Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai R. B., jos atstovei advokatei R. G., suinteresuoto asmens – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei O. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, G. L. dėl mirusio asmens tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja R. B. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad su V. L. susipažino 2014 m. balandžio mėnesį, kurį laiką draugavo, vėliau ėmė gyventi kartu kaip šeima, santuokos nebuvo sudarę. ( duomenys neskelbtini )jiems gimė sūnus R. B.. V. L. pareiškimu pripažino sūnaus Ruslano tėvystę. Gyvenant su V. L. kartu, ji ėmė lauktis antro vaiko. V. L. žinojo, kad ji laukiasi antro jos ir V. L. bendro vaiko. Besilaukiant, buvo apytikriai šeštas nėštumo mėnuo, įtarė, kad V. L. jai yra neištikimas, susipyko su V. L. ir nuo tada su V. L. pradėjo gyventi skyrium. V. L. gyveno tame pačiame ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., kur ir ji gyvena, tik kitame name, esančiame priešais, kurį nuomavosi. ( duomenys neskelbtini ) jai gimė dukra Milana. V. L. ją ir vaikus dažnai lankydavo, padėdavo atlikti buities ir ūkio darbus, prižiūrėti vaikus, materialiai rėmė. V. L. vaikus pripažino, rūpindavosi vaikais. Gimus dukrai ketino vykti pas notarą, kur V. L. ketino pareiškimu pripažinti Milanos tėvystę, 2020-01-17, jei gerai prisimena, buvo užsiregistravę pas notarą, tačiau nuvykti nespėjo, nes V. L. 2020-01-12 mirė. G. L. yra V. L. motina. G. L. žino, kad jos sūnus V. L. gyveno su ja, kad turi bendrus vaikus. Kol bendrai gyveno su V. L., G. L. lankydavo juos, po V. L. mirties nelankė. G. L. žino, kad Milana yra jos anūkė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau ir – CPK ) 391 straipsnio 1 dalį jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą ( CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą, teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Tėvystės fakto nustatymas mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių santuokoje asmenų, tėvui, priskirtinas šios kategorijos byloms.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. < ... > ( CPK 389 straipsnis ).

Iš pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad M. B., gim. ( duomenys neskelbtini ), motina yra pareiškėja R. B., duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti ( gimimo įrašas Nr. 151 ). Pareiškėja turi sūnų R. B., gim. ( duomenys neskelbtini ), kurio tėvas V. L., gim. ( duomenys neskelbtini ), ( gimimo įrašas 71 ). V. L. mirė ( duomenys neskelbtini ) ( 2020-01-13 Medicininis mirties liudijimas Nr. 20-1469661 ). Pareiškėja R. B. gyveno su V. L. nesudarius santuokos, palaikė šeiminius santykius. R. B. ( duomenys neskelbtini ) gimusio sūnaus R. B. tėvystę V. L. pripažino pareiškimu. Pareiškėja nurodė kad apytikriai trys mėnesiai iki gimstant dukrai ( pareiškėjai esant šeštame nėštumo mėn. ) dėl tarpusavio nesutarimų V. L. pradėjo gyventi skyrium, tačiau nuolat lankė sūnų, padėdavo buityje ir rėmė materialiai. ( duomenys neskelbtini )gimus dukrai M. B., V. L. ketino pripažinti tėvystę pareiškimu, tačiau ( duomenys neskelbtini ) mirė. Teismo posėdyje liudytojas A. B. patvirtino aplinkybę, kad R. B. su V. L. kelerius metus gyveno kaip šeima, R. B. laukiantis dukros Milanos, V. L. nuolat lankėsi pas R. B., padėdavo jai buityje, gimus dukrai parvežė R. B. su dukra iš ligoninės, ir toliau rūpinosi vaikais. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad V. L. yra galimas jai ( duomenys neskelbtini ) gimusios dukros M. B. tėvas, iš dalies patvirtina ir teismo posėdyje vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės O. P. pateikti paaiškinimai, kad tarnybos darbuotojams 2019 m. gruodžio mėnesį lankantis pareiškėjos šeimoje, V. L. būdavo pas R. B. ir vaiko M. B. tėvystės neneigė. Suinteresuotas asmuo G. L., kuri yra V. L. motina, atsiliepimu su R. B. pareiškimu sutiko. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas išvadai, kad V. L., gim. ( duomenys neskelbtini ), miręs ( duomenys neskelbtini ), yra M. B., gim. ( duomenys neskelbtini ) , tėvas, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270, 391, 392, 444 str. 1 d. 9 p., LR CK 3.147, 3.148 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Pripažinti, kad V. L. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), miręs ( duomenys neskelbtini ), yra M. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), gimusios R. B., tėvas, o M. B. – V. L. dukra.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas giminystės nustatymo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus