Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei A. P. dėl piniginės socialinės pašalpos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei laiku negrąžinus permokėtos išmokos vaikui sumos, 2016 m. rugsėjo 8 d. jai buvo siųstas priminimo raštas sutuoktinio M. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei jos telefonu patvirtintu gyvenamosios vietos adresu, kuriais pakartotinai buvo prašoma grąžinti permokėtą 75,69 Eur išmoką vaikui iki 2017 m. sausio 1 d. Su atsakove 2017 m. sausio 16 d. bendrauta telefonu, jos nurodytu elektroninio pašto adresu 2017 m. sausio ir vasario mėnesiais buvo išsiųsta pakartotinė informacija apie likusią negrąžintą permoką, tačiau atsakovė į prašymus grąžinti permokėtą sumą neatsiliepė ir iki šiol negrąžino šios sumos.

Pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama nedalyvaujant pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymo priteisti iš atsakovės 75,69 Eur piniginės socialinės pašalpos permokos pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (1994 m. lapkričio 3 d. įstatymas Nr. I-621, redakcija galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) nustato išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 3 straipsnyje išskiriamos šios išmokų rūšys: 1) vienkartinė išmoka vaikui; 2) išmoka vaikui; 3) išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui; 4) globos (rūpybos) išmoka; 5) vienkartinė išmoka įsikurti; 6) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai; 7) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 538 1 punktu patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis – 350 litų per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui. Įstatymo 12 straipsnio 10 punktas numato, kad vidutinės bendrai gyvenančių asmenų mėnesio pajamos išmokai vaikui gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas bendrai gyvenantys asmenys neturėjo teisės gauti išmokos vaikui, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai vaikui gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Jeigu bendrai gyvenantys asmenys gauna socialinę pašalpą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir (ar) socialinę paramą mokiniams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą, išmoka vaikui skiriama pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę paramą. Skaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų pajamas, jų globojamų (rūpinamų) vaikų pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė 2015 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių (minėta, toliau – ir Socialinės paramos skyrius), prašydama jai nuo 2015 m. gegužės 22 d. paskirti išmoką už vaiką A. P. Pildydama prašymą išmokai gauti, atsakovė parašu patvirtino, kad 2014 metais jos šeimos vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį buvo mažesnės už 1,5 valstybės remiamų pajamų dydį. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. SP1-2394 atsakovei nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. kas mėnesį paskirta 28,50 Eur išmoka už vaiką A. P.

Išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnyje numatyta, jog asmenys, kurie kreipiasi dėl šio Įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo: 1) pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus; 2) pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos; 3) savivaldybės administracijos darbuotojams sudaryti galimybę tikrinti jų gyvenimo sąlygas; 4) išmokas panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Įstatymo 18 straipsnio 3 punktu įtvirtinta savivaldybės administracijos teisė neskirti išmokos, sustabdyti arba nutraukti jos mokėjimą, jeigu išmokos gavėjas (jo atstovas pagal įstatymą) nevykdo šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytų pareigų. Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, jei su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2015 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (1.2.9-12)SD-6991 „Dėl išmokų vaikams skyrimo pagrįstumo“ savivaldybių administracijų direktorius informavo, kad tikrinimo metu buvo nustatytos išmokų vaikams gavėjų šeimos, kurių šeimos nariui 2014 metais vidutinės mėnesio pajamos viršijo 525 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, atsakovės A. P. vidutinės šeimos pajamos 2014 metais buvo 807,32 Lt, t. y. pajamų dydis viršijo 1,5 valstybės remiamų pajamų dydį (525 Lt), todėl atsakovė pagal pateiktus duomenis neturėjo teisės į išmoką vaikui (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą informaciją, Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. SP1-4983 „Dėl išmokos vaikui mokėjimo sustabdymo“ nuo 2015 m. lapkričio 1 d. buvo sustabdytas išmokos vaikui mokėjimas už A. P.

Pareiškėja 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-10019 informavo atsakovę apie tai, kad buvo nustatyti jos prašyme pateiktos informacijos apie pajamas neatitikimai, todėl nurodyta jai atvykti iki 2015 m. gruodžio 28 d. į Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį bei pateikti atsakovės prašyme išmokai gauti nurodytos informacijos teisingumą patvirtinančius dokumentus. Nurodyta, jog iki nustatyto termino neatvykus bei nepateikus informacijos, įrodančios teisę gauti išmoką vaikui (išmokas vaikams), bus priimtas sprendimas dėl išmokos vaikui (išmokų vaikams) permokos.

Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovei nevykdant Įstatymo 19 straipsnio 1 punkte (pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus) nustatytos pareigos ir nepateikus dokumentų, įrodančių teisę gauti išmoką vaikui, Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. SP1-105 „Dėl išmokos vaikui mokėjimo nutraukimo ir permokos nustatymo A. K.“ nuo 2015 m. lapkričio 1 d. nutrauktas išmokos vaikui už A. P. mokėjimas bei nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. nustatyta permokėta 151,69 Eur išmokos vaikui suma, kurią buvo prašoma grąžinti iki 2016 m. balandžio 1 d. Minėtame įsakyme aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. (1.2.9-12)SD-6991 ir kt.) bei teisės aktai (Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnio 3 punktas, 19 straipsnio 1 punktas ir kt.), kuriais remiantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyta įsakymo apskundimo tvarka.

Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog teisėtai ir pagrįstai Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. SP1-105 „Dėl išmokos vaikui mokėjimo nutraukimo ir permokos nustatymo A. K.“ atsakovei buvo nurodyta grąžinti permokėtą 151,69 Eur išmokos vaikui sumą. Minėtas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsižvelgiant į A. P. 2016 m. kovo 7 d. prašymą vienkartinei išmokai nėščiai moteriai gauti Nr. SP23-9050 bei 2016 m. kovo 7 d. sutikimą susidariusią permoką išskaičiuoti iš išmokos nėščiai moteriai, Socialinės skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. SP1-1024 „Dėl permokėtos išmokos vaikui A. P.“ dalis – 76,00 Eur permokėtos išmokos vaikui sumos buvo išskaičiuota iš atsakovei mokėtinos vienkartinės išmokos nėščiai moteriai, o likusią neišskaičiuotą – 75, 69 Eur permokos dalį atsakovės buvo prašoma grąžinti iki 2016 m. liepos 1 d. Apie priimtą sprendimą atsakovė buvo informuota 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. (23.47.)-SP13-2581 (siųstu adresu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas atsakovės 2016 m. kovo 7 d. prašyme).

Atsakovei laiku negrąžinus likusios (75,69 Eur) permokėtos išmokos vaikui sumos, pareiškėja 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (23.47.)-SP13-7524 išsiuntė priminimus atsakovės sutuoktinio M. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 6 d. telefonu patvirtintu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), kuriais pakartotinai prašė grąžinti permokėtą 75,69 Eur išmokos vaikui sumą iki 2017 m. sausio 1 d.

Nustačius, kad atsakovė iki šiol nėra grąžinusi permokėtos pašalpos, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės priteistina 75,69 Eur piniginės socialinės pašalpos permoka.

Atsakovė prašo sprendimo vykdymą išdėstyti dviejų mėnesių laikotarpiui, prašymą argumentuodama sunkia turtine padėtimi.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnį, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik iškimtinais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.

SODROS duomenimis nustatyta, kad atsakovė A. P. laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio jokių išmokų negavo. Jos sutuoktinis M. P. minėtu laikotarpiu gavo tėvystės išmoką, vaiko priežiūros išmokas, ligos išmokas – iš viso 2048,78 Eur (t. y. per mėnesį po 170,73 Eur). Įvertinus atsakovės šeimos, susidedančios iš keturių asmenų, turtinę padėtį prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 85 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 75,69 Eur (septyniasdešimt penkis eurus ir 69 centus) piniginės socialinės pašalpos permoką.

Sprendimo vykdymą išdėstyti dviejų mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę A. P. pirmąjį mėnesį sumokėti 37,84 Eur, antrąjį mėnesį – 37,85 Eur piniginės socialinės pašalpos permoką Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.