Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. U. skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015-09-10 nutarimo Nr. 21R-4 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis inžinierius-inspektorius K. Š. 2015-08-10 surašė A. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2015-05-29 patikrinus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje nustatyta, kad pastato šildymo sistemos apraše nenurodyta sistemos veikimo schema, hidraulinio balansavimo priemonės, kiekvieno šildymo prietaiso galios, šilumnešio srautai stovuose, nenurodyti patalpų būdingi parametrai, projektinės temperatūros. Bendrija neturi asmens, atsakingo už šilumos ūkį, jo funkcijos neperduotos atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui. Nėra namo šildymo sistemų paduodamo šilumnešio temperatūrinio grafiko. Pirmininkas nekontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklos. Protokole konstatuota, kad 37-osios DNSB pirmininkas A. U. pažeidė Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 264.1, 311.2, 311.3 punktus, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 70, 71 punktus, Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 punktą. Taip pat protokole duotas administracinis nurodymas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 99³ straipsnio 2 dalies pažeidimą sumokėti 72 eurų baudą.

2015-09-10 nutarimu Nr. 21R-4 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko pavaduotojas R. Ž. konstatavo, kad Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 29.2 punktas nustato, kad pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašą rengia daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba jų pavedimu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos Prižiūrėtojas. Atsižvelgiant į šią normą, šiuo atveju už tinkamai parengtą pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašą atsako bendrijos pirmininkas. Atsižvelgiant į šį faktą, taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu A. U. pristatė dokumentus, įrodančius, kad turi šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, tačiau nepateikė pastato šildymo ir karšto vandens sistemos aprašo duomenų, Protokole nurodyti 264.1 punktas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 70, 71 punktai, Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalis vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, yra keičiami 29.2 punktu. Nutarimu A. U., 37-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas, už Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 29.2, 311.2 ir 311.3 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimą pripažintas kaltu padaręs veiką, numatytą ATPK 99³ straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 289 eurų bauda (b.l. 27-29).

Antra, Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių (toliau -Taisyklės) 28 punktas (Žin., 2010, Nr. 43-2084) nustato, kad Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentai yra:

28.1. šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašas;

28.2. šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo ir naudojimo instrukcija;

28.3. šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros instrukcija. 29. Šių Taisyklių 28 punkte nurodytus dokumentus rengia:

29.1. pastato, išskyrus daugiabučius namus, savininkas arba jo pavedimu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos Prižiūrėtojas;

29.2. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba j u pavedimu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos Prižiūrėtojas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad yra sudaryta darbo sutartis su šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju, todėl darytina išvada, kad pagal nurodytą reglamentavimą, šiuo konkrečiu atveju už Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentų rengimą yra atsakingas ne bendrijos pirmininkas, o pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos Prižiūrėtojas, dėl ko pagrįstai spręstina, jog Protokolas surašytas ne tam subjektui, kaip ir priimtas ginčijamas nutarimas ne to asmens atžvilgiu, todėl ir vien nurodytų motyvų pagrindu ginčijamas nutarimas naikintinas (ATPK 250 str.), o be to, nutarime nurodyti Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių 29.2, 311.2., 311.3. punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai nepatenka į ATPK 99³ straipsnio 2 dalyje išdėstytą dispoziciją, kas taip pat sudaro pagrindą ginčijamą nutarimą panaikinti.

Trečia, Taisyklių 311 punktas nustato, kad Pastato šildymo sistemos apraše nurodoma: 311.2. sistemos veikimo schema, hidraulinio balansavimo priemonės ir kiekvieno šildymo prietaiso galia ir šilumnešio srautais stovuose; 311.3. informacija apie svarbiausius pastato šildymo sistemos komponentus, pagrindines jų charakteristikas (sistemos galią, atskirų šildymo prietaisų galią, siurblių našumą, šilumnešių ir patalpų būdingus parametrus, projektines temperatūras, paslėptų vamzdynų vietas, sistemos bendro naudojimo dalių skaitinį apibūdinimą ir kt. Esant autonominiam šilumos šaltiniui - kuro tipą, katilo galią ir pan.);

