Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3371-814/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
e1-3371-814/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3371-814/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37414-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 1.2.20.13; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-37414-20,

kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, teistas 2020 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 16 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2020 m. spalio 30 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 15:22 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu 2020 m. rugsėjo 17 d. 16:06 val. nustatytas 1,79 promilės girtumas).

Kaltinamasis R. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad psichikos ligomis niekuomet nesirgo ir dėl to nesigydė. Galvos traumų neturėjo. Psichikos ir narkologijos kabinetų įstaigose neregistruotas. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimo jis neturi. Vairuotojo pažymėjimą prarado maždaug prieš 10 metų. Vėliau daug keliavo po užsienį ir jam vairuotojo pažymėjimas nebuvo reikalingas. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Jis jį įsigijo 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistravo nustatyta tvarka, kadangi norėjo jį pirmiau suremontuoti ir tuomet užregistruoti savo draugės vardu, nes ji turėjo vairuoti minėtą automobilį išsilaikiusi teises. 2020 m. rugsėjo 17 d. jis kartu su savo drauge buvo ligoninėje, sužinojo, kad laukiasi dukros. Ta proga grįžęs namo išgėrė alaus. Išgėrė maždaug apie 3 litrus alaus. Vėliau, apie 15:00 val., jis kartu su savo drauge nusprendė nuvažiuoti iki netoliese esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jis nesijautė labai girtas, todėl nusprendė vairuoti. Jam vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), priešais jį važiavo kitas automobilis (koks tiksliai automobilis neatsimena). Važiuojant, jo automobilį sumėtė, ir jis trenkėsi į priešais jį važiuojantį automobilį. Automobilis, į kurį jis atsitrenkė, nuvažiavo į šone buvusius krūmus. Po susidūrimo išsiskleidė oro pagalvės. Priėjęs prie automobilio vairuotojo, į kurį jis atsitrenkė, paklausė kaip jis jaučiasi, ar nesusižalojo. Automobilio vairuotojas atsakė, kad jam viskas gerai. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba ir policijos pareigūnai. Pareigūnams paaiškino, kad vairavo automobilį, jį sumėtė ir jis atsitrenkė į priešais važiuojantį automobilį, pripažino, kad vairavo pavartojęs alkoholinių gėrimų, sutiko pasitikrinti neblaivumą. Pirmu patikrinimu jam buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas, o antru patikrinimu - 1,79 promilių neblaivumas. Jis policijos pareigūnų buvo informuotas, kad jo automobilis (duomenys neskelbtini) bus nutransportuotas ir uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę. Jis supranta ir suvokia, kad negalima vairuoti transporto priemonės neblaiviam, bet kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Jis nesijautė girtas, manė, kad gali vairuoti transporto priemonę. Dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta pilnai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Šių metų gegužės mėnesį jis taip pat vairavo transporto priemonę neblaivus, jo atžvilgiu procesas buvo užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam buvo paskirta 16 parų arešto bausmė, 3 metams uždrausta vairuoti transporto priemones, bei konfiskuotas jo automobilis (b. l. 99-100).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

liudytojo L. F. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 15:20 val., jis važiavo į savo sodą Bartonyse. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) ties posūkiu pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos. Automobilis važiavo dideliu greičiu, kadangi buvo posūkis, matė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis jau slydo važiuojamąja kelio dalimi, buvo nevaldomas. Kadangi iki jo dar buvo atstumas, jis bandė išvengti susidūrimo su (duomenys neskelbtini) automobiliu, nes matė, kad (duomenys neskelbtini) atsitrenks į jį. Jis bandė stabdyti savo automobilį, bei bandė pasitraukti į dešinę pusę, kuo arčiau kelkraščio, tačiau susidūrimo išvengti jam nepavyko ir (duomenys neskelbtini) automobilis priekiu atsitrenkė į jo automobilio kairę pusę. Po šio smūgio nesuvaldęs savo automobilio nuvažiavo nuo kelio. Jam išlipus iš savo automobilio, prie jo pribėgęs (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsiprašinėjo, sakė, kad jis yra kaltas. Jis to vairuotojo nepažįsta, ankščiau su juo nėra bendravęs todėl jokių jo duomenų nežino. Nuo (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo jis pajuto sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojo akys buvo paraudusios. Po kurio laiko pastebėjo, kad su minėtu vaikinu automobilyje kartu buvo ir mergina. Jis jos taip pat nepažįsta. Tai pat jam minėtas vaikinas pasakė, kad pats iškvietė policiją ir greitąją med. pagalbą (b. l. 32-35).

Emprekis pažyma nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), 1999 metų laidos, dyzeliniu varikliu vertė 1470 Eur (b. l. 55).

Transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. automobilis (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į aikštelę, esančią adresu Darbininkų g. 4, Jonava (b. l. 53-54).

2020 m. rugsėjo 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. S. savanoriškai prie ikiteisminio tyrimo pateikė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, kuria nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. T. B. pardavė automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. (b. l. 65).

2020 m. rugsėjo 17 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad R. S. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0343, 2020 m. rugsėjo 17 d. pirmu tikrinimu 15:50 val. nustatytas 1,92 promilės girtumas, antru tikrinimu 16:06 val. – 1,79 promilės girtumas (b. l. 47).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. 3.12 val. R. S. nustatytas 15:50 val., nustatytas 1,92 promilės girtumas, antru tikrinimu 16:06 val., 1,79 promilės girtumas (b. l. 47), todėl vadovaujantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, R. S. buvo nustatytas 1,79 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis R. S. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys, liudytojo parodymai, savanoriško daikto, dokumentų pateikimo protokolas. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. S. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, tačiau prašo teismo apsvarstyti galimybę vietoje arešto bausmės skirti piniginę baudą, kadangi yra dirbantis ir galėtų sumokėti piniginę baudą (b. l. 111).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. R. S. padarė baigtą nesunkų nusikaltimą. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2020 m. spalio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį (b. l. 84-88), teistas, teistumas neišnykęs, dirba, informacijos apie VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų ,ar dėl priklausomybės ligų lankymasi, nėra (b. l. 92).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės skyrimo tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, skiriant arešto bausmę, nustatant arešto bausmės dydį didesnį nei nustatytas šios bausmės vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Pažymėtina, jog nors R. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktiką tokioje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016).

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, į tai, kad kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, bei į tai, jog savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, baustas administracine tvarka, teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, todėl spręstina, kad kaltinamajam R. S. skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise ketveriems metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nustačius, kad transporto priemonė buvo R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis ir paties kaltinamojo paaiškinimais nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas ir naudotojas yra kaltinamasis R. S.. R. S. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 68). Atsižvelgiant į tai, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

2020 m. lapkričio 19 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo dienos.

R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, civilinio ieškinio, išieškotinų ir proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, apie tai pranešti VĮ „Regitra“. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti R. S., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti R. S., kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja (parašas) Lina Šafronienė