Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1997-09-01 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 metams, vadovaujantis BK 47‘ str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 1998-12-21 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., 43 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 m.; 2001-05-23 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 mėn. su 1250 litų bauda ir jam priklausančio turto už 100 litų konfiskavimu; 2002-02-27 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 118 str. 1 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), nuteistas laisvės atėmimo bausme penkeriems metams, perkvalifikavus veiką pagal BK 150 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn.; 2004-11-24 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p., 2 p., 64 str., nuteistas laisvės atėmimo bausme 7 m. 4 mėn., pripažintas pavojingu recidyvistu; 2013-05-10 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 m., pritaikius LR BK 75 str. l/a bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1d. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. V. 2014 m. liepos 31 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), J. V. priklausančio namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, laikydamas rankoje nenustatytą aštrų daiktą puolė link brolio R. V., grasindamas padurti, po ko nukentėjusysis R. V. pabėgo bijodamas, kad nenužudytų ir užsidarė kambaryje, šitaip grasino nužudyti R. V., dėl ko pastarajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, 2014 m. rugpjūčio 01 d. apie 09 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), J. V. priklausančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos sritį broliui R. V., taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. V. dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino. Teismo posėdžio pradžioje kaltinamasis aiškino, jog jis neprisimena ar jis 2014 m. liepos 31 d. įvykio metu turėjo peilį ar neturėjo, nes niekas peilio pas jį nerado. O vėliau, teismui nutraukus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paaiškino, kad rankoje buvo ne peilis, o telefonas. Jis, pareidamas namo, rankoje turėjo telefoną, o ne peilį. Su broliu namuose dėl kažko tai susiginčijo ir jis pasakė, kad iškvies policiją. Brolis tik pagalvojo, kad turi peilį, peilio nematė. Koridoriuje buvo tamsu. Jis buvo išgėręs. Negrasino brolį nudurti, sukonfliktavo su broliu dėl jo girtavimo. Nematė ar brolis buvo užsidaręs kambaryje nuo jo.

Kaltinimo dalyje, dėl smūgių sudavimo broliui R. V., kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. ryte parėjo namo, buvo išgėręs alaus. Tėvas pasakė, kad iškvies policiją. Dėl kažko su tėvu susiginčijo, gal tėvas prašė ką nors padėti dirbti. Brolis iškvietė policiją. Atvažiavo policija ir jį išvežė. Broliui suduoti negalėjo, tik su juo susistumdė, o gal tada besisukdamas ir norėdamas iš jų išsilaisvinti, jam ir sudavė. Brolis su tėvu jį laikė parvertę ant žemės. Teismo posėdžio pradžioje jis prisipažino kaltu, nes norėjo, kad viskas greičiau pasibaigtų, nes vis tiek jį nuteis, o brolis neturėjo laiko būti teisme, nes turėjo išvažiuoti.

Nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2014 m. liepos 31 d., apie 23 val., brolis E. parėjo išgėręs, pradėjo šaukti „duok peilį, duok peilį“. Jis stovėjo prieš brolį tamsiame koridoriuje, jis broliui liepė ramintis. Jam pasirodė, kad jo rankoje buvo peilis, brolis kažką sakė „pasidurti noriu“. Matė, kad brolis turėjo kažką rankoje, tačiau nematė ką turėjo. Jis dūrėsi į save, po to kažką užsidėjo ir išbėgo į lauką, jis sakė, kad pasidūrė. Su atvykusiais policijos pareigūnais jis ieškojo kraujo dėmių. Policijai sakė, kad brolis gali pasidurti, o ar jis sakė policininkams, kad jis jį puolė su peiliu, neprisimena. Apie tai telefonu pranešė policijai, nepamena ar tada sakė policijai, kad brolis puolė jį su peiliu. Sakė policininkams, kad brolis yra agresyvus, pasidūrė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad brolis puolė su peiliu ir dabar tai manė, tačiau, pagal brolio dabartinius paaiškinimus teismo posėdžio metu, pasirodo, kad rankoje jis turėjo ne peilį, o mobilaus ryšio telefoną. Skambino policijai, nes bijojo. Brolis išgėręs yra neprognozuojamas. Kadangi išgirdo, kad brolis sakė žodį peilis, o taip pat kažką panašaus į „ padurs“, „papjaus“, todėl žinodamas brolio agresyvumą jis išsigando brolio, kad jis gali kažką jam padaryti, ir jis, užsidaręs kambaryje, iškvietė policiją. Buvo pagrindas manyti, kad brolis turėjo peilį, nes jis išgėręs nežino ką turi.

Dėl antro epizodo nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. brolis buvo kieme, jis susiginčijo su tėvu. Jis buvo viduje, o išėjęs lauk liepė broliui ramintis. Tada brolis sukdamasis jam kumščiu trinktelėjo į pakaušį. Kraujas nebėgo, buvo tik skausmas. Brolis buvo išgėręs, o kai išgeria tampa neprognozuojamas. Jis jį su tėvu apvertė ant žemės ir laikė kol atvyko policija. Jis policijai paskambino. Policijai sakė, kad brolis yra agresyvus. Pas ekspertą nevyko, nes nebuvo sužalojimo.

Liudytojas J. V. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Šių metų rugpjūčio 1 d. E. parėjo girtas ir su R. kėlė triukšmą. R. ir E. ginčijosi lauke, jis parėjo iš tvarto. Viskas vyko ryte. R. ramino E., liepė eiti į kambarį miegoti. E. nėjo į kambarį, stovėjo kieme. E. buvo užsimojęs R. duoti, su ranka ar su kumščiu, tačiau ar sudavė, ar kliuvo R., nematė. Anksčiau jam sūnus yra uždavęs ir jo neblaivaus prisibijo.

Liudytoja O. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Šių metų rugpjūčio 1 dieną E. buvo išgėręs. Ji nematė kaip E. sudavė R. į galvą. Re. sakė, kad kilo kivirčas, o kas vyko, ji nežino, gal jis jai ir sakė, kad trenkė E. R. į galvą, tačiau sužalojimo nepadarė. Neprisimena ar R. sakė, kad konfliktą matė ir jos vyras. Kas dėl sūnaus grasinimo peiliu, tai gali pasakyti, kad R. sakė, kad E. turėjo peilį, tačiau neprisimena, ar sakė, kad puolė E., kad jam grasino. Sūnus E. užgėręs yra agresyvus ir tada visi jo bijo, jį reikia vežti gydytis. Sūnus yra anksčiau smurtavęs prieš jos vyrą.

Liudytojas L. R. parodė, kad 2014 m. liepos 31 dieną policiją iškvietė nukentėjusysis, kuris pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus į vietą, kieme pasitiko nukentėjusysis, jis sakė, kad brolis pabėgo, turėjo peilį. Sakė, kad brolis puolė, grasino, kad papjaus. Suprato, kad policiją iškvietė dėl grasinimo peiliu. Nuvykus ir apžiūrėjus kiemą, kraujo pėdsakų nebuvo.

Liudytoja V. M. parodė, kad 2014 m. liepos 31 dieną gavo pranešimą, kad brolis smurtauja su peiliu. Nuvyko pagal pranešimą, kieme pasitiko R., jis aiškino, kad jo neblaivus brolis puolė su peiliu, buvo agresyvus. R. nepasakojo, kad matė peilį. Jis sakė kad nėra brolio namuose, kad išėjo, su savimi turi pasiėmęs peilį. Bandė po miestelį ieškoti E., tačiau nerado ir išvažiavo. Sakė R. dėl ko kvietė policiją, jis buvo labai išsigandęs.

Liudytoja K. A. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 1 dieną, apie 10 valandą, buvo gautas parnešimas, kad Pajūrio miestelyje smurtauja brolis prieš brolį. Nuvykus į įvykio vietą, brolis ir tėvas laikė ant žemės gulintį kaltinamąjį, kad jis nepabėgtų. Kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, nuo jo sklido stirus alkoholio kvapas, nereagavo į raginimus nusiraminti. Jis priešinosi antrankių uždėjimui. Pasodino kaltinamąjį į automobilį, panaudodami fizinę jėgą, nes jis aktyviai priešinosi ir pristatė jį į policijos komisariatą. Brolis R. minėjo, kad jam trenkė kaltinamasis į galvą, prašė jo nepaleisti. Grįžus į policijos komisariatą, kaltinamasis atsisakė tikrintis girtumą, atsisakė paklusti policijos pareigūnams, buvo labai agresyvus. Brolis ir tėvas sakė, kad E. yra agresyvus ir jie jo bijo. Nukentėjusysis buvo pasimetęs, susijaudinęs.

Iš 2014 m. rugpjūčio 1 d. įvykio vietos pažiūros protokolo (b. l. 6).matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kiemas.

Iš policijos suvestinės (b. l. 9-17) matyti, kad 2014-07-31, 23 val. 2 min., gautas pranešimas, kad namuose triukšmauja agresyvus brolis, puola su peiliu. 2014-08-01, 9 val. 59 min., gautas pranešimas, kad neblaivus brolis kelia triukšmą, yra agresyvus, pranešėjas bando jį sulaikyti. Pranešėjas R. V..

Iš akistatos protokolų ( b.l. 44,46) matyti, kad akistatoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nukentėjusysis R. V. patvirtino, jog jam kaltinamasis vieną kartą sudavė ranka į galvos sritį, o liudytojas J. V. nematė kur kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam.

Dėl grasinimo nužudyti R. V.

Kaip matyti, dėl šios kaltinimo dalies kaltinamasis kaltu neprisipažino ir aiškina, kad jis rankoje peilio neturėjo, o turėjo mobilaus ryšio telefoną bei nukentėjusiajam negrasino, tačiau su juo buvo sukonfliktavęs. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, kad manė, jog kaltinamasis rankoje turėjo peilį bei sakė kažkokius žodžius „ papjausiu“ , „padursiu“ , todėl jis išsigando ir kambaryje užsirakinęs telefonu iškvietė policiją. Be to, nurodė, kad kaltinamasis dar būdamas koridoriuje pasakė „pasidūriau“ ir jis kažką tai prie šono prisidėjęs, pabėgo. Taip pat nukentėjusysis teismo posėdyje parodė, kad jis iki tol manė, kad kaltinamasis rankoje turėjo peilį, tačiau po teismo posėdžio metu duotų kaltinamojo paaiškinimų suprato, kad jis turėjo ne peilį, o mobilaus ryšio telefoną. Vertinant šiuos nukentėjusiojo paaiškinimus ir lyginant su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, matyti, kad jie skiriasi ( b.l. 18, 21). Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad brolis ėjo prieš jį laikydamas peilį ir grasindamas jam, kad jį nudurs. Taip pat jis nurodė, kad brolis jį išgąsdinęs, jog padurs, išbėgo lauk ir jau grįždamas atgal laikė ant šono užsidėjęs kažkokį tai skudurą ir sakė, jog pasidūrė. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis jau nurodo, kad jis manė, kad brolis rankoje turi peilį, tačiau pasirodo, kad turėjo ne peilį , o mobilaus ryšio telefoną. Taip pat nurodo, kad jau jiems stovint vienas prieš kitą koridoriuje brolis sau dūrėsi ir užsidėjęs kažkokį tai skudurą sakė, jog pasidūrė. Tačiau neneigia, kad brolis jam grasino padursiantis, todėl jam buvo pagrindo bijoti jo, nes jis išgėręs yra agresyvus, todėl jis išsigandęs nubėgo į kambarį užsidarė ir iškvietė policijos pareigūnus. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis, liudytojai O. V., J. V. teigia, kad kaltinamasis išgėręs yra agresyvus bei tai, kad anksčiau kaltinamasis yra teistas dėl smurto naudojimo tėvo J. V. atžvilgiu( b.l. 80), o taip pat liudytojai K. A. teigiant, kad jai nukentėjusysis Remigijus ir jo tėvas sakė , jog jie kaltinamojo bijo, laikytina, kad pagrįstai yra bijomasi kaltinamojo, todėl nukentėjusysis savo parodymais švelnina kaltinamojo padėtį duodamas jam naudingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu byloje peilis nėra surastas. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu pakeitė parodymus, aiškindamas, kad tuo metu jis tik manė jog yra grasinamas peiliu, o tik dabar, išgirdęs brolio aiškinimus, suprato, kad tai nebuvo peilis, o buvo mobilaus ryšio telefonas. Byloje yra užfiksuota, kad nukentėjusysis skambino į policijos komisariatą ir aiškino, kad brolis puola su peiliu. Liudytojai L. R. ir V. M. nurodo, kad jiems atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis sakė, jog brolis puolė jį su peiliu. Taip pat ir liudytoja O. V. nurodo, kad jai sūnus Remigijus sakė, jog brolis prieš jį šoko su peiliu. Vertinant visas šias aplinkybes, galima būtų manyti, kad kaltinamasis rankoje turėjo peilį, tačiau jo neradus, bei ikiteisminio tyrimo metu neišsiaiškinus peilio požymių, negalima laikyti, kad yra įrodyta, kad tai buvo būtent peilis, ar kitas daiktas panašus į peilį. Tai, kad buvo grasinama žodžiais „ padursiu“, „papjausiu“, laikytina, jog rankoje buvo laikomas ne peilis, o kitas aštrus daiktas, kuriuo gali būti padaryti atitinkami kūno sužalojimai bei juo grasinama nužudyti. Nukentėjusiojo aiškinimai, kad jam buvo grasinama papjauti bei kaltinamasis imitavo veiksmus, jog pasidūrė, duoda pagrindą pagrįstai nukentėjusiajam manyti, jog kaltinamasis rankoje turėjo peilį. Tačiau ir neįrodžius, kad kaltinamasis rankoje turėjo peilį, o turėjo kitą aštrų daiktą su kuriuo gali būti padaryti atitinkami kūno sužalojimai, nepašalina kaltinamojo atsakomybės dėl grasinimo nužudyti, nes, esant nustatytai situacijai įvykio metu, nukentėjusiajam kilo realus pavojus jo gyvybei ir sveikatai, dėl ko jis išsigandęs nubėgo į kambarį ir užsirakinęs paskambino pagalbos telefonu. Teismas laiko, kad kaltinamojo aiškinimas, kad jis rankoje turėjo mobilaus ryšio telefoną ir negrasino nukentėjusiajam, yra vertintinas kaip jo gynimosi būdas. Be to, jo paaiškinimai, kad jis nukentėjusiajam negrasino prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kad jam buvo grasinta padurti. Taip pat teismas atmeta kaltinamojo paaiškinimus, kad jis rankoje turėjo mobilaus ryšio telefoną, nes vertinant nustatytas aplinkybes, nebūtų taip ilgai užsitęsęs kaltinamojo išėjimas iš namų nuo vakaro iki ryto bei nebūtų gąsdinęs nukentėjusiojo dėl jo padūrimo, papjovimą. Kadangi nėra įrodyta, kad kaltinamasis turėjo peilį, tačiau yra nustatyta, kad jis rankoje turėjo aštrų daiktą galinti padaryti atitinkamus kūno sužalojimus bei nužudyti, tikslintinas kaltinimas iš šalintina iš kaltinimo aplinkybė, jog kaltinamasis turėjo peilį, tačiau jo patikslinimas nekeičia kaltinimo iš esmės ir neapsunkina kaltinamojo padėties bei jo teisės į gynybą.