Nagrinėjamojoje byloje nurodoma, kad 37-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas A. U. nepateikė Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos aprašo duomenų, tuo tarpu Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos aprašo Taisyklių 28 punktas iš viso nenumato, kas dar kartą patvirtina, jog A. U. už Taisyklių 311.2., 311.3. p. reikalavimų nesilaikymą pagal Taisyklių 29.2. punktą nėra atsakingas, o tuo pačiu nėra ir atsakomybės subjektas, o be to pažymint, kad bendrijos pirmininkas A. U. nėra energetikas, ir kad Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis inžinierius - inspektorius K. Š. nei 2015 05 29 patikrinimo metu, nei prieš 2015-08-10 surašydamas protokolą, raštu nenurodė kokius konkrečius dokumentus A. U. turi pateikti, o to nebuvo nurodyta ir VEI 2015-08-14 rašte Nr. 2R-2355, todėl atsižvelgdamas, kad Protokole nurodyti 264.1. punktas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 70, 71 punktai, Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, į 29.2 punktą (kaltinimo apimtis) buvo pakeisti tik bylos nagrinėjimo metu, ir tik tada pradėta reikalauti pateikti Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos aprašo duomenis, ko Taisyklių 28 ir 3.1.1 punktai iš viso nenumato, nes Taisyklių 3.1.1. punktas numato ne Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos aprašą, ko pareikalavo institucija, o Pastato šildymo sistemos aprašą, tai bylos nagrinėjimo metu bendrijos pirmininkas A. U. nurodydamas, kad bendrijoje Pastato šildymo sistemos aprašas yra patvirtintas dar prieš metus laiko, vadovaudamasis ATPK 272 straipsniu, bylą nagrinėjusio pareigūno prašė bylos nagrinėjime padaryti bent 2 valandų pertrauką, ir nurodė Pastato šildymo sistemos aprašą pristatysiąs, o kadangi bylą nagrinėjęs pareigūnas pertraukos nepadarė ir skubiai priėmė nutarimą, tuo laikytina pažeidė ir A. U. ATPK 272 straipsnyje numatytas teises, o tuo pačiu pažeidė ir ATPK 248 straipsnio reikalavimus, ir bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai, todėl ir nurodytų motyvų pagrindu ginčijamas nutarimas pripažintinas nepagrįstu, neteisėtu ir naikintinu, nes bendrijoje Pastato šildymo sistemos aprašas yra, kurio nesuteikus galimybės pateikti institucijai, A. U. ir teikia teismui.

Per teismo posėdį pareiškėjas skundą palaikė. Patvirtino, kad jis yra 37-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas. Namas Linksmojoje gatvėje. Bendrijoje yra atsakingas šilumininkas, V. B., jo pareigos numatytos šilumininko pareiginėse instrukcijoje. Ji pavyzdinė. Pareiginės instrukcijos neregistruojamos apskaitos žurnaluose, nes tai nebūtina. V. B. jam pateikė Energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatą. Jokio kito atestato nedavė.

Atsižvelgiant į šią normą, šiuo konkrečiu atveju už tinkamai parengtą pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašą atsako bendrijos pirmininkas - A. U.; ir tik jeigu būtų buvęs bendrijos pirmininko atitinkamas pavedimas už minėto Aprašo tinkamą parengimą atsakytų pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. A. U., VEI nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo davęs pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos prižiūrėtojui pavedimą parengti daugiabučio namo, esančio Linksmoji g. 133, Vilniuje, pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašą.

Antra, VEI nesutinka su A. U. skundo teiginiu, kad jis nelaikytinas pareigūnu ATPK 99³ str. prasme. ATPK 14 str. nustato, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse. įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Nagrinėjamuoju atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje surašyti 37-osios daugiabučio gyvenamojo namo Linksmoji g. 133 bendrijos pirmininkui, kuris pagal vykdomų funkcijų pobūdį yra atsakingas už bendrijos veiklą, kaip antai, organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendina bendrijos tikslus ir kt. (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 5 d.).

VEI pareigūnas, administracinio teisės pažeidimo byloje A. U. skirdamas nuobaudą - baudą, nepažeidė ATPK 302 str. nustatytų baudos skyrimo taisyklių, t.y. atsižvelgdamas į tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos sunkinančios ir (ar) lengvinančios aplinkybės, VEI pareigūnas paskyrė baudą pagal baudos dydžio ATPK 99³ str. 2 d. sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, kuris sudarė 289 eurų.

