Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo žinioje yra civilinė byla pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Šalys susitarė bylą baigti taikiai ir pateikė šalių sudarytą taikos sutartį. Prašė patvirtinti pateiktą taikos sutartį rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti. Šalys nurodė, kad taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Teismas tvirtina taikos sutartį, jei ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Teismui pateiktas prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti ginčo šalių pasirašytą taikos sutartį. Šalys nurodė, kad taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos.

Teismas pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas nustatė, jog taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, iš esmės nepažeidžia šalių, nepilnamečių vaikų, teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas šią sutartį patvirtinti pagal joje išdėstytas sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Tvirtinamas visas šalių pateiktas taikos sutarties tekstas, išskyrus taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai / organizaciniai klausimai (šalių pateiktos taikos sutarties 5–7 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017).

Šalims išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir kad dėl šios sudarytos taikos sutarties vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu leidžiama tik esant CK 3.201 straipsnyje numatytoms sąlygoms, t. y. jeigu po teismo sprendimo (nutarties), kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir kt.).

Teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Paduodant ieškinį, ieškovė žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Patvirtinus taikos sutartį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš atsakovo valstybei priteistini 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 7,00 Eur ((110,00 Eur - 57,92 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 25 proc.)) x 2) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą priteistiną iš kiekvienos šalies, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, straipsniais,

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-93-451/2013 dalyje dėl nepilnamečių dukrų išlaikymo periodinėmis išmokomis ir patvirtinti ieškovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 12 d. sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečių dukrų išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo tokiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria pakeisti 2013 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-93-451/2013 dalyje dėl mėnesinių periodinių išmokų priteisimo ir padidinti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dukrų J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienai po 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis įsiteisėjimo dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2. Šalys susitaria nepilnamečių dukrų J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę J. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

3. Šalys viena iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų nereikalauja.

4. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jeigu tokių būtų, šalys atlygina pusiau.

Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,00 Eur (septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Civilinę bylą Nr. e2-1490-454/2020 nutraukti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.