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime nurodė, jog žinojo, kad jis nėra A. V. biologinis tėvas (b.l. 61).
Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjo mama A. L. su gimimo dokumentuose įrašytu sūnaus A. tėvu A. V. santuoką nutraukė1969-02-27, t.y. daugiau nei prieš aštuonis metus iki A. gimimo (b.l. 67-68). Be to, Šilutės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius informavo, jog A. V. gimimo įrašas Nr. 45, įrašytas 1977-11-04, sudarytas remiantis motinos pareiškimu ir skiltyje „Žinios apie tėvą“ nėra įrašytas tėvas; duomenys įrašyti tik pagal galiojusias įrašų sudarymo taisykles (b.l. 66). Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog A. V. tėvu nurodytas A. V. tik todėl, jog tuo metu galiojo tokios įrašų sudarymo taisyklės. Kadangi vaiko gimimo liudijime A. tėvu įrašytas kitas asmuo, tačiau įrašas, kaip minėta, padarytas remiantis ne bendru tėvo ir motinos pareiškimu ar teismo sprendimu, o vadovaujantis tuo metu galiojusiomis įrašų sudarymo taisyklėmis, tai, teismo nuomone, siekiant nustatyti tėvystės faktą ypatingąja teisena nėra būtina prieš tai nuginčyti įrašą vaiko gimimo liudijime.
Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra rašytinių duomenų, jog mirusysis I. A. B. pripažino savo tėvystę sūnaus A. atžvilgiu. Tačiau minėtą aplinkybę patikimai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – suinteresuoto asmens A. L. paaiškinimai, liudytojų F. B., P. B. parodymai, jog jie žinojo apie tai, kad jų brolis turi kitą sūnų, liudytojos Z. D. parodymai, kad apie tai, jog I. A. B. turi kitą sūnų žinojo ne tik visi giminaičiai, bet ir kaimynai, jis pats apie tai pasakodavo, be to, visada nešiodavosi sūnaus A. nuotrauką. Tai, jog mirusysis pripažino tėvystę sūnaus A. atžvilgiu patvirtina ir liudytojo A. P. (mirusiojo pažįstamo) parodymai. Liudytojas parodė, jog I. A. B. jam pasakojo, jog turi sūnų A., klausė patarimo kaip susitvarkyti tėvystės dokumentus, buvo kartu nuvykę į civilinės metrikacijos skyrių (b.l. 97). Be to, teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. B. paaiškino, jog jo tėvas išgėręs kalbėdavo, kad turi nesantuokinį sūnų (b.l. 90).
Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo galimybės tėvystei nustatyti remtis medicininės ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, kadangi suinteresuotas asmuo A. B. (mirusiojo sūnus) nesutiko su ekspertizės atlikimu.
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog byloje yra duomenų, patikimai įrodančių, jog mirusysis Ignas A. B. pripažino tėvystę sūnaus A. V. atžvilgiu, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad mirusysis I. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. V. mirusiojo I.A. B. sūnus.
Pripažinti negaliojančiu Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 1977-11-04 gimimo akto įrašą Nr. 45 ir įrašą A. V. gimimo liudijime (II-OK Nr. 499254), jog I. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-14 nutartimi, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per apylinkės teismą.