Trečia, A. U. skunde teigia, kad „nurodymo atskirų punktų įvykdymas nustatomas iki 2015-09-30, o apie atskirų punktų įvykdymą prašoma pranešti iki 2015 m. spalio 1 d., tai pagrįstai spręstina, kad nepasibaigus įvykdymo nustatytam iki 2015-09-30 terminui, jau 2015-08-10 pagrindo surašyti Protokolą iš viso net nebuvo, kaip ir nagrinėti bylą ar 2015 m. rugsėjo 10 d. priimti nutarimą“. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 „Dėl energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtino Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašą (toliau-Aprašas). Aprašas reglamentuoja VEI pareigūnų veiklą, kontroliuojant energetikos objektų, energetikos įrenginių, energijos vartotojų energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą, techninę saugą; energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą. Aprašo 9 p. nustato, kad energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė apima [...] neplaninius energetikos objektų ir įrenginių patikrinimus; jog vartotojų energetikos įrenginiai tikrinami [...] neplaninių patikrinimų metu.

Energetikos objektų ir įrenginių, taip pat vartotojų energetikos įrenginių neplaniniai patikrinimai atliekami esant pagrįstam fizinių ar juridinių asmenų prašymui, tiriant pagal kompetenciją skundus, avarijas ar sutrikimus, nelaimingus atsitikimus, susijusius su energetikos įrenginiais ar energijos vartojimu. Aprašo 21 p. nustato, jog VEI pareigūnas, patikrinęs energetikos objektus ir įrenginius, surašo energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimo ir techninės būklės patikrinimo aktą. Prireikus surašo pagal Aprašo 4 priedą privalomą vykdyti nurodymą, į kurį įrašomi patikrinimo metu nustatyti pažeidimai bei trūkumai. Nurodyme išvardijami saugaus eksploatavimo, patikimumo pažeidimai, energijos ir energijos išteklių neefektyvaus vartojimo, gamybos ar tiekimo faktai, nurodoma, kurie Aprašo 1 priede pateiktų teisės aktų punktai pažeisti, ir nustatomi pažeidimų pašalinimo terminai. Energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimo ir techninės būklės patikrinimo aktas ir nurodymas pateikiami įmonei (įstaigai) ar fiziniam asmeniui. Apie nurodyme įrašytų pažeidimų šalinimo eigą VEI pareigūnas informuojamas raštu VEI nurodyme nustatytais terminais. VEI pareigūnas kontroliuoja nurodyme įrašytų pažeidimų šalinimo eigą. Aprašo 30 p. nustato, kad VEI pareigūnas vadovaudamasis ATPK gali taikyti jame nustatytas administracinio poveikio priemones.

Apibendrina, kad Aprašas suteikia teisę VEI pareigūnui už privalomo nurodymo nevykdymą taikyti ATPK normas, konkrečiai ATPK 99⁴ str., kuris nustato, jog VEI pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 144 iki 289 eurų. Tačiau tai nereiškia, kad VEI pareigūnas neturi teisės surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus dėl pažeidimų, numatytų ATPK ypatingosios dalies tam tikruose straipsniuose. VEI iš esmės nesutinka su A. U. skundo teiginiais, kad VEI pareigūnas nepasibaigus nurodymo įvykdymo terminui negalėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl pažeidimo, numatyto ATPK 99³ str. 2 d., ir išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos bei A. U. patraukti administracinėn atsakomybėn. VEI nuomone, A. U. nepagrįstai sutapatina dvi skirtingas, tarpusavyje nesusijusias teisenas.

Ketvirta, VEI nesutinka su A. U. skundo teiginiu, kad „bylos nagrinėjimo metu bendrijos pirmininkas A. U. nurodydamas, kad bendrijoje Pastato šildymo sistemos aprašas yra patvirtintas dar prieš metus laiko, vadovaudamasis ATPK 272 straipsniu, bylą nagrinėjusio pareigūno prašė bylos nagrinėjime padaryti bent 2 valandų pertrauką, ir nurodė Pastato šildymo sistemos aprašą pristatysiąs, o kadangi bylą nagrinėjęs pareigūnas pertraukos nepadarė ir skubiai priėmė nutarimą, tuo laikytina pažeidė ir A. U. ATPK 272 straipsnyje numatytas teises [...] bendrijoje Pastato šildymo sistemos aprašas yra, kurio nesuteikus galimybės pateikti institucijai, A. U. ir teikia teismui“.

Pažymi, kad VEI nepažeisdama ATPK imperatyvių nuostatų, A. U. rugpjūčio 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 120V1-6, kuriame nurodė, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos dienos nesumokėjus siūlomos baudos ar pateikus prašymą nerašyti šio nurodymo, administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama š.m. rugpjūčio 24 d. 10 val. adresu Algirdo g. 27, Vilnius. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką A. U. buvo supažindintas pasirašytinai. VEI, atsižvelgdama į tai, kad A. U. VEI pareigūnui, rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, duodamas paaiškinimus nesutiko su 2015 m. gegužės 29 d. faktinių aplinkybių akte Nr. 12OV8-70 nurodytais pažeidimais, bei siekdama tinkamai pasiruošti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, š.m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 2R-2355 paprašė A. U. iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pateikti duomenis, paneigiančius minėtame faktinių aplinkybių patikrinimo akte užfiksuotus pažeidimus. Minėtu raštu A. U. taip pat buvo informuotas apie tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama ne rugpjūčio 24 d., bet rugsėjo 7 d. 9 val. adresu Algirdo g. 7, Vilnius. VEI, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą bei vadovaudamasi ATPK 272 str., suteikė A. U. galimybę realizuoti (įgyvendinti) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę duoti paaiškinimus bei pateikti papildomus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. U. tik iš dalies įgyvendino teisę pateikti įrodymus, nes (dėl VEI nežinomų aplinkybių) visų įrodymų, paneigiančių faktinių aplinkybių patikrinimo akte nustatytus pažeidimus, nepateikė.

VEI nuomone, A. U. skundo teiginiai apie tai, kad jis nėra energetikas ir kad Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnas nei 2015-05-29 patikrinimo metu, nei prieš 2015-08-10 surašydamas protokolą raštu nenurodė, kokius konkrečius dokumentus jis turi pateikti, laikytini niekuo nepagrįsta A. U. gynybine pozicija, neva jis nesuprato, ko iš jo prašoma.

Taip pat niekuo nepagrįstas ir A. U. skundo teiginys, kad neva VEI, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, jam prašant, nepadarė 2 valandų pertraukos, per kurią jis būtų galėjęs pateikti Pastato šildymo sistemos aprašą. Dar kartą pažymi, kad VEI A. U. sudarė galimybę pateikti visus turimus duomenis, kurie paneigtų jo faktinių aplinkybių patikrinimo akte nustatytus pažeidimus (b.l. 72-75).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 99³ straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už energijos išteklių ar energijos tiekimo nepagrįstą nutraukimą, tiekimo saugumo ar (ir) energijos kokybės reikalavimų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, saugos, vartojimo tvarkos pažeidimą, vertimąsi energetikos veikla neturint leidimo tokiai veiklai ar leidime nurodytų reikalavimų nesilaikymą, energijos apskaitos pažeidimą, klaidingų energijos apskaitos duomenų pateikimą. Toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir įspėjimą arba baudą pareigūnams – nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pareigūnas 2015-05-29 patikrino pagal skundus daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir surašė faktinių aplinkybių patikrinimo aktą Nr. 12OV8-70, kuriame nurodė, kad nėra asmens, atsakingo už šilumos ūkį, nėra patvirtinto namo šildymo sistemos temperatūrinio grafiko, namo šildymo prietaisų galių ir tipų, nesurašyti šildomų patalpų plotai, bei nėra prižiūrėtojo, turinčio galiojantį atestatą verstis energetine veikla (b.l. 47). A. U. su šiomis faktinėmis aplinkybėmis nesutinka.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių Bendrųjų nuostatų III dalyje „Sąvokos“, yra nustatyta, kad asmuo, atsakingas už šilumos ūkį – tai pastato savininko arba valdytojo sprendimu ir sutartimi paskirtas asmuo, turintis technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą, atestuotas darbo vietai ir turintis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) išduotą galiojantį kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę būti atsakingu už šilumos ūkį ir efektyvų, patikimą ir saugų įrenginių eksploatavimą. Iš esmės analogiškai asmens, atsakingo už šilumos ūkį, sąvoka apibrėžta ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-04-07 įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių II dalyje „Pagrindinės sąvokos“ – tai savininko, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų arba juos atstovaujančio bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių (toliau – Savininkas) arba administratoriaus paskirtas atitinkamos techninės kvalifikacijos darbuotojas, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) išduotą galiojantį energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę būti atsakingam už įmonės ar pastato šilumos įrenginių techninę būklę, efektyvų, patikimą ir saugų jų eksploatavimą.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – šis Aprašas) 3 straipsnyje numatyta, kad pastato savininkui, daugiabučio namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys pastato šilumos įrenginiai, kurie šiame Apraše nepriskirti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginiams, privalo būti prižiūrimi teisės aktuose (šio Aprašo 1 priedas) nustatyta tvarka. Aprašo 20 straipsnyje numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis. Be to, pagal Aprašo 21 straipsnį daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi pateikti butų ir kitų patalpų savininkams pretendentų į Prižiūrėtojus, turinčius Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių eksploatavimui išduotą galiojantį atestatą, pasiūlymus (t. y. sąlygas ir jų teikiamų paslaugų kainą). Sprendimą dėl Prižiūrėtojo pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka. A. U. nepateikė įrodymų, kad bendrijoje teisės aktų nustatyta tvarka yra pasirinktas prižiūrėtojas; vis tik Inspekcijos atstovai V. B. laiko tinkamu prižiūrėtoju, tad teismas išsamiau neanalizuoja V. B. tinkamumo 2015-05-29 eiti šias (prižiūrėtojo) pareigas, o pasisako dėl asmens, atsakingo už šilumos ūkio priežiūrą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu A. U. nurodė, kad bendrijoje yra atsakingas už šilumos ūkį asmuo – V. B., paskirtas bendrijos pirmininko 2011-08-01 įsakymu Nr. 11/03 (b.l. 94). Apklaustas liudytoju V. B. nurodė, kad pas A. U., (duomenys neskelbtini), šilumininku dirba maždaug nuo 2002 metų, tiksliai datos neatsimena. Buvo atsakingas už šilumos ūkio priežiūrą, turi prižiūrėti šilumos prietaisus, kad tvarkingai viskas veiktų, kad tolygiai viskas šiltų. Iki pradėdamas dirbti pas A. U., jis (V. B.) turėjo šilumininko atestaciją. Į jo pareigas įėjo šilumos prietaisų priežiūra, šilumos punkto ir šilumos sistemos priežiūra, smulkūs remonto darbai. Jeruzalės apmokymų centre baigė papildomus mokymus ir gavo pažymėjimą, turi teisę užsiiminėti veikla, susijusia su šildymo priežiūra daugiabučių namų, prižiūrėti šilumos prietaisus, jų reguliavimą, numatyti avarijas, vengti jų atsiradimo, žiūrėti, kad katilai vienodai šiltų, vasarą atlikti profilaktikos darbus. Yra pildomi žurnalai, vienas yra šilumos priežiūros žurnalas, jame vieną kartą per savaitę reikia įrašyti pastabą nurašyti visus duomenis, kiek yra sunaudota šilumos energijos viso namo, smulkūs darbai, termošokai, purvalinkių valymas, tai yra atliekami šilumos punkte profilaktiniai darbai. Dar viename žurnale pildomi visi sutrikimai, avarijos, jų pašalinimai. Į jo pareigas schemų braižymas neįeina, schemos buvo nuo namo pastatymo laikų, pagal jas buvo statomas namas. Šildymo sistemos aprašo jis nesudarinėjo, aprašas buvo padarytas statant namą, o jeigu buvo daromi pakeitimai, tai juos užrašo įmonė, kuri atliko pakeitimus. Atestatas ir pažymėjimas yra beveik vienas ir tas pats dokumentas, jie suteikia teisę, kad jį gali samdyti bendrijos, gali įdarbinti. Pažymėjimas jam buvo išduotas 2015-06-22, mokymo centre jam buvo pasakyta, kad jam reikia įgyti papildomai pažymėjimą, kad galėtų dirbti toliau, nes matomai pasikeitė įstatymai ir vien tik atestato gali neužtekti. Mano, kad Pastato šilumos apskaitos aprašas buvo sudarytas teisingai, skaitė jį. Jeigu nėra aprašo, nėra schemos, už tai jis neatsako. Hidraulinio balansavimo priemonės projekte nėra numatytos. Šilumnešio srautų stovose negalima nustatyti, nes nėra hidraulinio balansavimo, nes tai nenumatyta projekte. 2014 metų aprašą pasirašė, kad jis atitinka konkretų namą, o antras aprašas ne jo darytas, nes į jo pareigas tai neįeina. Šildomų patalpų plotai yra numatyti namo projekte. Tai yra numatyti butai, kur yra sumontuoti radiatoriai, kaip bus šildoma. Šį dokumentą pasirašė bendrijos pirmininkas. Mano, kad prie šio dokumento turi būti pateiktas namo projektas. Aprašo (b.l.- 13) yra nurodytos galios ir šilumnešio srautai stovose. Negali atsakyti, kur apraše yra užfiksuota 12 butų rekonstrukcija, nežino. Namo šildymo sistemos paduodamas šilumnešio grafikas neturi būti apraše, 2014 metų apraše jo nėra. Mano, kad viskas yra tvarkoje, gyventojai nesiskundžia, šildymas vykdomas tinkamai. Jis apie butų rekonstrukciją nežinojo, todėl negali būti atsakingas už tai, ko nežino. Jeigu yra vykdomi darbai, jis visuomet daro pastabas žurnaluose, juose viską fiksuoja.

Iš į bylą pateiktų V. B. kvalifikaciją įrodančių dokumentų matyti, kad energetikos darbuotojo kategoriją, atitinkančią jo kaip asmens, atsakingo už šilumos ūkį, kvalifikaciją jis įgijo 2015-06-22 (Energetikos darbuotojo pažymėjimas Nr. EDSS-2015-115-08, b.l. 95), tačiau patikrinimo metu – 2015-05-29 V. B. buvo atestuotas šilumininku, t.y. atlikti šilumos punktų iki 1 MW kartu su šildymo ir karšto vandens sistemomis technologinį valdymą ir techninę priežiūrą (2013-02-12 Energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatas Nr. 49, b.l. 44). Kaip nurodė A. U. teisminio nagrinėjimo metu, įdarbinamas V. B. jam pateikė Energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatą, jokio kito atestato nedavė. Be to pagal Vartojimo taisyklių 71 punktą jeigu pastato savininkas ar valdytojas neturi atsakingo už šilumos ūkį asmens, leidžiama jo funkcijas perduoti atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nagrinėjimo metu A. U. pristatė dokumentus, įrodančius, kad turi šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, todėl už Vartojimo taisyklių pažeidimą jam nuobauda nebuvo skirta. Tačiau duomenų, kad V. B. kaip prižiūrėtojui buvo perduotos atsakingo už šilumos ūkį asmens pareigos, byloje nėra. Minėta, kad V. B. patikrinimo metu turėjo šilumininko (ką nagrinėjimo metu patvirtino ir pats V. B., tai nurodyta ir įsakyme dėl jo priėmimo į darbą), o ne šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo, kvalifikaciją. Taipogi iš liudytojo paaiškinimų matyti, jog, pvz., jis nieko nežino apie butų rekonstrukciją, nesudarinėjo 2014 m. šildymo sistemos aprašo, nėra susipažinęs su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo reikalavimais. Todėl darytina išvada, kad V. B. kvalifikacija neatitiko atsakingam už šilumos ūkį asmeniui nei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui (kuriam perduotos atsakingo už šilumos ūkį asmens funkcijos) teisės aktais nustatytų reikalavimų, nepaisant to, kad net Šilumininko pareigybinėje instrukcijoje (1.6 p) toks reikalavimas buvo nustatytas dar 2011 metais (b.l. 90-91). Taigi akivaizdu, kad 2015-05-29 Faktinių aplinkybių konstatavimo akte Nr. 12OV8-70 bei administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai nurodyta, kad nėra asmens, atsakingo už šilumos ūkį, bei kad jo funkcijos neperduotos atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui (b.l. 47, 49-50). Atsižvelgiant į išdėstytą galima daryti ir išvadą, jog Institucija pagrįstai laikė, kad šiuo atveju už tinkamą pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašo parengimą atsako bendrijos pirmininkas. Šios aplinkybės suponuoja ir išvadą, kad bendrijos pirmininko, kuris pažeidė jam teisės aktais nustatytas pareigas, atsakomybė negali būti prilyginama fizinio asmens (pvz., be privalomo leidimo įsirengusio bute papildomus radiatorius, ar pan.) atsakomybei, todėl pripažintina, kad A. U. Institucijos pagrįstai laikytas pareigūnu (ATPK 14 str.).

