- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- 2KT-84/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-21450-924/2014,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-21450-924/2014 pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Kauno vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“, išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Pareiškėja V. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-837/2013 nustatytą motinos valdžios ribojimą nepilnamečių vaikų D. S., A. S. ir G. S. atžvilgiu, panaikinti teismo sprendimu nustatytą globą nepilnamečiams vaikams, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina.
Šalies argumentai
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė prašymą dėl Kauno apylinkės teisme ir Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamų bylų sujungimo. Nurodė, kad skyrius yra kreipęsis į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo Vidai ir Ž. S. G. S. ir A. S. atžvilgiu, civilinės bylos Nr. 2-6144-488/2014, todėl prašo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo ar civilinės bylos sustabdymo.
Kiti byloje dalyvaujantis asmenys pritarė bylų sujungimui. Pareiškėjos V. S. atstovas pageidavo, kad civilinė būtų nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, nes vaikai gyvena Kaune, be to Panevėžio miesto apylinkės teismas jau nagrinėjo bylą Nr. 2-303-837/2013, todėl gali būti šališkas. Kauno vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ atstovė taip pat prašė bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui pagal vaikų gyvenamąją vietą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad socialinės paslaugos šeimai teikiamos pagal tėvų (motinos) gyvenamąją vietą, t. y. Panevėžyje, todėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui yra geriausiai žinomos bylų aplinkybės, todėl byla turėtų būti perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo vertinimu, reikalavimai Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-21450-924/2014 ir Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6144-488/2014 yra akivaizdžiai susiję. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Sprendžiant dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taip pat vertinamas tėvų pareigų vykdymas vaikų atžvilgiu, jų elgesys bei vaikų interesai (CK 3.180 str.). Spręsti civilinės bylos Nr. 2-21450-924/2014 sustabdymo klausimą iki kol bus išspręsta Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6144-488/2014 (CPK 163 str. 3 p.) netikslinga vadovaujantis proceso koncentracijos (operatyvumo), ekonomiškumo principais, tuo labiau, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. 2-6144-488/2014 tik 2014-12-09 paskirtas pirmasis posėdis (byla minėtame teisme gauta 2014-08-05).
Atsižvelgęs į aplinkybes, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo iškeltoje civilinėje byloje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo yra pareikšti reikalavimai, kurių išsprendimas turės reikšmės Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, abejose bylose nustatinėtinos iš esmės tos pačios aplinkybės, teismas sprendė, kad sujungus šias bylas ginčas būtų išnagrinėtas greičiau ir teisingiau, būtų išvengta prieštaringų sprendimų priėmimo bylose, todėl perdavė spręsti klausimą dėl skirtingų apygardų teismuose esančių bylų sujungimo Lietuvos apeliaciniam teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas sujungti bylas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-21450-924/2014 pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą (pareiškimas teisme gautas 2014-09-16) dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, kurioje pareiškėja V. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-837/2013 nustatytą motinos valdžios ribojimą nepilnamečių vaikų D. S., A. S. ir G. S. atžvilgiu, panaikinti teismo sprendimu nustatytą globą nepilnamečiams vaikams, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Panevėžio miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-6144-488/2014 yra pareikštas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys (ieškinys teisme gautas 2014-08-05, t. y. iki pareiškėjos kreipimosi į Kauno apylinkės teismą) dėl neterminuoto apribojimo tėvų valdžios V. S. ir Ž. S. jų nepilnamečių vaikų G. S. ir A. S. atžvilgiu, taip pat kitų su tuo susijusių klausimų.
Todėl yra pagrindas spręsti, kad abi bylos yra susijusios, tiek vienoje, tiek kitoje byloje bus nustatinėjamos iš esmės tos pačios aplinkybės. Bylas sujungus jose pareikšti reikalavimai būtų išnagrinėti operatyviau ir ekonomiškiau. Be to, Kauno apylinkės teismas nustatė, kad bylos susijusios prejudiciniais ryšiais: Panevėžio miesto apylinkės teisme pareikštų reikalavimų išsprendimas turės reikšmės Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Vadinasi, sujungus bylas, bus išvengta vienos iš jų sustabdymo ir nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad būtų tęsiamas kitas procesas.
Įvertinus tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme byla pradėta anksčiau ir joje jau yra paskirtas teismo posėdis, Kauno apylinkės teismo civilinė byla prijungtina prie Panevėžio miesto apylinkės teismo bylos.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-21450-924/2014 ir Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-6144-488/2014 prie civilinės bylos Nr. 2-6144-488/2014 prijungiant civilinę bylą Nr. 2-21450-924/2014.