Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-11-06 · Civilinė byla Nr. e2S-550-650/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-06
Bylos Nr.
e2S-550-650/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00229-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
L. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-550-650/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00229-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. B. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1886-1025/2024, kuria buvo sprendžiamas ieškovo V. B. pareiškimas dėl ieškinio pakeisti bendravimo su vaiku tvarką ir išlaikymo dydį atsisakymo atsakovei L. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. patvirtintos šalių taikos sutarties nustatytas bendravimo su vaiku tvarkos ir kitas su tuo susijusias nuostatas.

2. 2024 m. liepos 30 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo ieškovas atsisakė nuo atsakovei pareikšto ieškinio, patvirtino, jog jam žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, prašė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti ieškovui ir atsakovei paliekant jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo pateiktą prašymą, nurodė, jog neprieštarauja dėl ieškovo pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, tačiau nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo atsakovės naudai. Nurodė, jog sąžiningai atliko savo procesines pareigas, jos procesinis elgesys buvo tinkamas, dėl ko nėra jokio pagrindo nepriteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtų 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį pateikimą. Taip pat nurodė, kad atsakovė elgėsi sąžiningai ir ikiteisminės mediacijos bei teisminės mediacijos metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmai 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi priėmė ieškovo V. B. ieškinio atsakovei L. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė. Priteisė atsakovei L. J. 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo V. B..

Šalies argumentai

5. Teismas nurodė, jog ieškinio pareiškimas bei ieškinio atsisakymas priklausė būtent nuo ieškovo valios, šiuo atveju būtent ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei; priėmus ieškinį, teismas privalėjo pranešti atsakovei apie jos atžvilgiu pareikštus reikalavimus, taip pat įstatyme yra nustatyta pareiga atsakovei, gavus ieškinį, pateikti atsiliepimą į ieškinį. Tai, jog atsakovė, gavusi ieškovo ieškinį, teisinės pagalbos kreipėsi į advokato padėjėją, kuris parengė atsiliepimą ir jį pateikė teismui, nėra pagrindas laikyti, jog atsakovė elgėsi neapdairiai ir savo rizika. Priešingai, atsakovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei tinkamai vykdė jai įstatymo nustatytą pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Ieškinio atsisakymas vėlgi priklausė nuo ieškovo valios, dėl to, jog ieškovas nutarė nebepalaikyti savo pareikštų reikalavimų, nėra kalta atsakovė.

Žemesnės instancijos teismas

6. Konstatavo, jog dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atsiradimo kaltas yra ieškovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

7. Teismas įvertino atsakovės pateiktus įrodymus dėl suteiktų teisinių paslaugų, iš kurių nustatė, kad atsakovė už advokato padėjėjo paslaugas patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2 papunktyje numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, advokato padėjėjo laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, teismas sprendė, kad atsakovės patirtos 1 000,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjo paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškovo ieškinį yra pagrįstos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) V. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – bylinėjimosi išlaidų tarp šalių neskirstyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nurodė, kad atsakovės elgesys buvo tinkamas, tačiau tai, kad būtų netinkamas ieškovo elgesys, teismas taip pat nenustatė;

9.2. Pažymi, kad apeliantas visada siekė taikaus susitarimo ir jo pasiekti nepavyko ne dėl apelianto kaltės. Be to, jei būtų įvykusi ikiteisminė mediacija, kurios apeliantas prašė, tikėtina, kad ieškinys galėjo būti ir apskritai neteikiamas;

9.3. Paaiškino, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, ir nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliantas šioje byloje procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl buvo pagrindas teismui bylinėjimosi išlaidų neskirstyti;

9.4. Apeliantas savo „Facebook“ paskyroje paviešino kelias savo ir vaiko nuotraukas (kai kurias iš jų trumpam – tik 24 val. terminui), dėl ko atsakovė įgijo teisę ir šiuo metu jau yra išsireikalavusi iš apelianto 5 000,00 Eur, kuriuos gali naudoti savo reikmėms (taikos sutartis nenumatė, kad bauda skiriama vaiko naudai). Todėl, apelianto įsitikinimu, galutiniame rezultate baudos suma buvo padengtos bet kokios atsakovės išlaidos, o priteisus dar ir bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, atsakovė nepagrįstai bei pažeidžiant teisingumo principo reikalavimus iš situacijos gauna dar didesnę naudą.

Atsiliepimas

10. Atsakovė L. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutarties dalį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovė nesutinka su apelianto pozicija, kad šioje byloje apeliantas procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl buvo pagrindas bylinėjimosi išlaidų neskirstyti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti iš apelianto atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos;

10.2. Atsakovė paaiškina, kad apeliantas, iniciavęs privalomąją ikiteisminę mediaciją, pareiškė, jog jis mediacijoje dalyvaus tik su advokatu, todėl atsakovė, manydama, kad tokiu atveju mediacijoje susidarys nelygiavertė šalių pozicija, mediatorei V. G. el. laišku pateikė keletą pasiūlymų dėl privalomosios ikiteisminės mediacijos vykdymo: pirma, skirti laiko atsakovei susirasti savo advokatą; antra, abiem šalim mediacijos procese ar bent jau jo pradžioje dalyvauti be advokatų; trečia, mediaciją vykdyti el. būdu. Tačiau šie atsakovės pasiūlymai buvo nepriimtini apeliantui, todėl jis, net nepabandęs ieškoti galimų mediacijos formų, netrukus pats nutraukė ikiteisminės privalomosios mediacijos procesą;

10.3. Atskirojo skundo motyvai, kad apeliantas visada siekė taikaus susitarimo, tačiau jo nepavyko pasiekti ne dėl apelianto kaltės, nepagrįsti, nes atsakovė buvo sutikusi dalyvauti tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje mediacijoje, ir šie mediacijos procesai nutrūko ne dėl atsakovės, o dėl paties apelianto veiksmų ir/ar neveikimo;

10.4. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais dėl jo atžvilgiu priteistų 5 000 Eur dėl paviešintos nuotraukos su vaiku socialiniame tinkle. Nurodo, kad apeliantas sumokėjo kaip baudą už paties padarytus (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3967-965/2022 patvirtintos šalių taikos sutarties pažeidimus, ji negali būti prilyginama bylinėjimosi išlaidų „padengimui“ kitoje byloje, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-1886-1025/2024, nes tai prieštarautų galiojantiems įstatymams. CPK 79 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Taigi, šiuo atveju apelianto patirtos išlaidos vienoje byloje, negali būti „perkeltos“ į kitą bylą, nepaisant to, kad ginčai yra kilę tarp tų pačių šalių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo atsakovės naudai, patenkinus ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl atskirojo skundo esmės

13. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos apžvalga “Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese”, 304-305 pastraipos, 72 psl., 2024 m.).

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

17. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) ginčija pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį, kuria teismas priteisė iš ieškovo atsakovės naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog apeliantas visada siekė taikaus susitarimo ir jo pasiekti nepavyko ne dėl apelianto kaltės. Be to, jei būtų įvykusi ikiteisminė mediacija, kurios apeliantas prašė, tikėtina, kad ieškinys galėjo būti ir apskritai neteikiamas atsakovei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto nurodytais argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atsiradimo iš esmės kaltas yra ieškovas (apeliantas), todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

18. Bylinėjimosi išlaidos šios bylos procese susidarė, ieškovui pradėjus teisminį procesą ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. patvirtintos taikos sutarties nuostatas. Byloje nustatyta, kad ieškovas šioje byloje pareikštų atsakovei ieškinio reikalavimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei išlaikymo dydžio pakeitimo atsisakė nurodydamas aplinkybes, jog apie intensyvesnį bendravimą su vaiku nebegalima kalbėti, nes vaiko nuomonė tėvo atžvilgiu yra pasikeitusi, taigi ginčo išspręsti nebėra galimybės, o tolimesnis ginčo nagrinėjimas pareikalaus tik dar didesnių laiko, finansų bei moralinių pastangų.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertindamas šalies procesinį elgesį, teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir ar šalis juo pasinaudojo, ar pagrįstai pradėjo procesą ieškinio teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020, 15 punktas). Bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimo, abu vaiko tėvai įpareigoti dėti geranoriškas pastangas ieškant sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ilgalaikius vaiko interesus.