Aptariant BK 145 str. 1d. dispoziciją ir nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ar nukentėjusiajai buvo grasinta anksčiau. Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis, pamatęs ateinantį prieš jį neblaivų brolį, jam atrodant, kad su peiliu, bei kaltinamajam grasinant jį padurti, turėjo pagrindą , žinodamas, kad brolis išgėręs yra neprognozuojamas, realiai galvoti, kad ketinimas gali būtį įvykdytas, todėl jis išsigandęs pabėgo ir užsirakinęs kambaryje paskambino policijai, nurodydamas, kad brolis puola su peiliu. Laikytina, kad kaltinamasis savo tokiais psichologiniais grasinimais siekė sukelti nukentėjusiajam baimę dėl jo sveikatai ir gyvybei keliamų pavojų ir šiuos tikslus jis pasiekė. Tai visai neturi reikšmės, jog jis psichologiniais grasinimais nukentėjusiajam baimę dėl jo gyvybės ir sveikatos sukėlė ne su peiliu, tačiau kitu nenustatytu aštriu daiktu. Savo pasakymais, kad jis nukentėjusįjį padurs bei pats pasakė, jog pasidūrė, jis tik sustiprino nukentėjusiojo baimę dėl savo tikslų įgyvendinimo. Tai, kad nukentėjusysis turėjo pagrindą bijoti brolio grasinimų, patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, jog kaltinamasis būdamas neblaivus yra neprognozuojamas, jo šeimos nariai bijo, anksčiau jis tėvo atžvilgiu yra naudojęs fizinį smurtą.

Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kita faktine medžiaga. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 145 str. 1d. – grasinimas nužudyti.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo R. V.

Kaip matyti, kaltinamasis E. V. neneigia, jog galėjo ranka suduoti broliui R. sukdamasis ir bandydamas ištrūkti iš jo ir tėvo laikymo. Nukentėjusysis R. V. parodo, kad jis išėjęs lauk pamatė, kad jo tėvas ginčijasi su girtu broliu, todėl ėjo jį raminti. Jam beeinant link jo, brolis kažkaip jį stumdamas sudavė kumščiu į galvą. Smūgis buvo skaudus. Dėl to jis paskambino į policiją. Šios nukentėjusiojo aplinkybės rodo, kad kaltinamasis tyčia, pykdamas, jog nukentėjusysis eina jį raminti, tyčia kumščių sudavė pastarajam į galvą dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat, kad kaltinamasis tyčia buvo sudavęs nukentėjusiajam, matosi iš liudytojos K. A. parodymų, kuriai atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis pasakė, kad buvo jam suduota į galvą, o jeigu jį paleistų, tai gali ir vėl bet kuo suduoti. Iš esmės nukentėjusiojo paaiškinimai teismo posėdžio metu atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( b.l. 18,21), tai jis patvirtino ir akistatos metu, tačiau šias aplinkybes nurodė švelnindamas kaltinamojo veiksmus. Kaip jau buvo minėta, toks jo elgesys yra susijęs su baime iš kaltinamojo pusės.

Įvertinus ir išanalizavus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas laiko, kad tai, jog kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kita faktine bylos medžiaga. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 140 str. 2 d. , nes smurtas buvo panaudotas šeimos nario atžvilgiu.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, praeityje teistas šešis kartus, yra pripažintas pavojingu recidyvistu nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, daug kartų baustas administracine tvarka, yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, kad kaltinamasis nedaro reikiamų išvadų , toliau daro nusikalstamas veikas, susijusiais su fizinio smurto panaudojimu, yra pavojingas visuomenei ir savo artimiesiems, todėl kaltinamajam tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę bei pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę -įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, į suėmimą, suimant teismo salėje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams;

pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 10( dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams ir 3(trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2013-05-10 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6(šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. 2d., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-08-01 iki 2014-08-03 (2dienas).

Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, pakeisti į suėmimą, suimant teismo salėje.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.