- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-1397-343/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05336-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Kreditorius
- UAB „Vakoil“
- Skolininkas
- UAB „Optimalūs projektai“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo kreditorės UAB „Vakoil“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-9153-429/2011 pagal kreditorės UAB „Vakoil“ pareiškimą skolininkei UAB „Optimalūs projektai“ dėl teismo įsakymo išdavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi (b.l. 19) atmetė kreditorės prašymą jos pareikšto reikalavimo dėl 3319,28 Lt skolos, 110,37 Lt delspinigių, 105,09 Lt suteiktos nuolaidos išieškojimo ir 106 Lt žyminio mokesčio priteisimo įvykdymui užtikrinti taikyti areštą skolininkės turtui ir piniginėms lėšoms. Teismas nurodė, kad reikalavimo suma, atsižvelgiant į tai, jog skolininkė yra juridinis asmuo, nelaikytina didele, atsisakymas vykdyti finansinę prievolę yra pagrindas kreiptis į teismą su materialiniu teisiniu reikalavimu, bet ne priežastis suvaržymams skolininkės atžvilgiu taikyti, todėl, kreditorei neįvardijus jokių kitų ribojimų taikymo pagrindų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nesuderinamas su proporcingumo principu. Be to, kreditorė savo teisių gynimo būdu pasirinko itin operatyvų procesą, kuriame teismo procesinio sprendimo priėmimas negali būti užvilkintas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 26-27) kreditorė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Kreditorė nurodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus siejanti ne su didele reikalavimo suma, bet su aplinkybe, jog skolininkė ilgą laiką piktybiškai vengia atsiskaityti su kreditore, t.y. sprendimo įvykdymas gali pasunkėti dėl skolininkės nesąžiningumo, galimų bandymų išvengti atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 35-37) skolininkė prašo skundą atmesti, savo poziciją grįsdama argumentais, analogiškais nurodytiems ginčijamoje nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai kreditoriui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui, t.y., CPK 144 str. normos pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas teisme reiškiamo pagrindinio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgdamas į galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš kreditorės pateikto pareiškimo turinio matyti, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nemotyvuotas, nenurodomos galimos grėsmės galimai kreditorei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog skolininkė vengia atsiskaityti su kreditore, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertintinas sprendžiant klausimą dėl reiškiamo materialaus teisinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau negali turėti jokios įtakos vertinant pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėmesį atkreipė ir į kreditorės pasirinktą supaprastintą procesą. Proceso dėl teismo įsakymo išdavimo efektyvumas pagrįstas prielaida, jog tarp šalių nėra ginčo dėl skolos dydžio, šiame procese procesinis sprendimas priimamas itin operatyviai, todėl grėsmė galimai palankaus sprendimo įvykdymui, atsižvelgiant į tai, kad skolininkė yra juridinis asmuo, yra ribota. Grėsmė dar labiau sumažėja įvertinus aplinkybę, jog reiškiamo reikalavimo suma nėra didelė. Pastarąją aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir pati kreditorė atskirajame skunde nurodydama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų su reikalavimo suma ji nesieja. Visus atskirojo skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.