20. Apeliantas prie ieškinio pateikė 2023 m. gruodžio 19 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos atlikimo ikiteisminiu būdu, kurioje nurodyta, kad mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties, bei požymių, kad šalys naudojosi mediacija nesąžiningai ar mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, nenustatyta. Tuo pačiu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas bylos eigoje taikė teisminę mediaciją, po ko 2024 m. gegužės 21 d. pranešimu nurodyta, kad teisminės mediacijos proceso byloje baigimo pagrindas - viena iš šalių pasitraukė iš teisminės mediacijos proceso. Apeliantas pareiškime dėl atsisakymo nuo ieškinio (DOK 36292) laikosi pozicijos, kad mediatorė nutraukė mediaciją, kadangi jis nepranešė apie sprendimą dėl tolimesnės mediacijos vykdymo, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų, ar mediatorei po mediacijos nutraukimo pasiūlius atnaujinti mediaciją, jis dėjo pastangas išspręsti ginčą su atsakove taikiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo dėti visas pastangas spręsti taikiai kilusį ginčą, susijusį dėl nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, tačiau apeliantui nepranešus dėl tolimesnės mediacijos, laikytina, kad jis nebuvo suinteresuotas ginčą išspręsti taikiai.

21. Kaip matyti, apeliantas nėra linkęs pripažinti, kad pats neteikė pakankamai pastangų, jog ginčas su atsakove būtų išspręstas operatyviai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje matyti, kad apeliantas turėjo visas galimybes išspręsti ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo pakeitimo taikiai, tačiau dėl apelianto neveiklumo, nepateikus mediatorei savo apsisprendimo dėl tolesnio mediacijos proceso, teisminė mediacija buvo nutraukta.

22. Laikytina, kad apelianto atsisakymas ieškinio atsakovei, nurodant priežastį, kad nebėra galimybės toliau tęsti ginčo, yra jo paties apsisprendimas užbaigti teisminį procesą, ir dėl tokio sprendimo padarinių, t. y. kitai šaliai susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakingas pirmiausia pats apeliantas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei tinkamai vykdė jai įstatymo nustatytą pareigą pateikti atsiliepimą į pateiktą ieškovo ieškinį.

23. Taip pat pritartina atsakovės argumentams, teiktiems į apelianto atskirąjį skundą, dėl atsakovės naudai priteistų 5 000 Eur už paviešintas vaiko nuotraukas socialiniame tinkle atribojimo nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad tai laikytina vaiko tėvui skirta bauda už padarytus (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3967-965/2022 patvirtintos šalių taikos sutarties pažeidimus, todėl ji negali būti įskaitoma atsakovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms padengti kitoje civilinėje byloje.

24. Be to atkreiptinas dėmesys, kad kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, apeliantas jų nekvestionuoja bei nenurodo, kokių atsakovės turėtų atstovavimo paslaugų kaina viršijo rekomendacijas, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovei teiktos advokato padėjėjo teisinių paslaugų išlaidos buvo realios, pagrįstos ir jų dydis neviršijo minėtų rekomendacijų.

25. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų yra pasisakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

26. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, kitos šalies prašymu priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsakovė sumokėjo 484 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo V. B. atskirąjį skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese – 484 Eur (keturis šimtusaštuoniasdešimt keturis eurus 0 ct).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė