- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2-34758-734/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28491-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei G. M. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 604,03 Eur patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu Skroblų g. 8-3, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas.
Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-19167-608/2018, atsakovė iškeldinta iš ginčo buto. Atsakovei savanoriškai neišsikrausčius iš ginčo patalpų, ieškovė buvo priversta pasitelkti antstolį. Iš 2018 m. vasario 19 d. iškeldinimo protokolo duomenų matyti, kad atsakovė priverstinai iškeldinta iš ginčo patalpų. Iš ieškovės pateiktų 2018 m. balandžio 17 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros ir uždarosios akcinės bendrovės „Utenos deralizacija“ PVM sąskaitos faktūros serija duomenų nustatyta, kad už ginčo patalpų valymą po atsakovės iškraustymo ir priverstinį buto atrakinimą ieškovė patyrė 604,03 Eur nuostolių.
Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė nuostolių dėl atsakovės neteisėto neveikimo (vengimo savanoriškai išsikraustyti iš ginčo buto). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovės patirtus nuostolius (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 604,03 Eur nuostolių tenkinamas.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip. Iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (604,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Ieškovė už pareikštą ieškinį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 92, 96 straipsniai).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jos neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, 604,03 Eur nuostolių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (604,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2018 m. rugsėjo 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,00 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovė, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.