Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2018-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-898/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-30
Bylos Nr.
1A-232-898/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55123-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
Nuteistasis
D. S.
Advokatai
Kristina Sandaraitė-Butvilienė
Kategorijos
  • 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-898/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55123-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.; 2.4.6.3.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPR EN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Simonai Peršinai, Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,nuteistajam D. S., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda, baudą sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

O. P. civilinis ieškinys netenkintasKolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

D. S. nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2016 m. lapkričio 24 d., 18.24 val., kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 106-ajame kilometre, esančiame Švenčionių rajono savivaldybėje, vairuodamas UAB „Šiaulių banko lizingas“ priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytoja yra A. S., pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius jog vairuotojas „Pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, kai blogas matomumas“, slidžiame kelyje pamatęs priekyje toje pačioje eismo juostoje važiuojantį sunkvežimį, kuris stabdė, pradėjo pats stabdyti automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis tapo nevaldomas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to susidūrė su automobiliu „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „I.“, kurį vairavo O. P., ir po susidūrimo nukentėjusiajam O. P. buvo padarytas dešiniosios kojos girnelės lūžis, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. D. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu D. S. prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytais pagrindais.

Šalies argumentai

2.1. Skunde nurodo, kad bausmė buvo paskirta nesilaikant proporcingumo principo. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių – D. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, padarytas nesunkus nusikaltimas, galiojančių administracinių nuobaudų asmuo neturi, yra baustas tik už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaltę iš karto pripažino, dėl veikos gailėjosi ir gailisi, veika padaryta esant blaiviam, padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nepriskiriamas prie šiurkščių, žala nukentėjusiajam buvo atlyginta, D. S. dirba, charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės rodo, kad D. S. ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys.

2.2. Anot apelianto, teismas neįvertino ir aplinkybės, jog D. S. išlaiko tris vaikus (du mažamečiai, trečias studijuoja). Vadovaujantis teisingumo ir humaniškumo principais, bausmės paskirtis galėjo būti pasiekta skiriant švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę. Be to, teismas nesvarstė ir nesiūlė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo pagal BK 40 straipsnį, nors egzistuoja visos šio straipsnio taikymo sąlygos.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo pateiktas A. S. prašymas atleisti jos sūnų D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (186, 187 b. l.), pateikti A. S. charakterizuojantys duomenys (192, 193 b. l.), A. S. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 2000 Eur užstatą (197-205 b. l.). Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniu skundu D. S. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra visos įstatymo numatytos sąlygos. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė ir nesiūlė taikyti BK 40 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei be kitų sąlygų yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teisme toks prašymas pateiktas nebuvo, teismas savo iniciatyva šio klausimo dėl galimybės atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesprendė. Kadangi toks prašymas pateiktas apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija vertina galimybę šioje byloje taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.D. S. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, dėl to ginčo byloje nėra. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (102 b. l.), taigi tenkinama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Apeliacinės instancijos teisme prokurorė nurodė, jog pagrindo taikyti D. S. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų nėra, kadangi jis nepripažino kaltės dėl padaryto nusikaltimo. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pagal formuojamą teismų praktiką, asmens prisipažinimas kaltu neapima jo pareigos pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikta padarytos veikos kvalifikacija (baudžiamoji byla Nr. 2K-485-788/2015). Faktines veikos padarymo aplinkybes D. S. pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, pripažįstantis kaltę nurodė ir apeliacinės instancijos teisme. D. S. pirmosios instancijos teisme išsakyta pozicija, jog jo nuomone ir nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles, nereiškia to, jog jis nepripažįsta savo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Jo skunde taip pat pažymėta, jog kaltę D. S. pripažįsta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Nagrinėjamoje byloje eismo įvykyje nukentėjusiajam O. P. padaryta neturtinė žala buvo atlyginta draudimo (151 b. l.). Nors O. P. byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (61 b. l.), pirmosios instancijos teismas jį atmetė kaip nepagrįstą jokiais įrodymais, tokio sprendimo nukentėjusysis neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad visa dėl nusikalstamos veikos padaryta žala šiuo atveju buvo atlyginta draudimo bendrovės, o O. P. civilinis ieškinys buvo nepagrįstas, tenkinama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Kaip jau minėta, D. S. anksčiau neteistas, nors administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas (99-101 b. l.), anksčiau padaryti pažeidimai nebuvo šiukštūs (veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų už greičio viršijimą bei stovėjimą neleistinoje vietoje). Asmuo turi nuolatinį darbą (103 b. l.). Kaip matyti, D. S. asmenybė charakterizuojama iš esmės teigiamai, įvertinus tai, taip pat aplinkybę, jog kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis iš karto pripažino, gailisi dėl jo, padarytas nusikaltimas buvo neatsargus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo mama A. S.. Apklausta apeliacinės instancijos teisme ji nurodė, jog su sūnumi matosi poilsio dienomis, per šventes, paaiškino galinti duoti sūnui patarimų, kurių jis klauso, kalbėjo su D. S. apie eismo įvykį, kalbėjo su juo apie tai, kad žiemos metu reikia vairuoti atsargiau. Kaip matyti iš A. S. nurodytų aplinkybių dėl bendravimo su sūnumi, ji gali D. S. daryti teigiamą įtaką. A. S. turi nuolatinį darbą, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (192 b. l.), neteista (193 b. l.). Taigi A. S. nagrinėjamu atveju yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo. Šiuo atveju egzistuoja visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, D. S. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. S. atsakomybei su 2 000 Eur dydžio užstatu. Nagrinėjamu atveju nustatomas minimalus laidavimo terminas – vieneri metai. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas netenkino nukentėjusiojo O. P. civilinio ieškinio, šioje dalyje nuosprendis skųstas nebuvo, todėl atleidus D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sprendimas dėl civilinio ieškinio paliekamas toks pat. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog turėjo 8,72 Eur išlaidų, ir šias išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsniu, valstybės naudai priteisė iš D. S.. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, proceso išlaidomis gali būti pripažįstamos kitos, BPK 103 straipsnio 1-5 punktuose nenumatytos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie teismo turėtas išlaidas – nei kokio jos pobūdžio, nei jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų. Šis klausimas nebuvo spręstas ir bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, 8,72 Eur dydžio nenustatytos teismo išlaidos iš D. S. nepriteisiamos. Ikiteisminio tyrimo metu automobilis „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-12-16 nutarimu grąžintas nukentėjusiajam O. P. įpareigojant jį saugoti iki bylos išnagrinėjimo teisme (23-24 b.l.). Automobilis „Volvo XC90“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis A. S., grąžintas D. S. surašant pasižadėjimą, jog jis šį automobilį įsipareigoja saugoti iki bylos išnagrinėjimo (22 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad šios transporto priemonės buvo apžiūrėtos ir ištirtos, jos paliktinos teisėtų savininkų neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 40 straipsniu, BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį.

D. S., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) užstatu. Laiduotoju paskirti A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Laidavimo terminą nustatyti 1 (vieneriems) metams. Baudžiamąją bylą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nutraukti.

O. P. civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. ir laiduotojai A. S., kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;užstatas bus grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu D. S. nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti O. P. neribotai nuosavybei.

Automobilį „Volvo XC90“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) palikti A. S. neribotai nuosavybei.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėErnestas Rimšelis