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė teismui 37-osios DNSB gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šilumos ūkio įrengimo, veikimo bei priežiūros instrukcijas, principinę schemą (b.l. 7-26), karšto vandens izoliacijos planus, tipinius projektus, temperatūrinį grafiką (b.l. 96-116). Tačiau iš šių dokumentų matyti, kad juose nėra nurodyta sistemos veikimo schema, taipogi nėra nurodytos hidraulinio balansavimo priemonės, kiekvieno šildymo prietaiso galios, šilumnešio srautai stovuose, nenurodyti patalpų būdingi parametrai, projektinės temperatūros. Be to, iš bendrijos pirmininko A. U. ir „Vilniaus energijos“ darbuotojo (A. J.) susirašinėjimo elektroniniu paštu bei raštų kopijų matyti, kad dar 2015-01-13 A. J. praneša, kad bendrijos apskaitos sistemoje šilumos paskirstymui yra taikomas plotas (butų Nr. 12, 14, 17, 19, 41, 53), į kurį nėra įskaičiuotas lodžijų plotas, o 2015-01-13–14 A. U. informuoja, kad vykdydami prašymą dėl informacijos patikrino butus ir nustatė neatitikimus, savavališką butų rekonstrukciją (b.l. 38-43); tačiau iš teismui pateikto dokumento apie šildomų plotų duomenis matyti, kad jis buvo sudarytas 2014-09-23, t.y. po pažeidimų nustatymo bendrijoje saugoma informacija nepakeista (b.l. 31-32). Jau vien šios aplinkybės patvirtina, kad bendrijos šildymo sistemos aprašas neatitinka teisės aktų imperatyvių reikalavimų. Taipogi nėra galimybės įvertinti, ar pateiktas temperatūrinis grafikas egzistavo 2015-05-29, kadangi neaišku, kada jis sudarytas, dėl kokios priežasties nebuvo pateiktas patikrinimo metu ir netgi rašant skundą teismui, todėl ir šiuo atveju galima konstatuoti, kad bendrijoje nėra namo šildymo sistemų paduodamo šilumnešio temperatūrinio grafiko. Taip dokumentai, kurių privalomumas nustatytas teisės aktuose, negali būti tvarkomi.

Be to, kaip nurodo pareiškėjas, pažeidimo nagrinėjimo metu institucija jam nenurodė, kokius dokumentus reikia pateikti. Įvertinus šiuos paaiškinimus akivaizdu, kad A. U. net nežino, kokie dokumentai bendrijoje privalomai turi būti sudaryti, saugomi ir tvarkomi. Tačiau tai negali būti teisėtas pagrindas pripažinti, kad asmuo turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės. Įvertinus tai, kad vienoje byloje asmens procesinė padėtis negali būti ir atstovo, ir liudytojo, esant prašymui apklausti pažeidimo bylos nagrinėjimo metu A. U. atstovu dalyvavusį A. K. liudytoju, teisminio nagrinėjimo metu tik apie pažeidimo bylos nagrinėjimo aplinkybes apklaustas A. K. patvirtino, kad buvo atvykęs į inspekciją su A. U., tuo metu joks protokolas nebuvo surašytas. K. Š. jiems nurodė, kad A. U. bus surašytas protokolas, nes jis neva nustatė pažeidimus, kurie turi būti pašalinti. Jis (A. K.) su A. U. prieš nutarimo surašymą prašė skirti pertrauką, nes inspekcijai buvo pateiktas pluoštas dokumentų, kuriuos turėjo galimybę patikrinti pats K. Š., vėliau paaiškėjus, kad trūksta dar dokumentų, prašė pertraukos, bet jiems buvo atsakyta. Protokolo surašymo dieną inspektorius nenurodė, kokius konkrečiai dokumentus A. U. privalo pateikti. Nutarimo surašymo metu komisijos pirmininkas nurodė, kad jam trūksta kažkokių schemų, jie paprašė skelbti pertrauką, kad galėtų ją pateikti, bet jis pasakė, kad jiems to nieko nereikia ir atsisakė skelbti pertrauką.

Inspekcijos atstovai neneigė, kad 2015-09-07 pareiškėjui nebuvo suteikta papildoma pertrauka pateikti dokumentus, tačiau nurodė, jog pirmiausia teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo paskirtas rugpjūčio 24 d., ir būtent atsižvelgus į pareiškėjo nesutikimą su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu bylos nagrinėjimas buvo perskirtas vėlesniam laikui – rugsėjo 7 d., taip suteikiant daugiau laiko pareiškėjui pateikti duomenis, paneigiančius faktinių aplinkybių patikrinimo akte užfiksuotus pažeidimus. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija, tačiau tvirtina nežinojęs, kokius dokumentus reikia pateikti. Teismas pažymi, kad inspekcijos raštų matyti, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti papildomus duomenis, šalinančius atsakomybę, o tokių dokumentų nepateikus jam pagrįstai kilo neigiamos pasekmės. Tačiau tokia galimybė negali tęstis neribotą laiką, o tuo tarpu A. U. pažeidimo bylos nagrinėjimo metu inspekcijai nepateikė jokių dokumentų, nors akivaizdu, jog jam buvo žinomas ir Faktinių aplinkybių patikrinimo akto turinys, ir administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys. Kita vertus, kaip minėta, net į teismo posėdį, t.y. praėjus dar daugiau laiko nuo protokolo surašymo, pateikti dokumentai (pvz., 2014-09-23 sudaryti šildomų plotų duomenys) neatitinka faktinės namo šildymo sistemos situacijos.

Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad 2015-06-01 Institucija A. U. surašė nurodymą Nr. 12ĮP1-29, kuriame nustatė terminą teisės aktų pažeidimus pašalinti iki 2015-09-30 (b.l. 55-55a). A. U. teigia, kad nesuėjus nurodymu nustatytam terminui teisės pažeidimo byla išnagrinėta nepagrįstai. Tačiau Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-10-24 įsakymu Nr. 1-261 patvirtinto Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo nuostatos, kaip atsiliepime nurodė ir Institucija, suteikia teisę inspekcijai surašyti tokį nurodymą surašius energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimo ir techninės būklės patikrinimo aktą. Taigi, šiuo konkrečiu atveju privalomas vykdyti nurodymas nustato pareigą pašalinti nustatytus pažeidimus, ir net tuo atveju, jei pažeidimai bus (ateityje) pašalinti – jei bus paskirtas atsakingas asmuo, bus patvirtintas šildymo sistemos temperatūrinis grafikas ir t.t., tai neatleidžia nuo atsakomybės už tai, jog anksčiau, patikrinimo metu, pažeidimai egzistavo. Ir priešingai – jei būtų buvę įrodyta, kad 2015-05-29 bendrijoje buvo atsakingas asmuo, grafikas, kt., – tuomet pareiškėjas galėtų įrodinėti, kad tai administracinis nurodymas yra nepagrįstas. Tačiau šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas ir nuobaudos paskyrimas neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos pašalinti nustatytus pažeidimus. Priešingu atveju jam vėl gali kilti atsakomybė už tai, kad ir vėlesnių patikrinimų metu bendrijoje yra teisės aktų pažeidimų.

A. U. skunde taip pat nurodė, kad inspekcijos nutarime nurodyti Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių 29.2, 311.2., 311.3. punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai nepatenka į ATPK 99³ straipsnio 2 dalyje išdėstytą dispoziciją. Su šiais argumentais sutikti pagrindo nėra. Iš ATPK 99³ straipsnio 2 dalies dispozicijos aiškiai matyti, jog ši teisės norma numato atsakomybę ir už energijos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, saugos, vartojimo tvarkos pažeidimą. Manytina, nekelia abejonių aplinkybė, kad šildymo sistema, šilumos tinklai yra energijos įrenginiai. Šių įrenginių eksploatavimo reikalavimai nustatyti tiek Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse, tiek Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, tiek Šilumos ūkio įstatyme, todėl A. U. argumentai nepagrįsti.

ATPK 30² straipsnio, reglamentuojančio baudos skyrimo taisykles, 1 dalis nustato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Be to, pagal šios straipsnio 3 dalį baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime. Skundžiamame nutarime įvertinti pareiškėjo argumentai, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir paskirta 289 Eur bauda, kuri atitinka straipsnio sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad A. U. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. U. skundo netenkinti. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015-09-10 nutarimą Nr. 21R-4 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.