Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-07-01 · Administracinė byla Nr. AS-62-360-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-01
Bylos Nr.
AS-62-360-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02950-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Druskininkų savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS62-360/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02950-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) 2010 m. spalio 18 d. skunde (b. l. 1-2) Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašė panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. posėdyje priimtus aktus, kuriais sklypas, esantis Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), paskirtas ateityje numatytoms statyboms. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą priimti atsisakė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teismų.

Pareiškėja 2011 m. vasario 28 d. paštu išsiuntė patikslintą skundą (b. l. 51-57), kuriuo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t.y. laikinai sustabdyti Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-171 „Dėl Druskininkų savivaldybės plėtros 2004 - 2013 metų strateginio plano pildymo“ 2 punkto galiojimą; uždrausti atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai ir Druskininkų savivaldybės tarybai priimti aktus ir atlikti veiksmus teritorijose Nr. 1, 6, 7, 8 (nurodytose Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010), o taip pat, kol neįvykdytas 2010 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nurodytoje byloje, uždrausti atsakovams priimti aktus dėl šių teritorijų bei įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją įgyvendinti ABTĮ 14 straipsnio, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio, 9 straipsnio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 8 ir 12 punktų, 20 straipsnio reikalavimus; vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkto reikalavimus, pripažinti, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-171 „Dėl Druskininkų savivaldybės plėtros 2004 - 2013 metų strateginio plano pildymo“ 2 punktas, prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-171 „Dėl Druskininkų savivaldybės plėtros 2004 - 2013 metų strateginio plano pildymo“ 2 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 kovo 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą nurodydamas, kad skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, t.y. skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teismų.

II.

Pareiškėja D. P. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 65-69), kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimui spręsti. Pareiškėja nurodė, jog apie 2010 m. rugsėjo 20 d. Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje priimtą sprendimą (Sklypą skirti ateityje numatomoms statyboms) sužinojo iš vietinės spaudos. Pareiškėja nurodė, jog skunde teismo taip pat prašė išreikalauti iš Druskininkų savivaldybės administracijos Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. posėdyje priimtus aktus, kuriais Sklypas paskirtas ateityje numatomoms statyboms; o taip pat visą dokumentinę medžiagą, kurios pagrindu tas aktas priimtas. Pareiškėja pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėdamas Druskininkų savivaldybės administracijos pateiktus aktus bei visą dokumentinę medžiagą, kurios pagrindu tas aktas priimtas, 2011 m. vasario 14 d. nutartyje tik abstrakčiai nurodė, jog vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, pareiškėjai buvo išaiškintina teisė patikslinti skundą ir suformuluoti konkretų ir savarankišką reikalavimą atsakovui dėl strateginiu planavimu galimai pažeistų jos subjektinių teisių gynimo, kurį būtų galima laikyti individualiu ginču. Pareiškėja nurodė, jog pirmosios instancijos teismo pareiga atlikta visai aiškiai, todėl kaip išaiškinta ar išaiškintina nelaikytina. Pareiškėja D. P. taip pat nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartyje atsisakęs priimti patikslintą skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų), neįvykdė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimo, t.y. nenurodė, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja D. P. skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydama panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. posėdyje priimtus aktus, kuriais sklypas, esantis Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini), paskirtas ateityje numatytoms statyboms.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartyje visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, kad pareiškėja prašo panaikinti norminio administracinio akto dalį. Teisėjų kolegija pažymi, jog teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502 – 298/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog individualioje administracinėje byloje norminio administracinio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas pareiškėjo, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo, prašymu arba teismo iniciatyva. Šiuo atveju darytina išvada, jog pareiškėjai nesuformulavus konkretaus savarankiško reikalavimo dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo, kurį būtų galima laikyti individualiu ginču, teismas negali priimti nagrinėti skundo, todėl pareiškėja nagrinėjamu atveju nevertintina ir kaip tinkamas subjektas, galintis kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjos prašymas panaikinti norminio administracinio akto dalį reiškia tai, kad yra prašoma ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, nors toks reikalavimas tiesiogiai nebuvo suformuluotas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, savarankiškų, konkrečių reikalavimų, kuriuos teismas galėtų laikyti individualiu ginču, pareiškėja D. P. nepateikė, todėl skundo dalykas ir pagrindas taip ir lieka neaiškus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nepatenka į ABTĮ 110 straipsnyje apibrėžtą subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, ratą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas vilkino priimti sprendimus ar nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą, kadangi prieš pateikiant skundą teismui pareiškėja nesikreipė į atsakovą dėl galimai pažeidžiamų jos teisių. Nors pareiškėja atskirajame skunde taip pat kelia klausimą ir dėl teismo sprendimo nevykdymo kaip neteisėto viešojo administravimo subjekto neveikimo įvertinimo, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad teismo sprendimų (ne)vykdymas nėra tapatus viešojo administravimo subjekto neveikimui ar vilkinimui priimti sprendimus. Teismo sprendimų vykdymas yra reglamentuojamas atskiromis įstatymų nuostatomis. ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti ir jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas nėra įvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2158/2011). Ši tvarka ir buvo aiškiai ir detaliai išaiškinta pirmosios instancijos teismo.

Pažymėtina, jog pareiškėja kelia klausimą ir dėl to, ar galimai nebuvo pažeisti objektyvumo, skaidrumo ir nešališkumo principai antrą kartą tam pačiam teisėjui sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 46 straipsnio 4 punkte įtvirtina nuostata, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamu atveju byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, buvo sprendžiamas tik skundo priėmimo klausimas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bei teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., kaip nenagrinėtiną teismų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisSabina Roma AlimienėVirgilijus Valančius