- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 1S-331-348/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- E. G.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) 2014-12-10 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų nuteistajam E. G.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012-03-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; 2013-06-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., 259 str. 1 d., 259 str. 2 d., 22 str. 1 d. 259 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pp., 64 str. 1 d., 3 d., laisvės atėmimu 4 metams.
Bausmės pradžia - 2012-09- 02, bausmės pabaiga - 2016-09-02. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2014-12-10, yra 1 metai 8 mėnesiai ir 22 dienos.
2014-12-10 Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nutarta nuteistajam E. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. ir siūlyta teismui nuteistajam skirti šias auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės veikloje; dalyvauti elgesio korekcijos programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Bernatavičienė atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. G. nepritarė komisijos priimtam nutarimui.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 sausio 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2014-12-10 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų nuteistajam E. G. Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį ir šiuo metu lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
E. G. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį ir prašo minėtą nutartį panaikinti, patvirtinti 2014-12-10 Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nuteistasis teigia, kad dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino ir labai gailisi, pataisos namuose pavyzdingai lanko užsiėmimus. Nurodo, kad žalos neatlygino, nes dėl darbo vietų stokos negauna darbo ir pajamų. E. G. taip pat teigia, kad turi pozityvų požiūrį į darbą, supranta darbo svarbą, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, elgiasi pavyzdingai ir už tai yra paskatintas du kartus. Skunde teigiama, kad nuteistasis nepasiduoda kitų nuteistųjų įtakai, pripažįsta ankstesnį piktnaudžiavimą psichotropinėmis medžiagomis, planuoja ateitį. Nuteistojo teigimu, esant šioms aplinkybėms yra tikslinga jį lygtinai paleisti iš pataisos namų, nes, E. G. teigimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti likusią bausmės dalį jam atliekant neizoliuotam nuo visuomenės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. G. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą. Vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 41 str. 2 d. yra apibrėžta bausmės paskirtis, kurios tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aukščiau aptartas aplinkybes.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis E. G. anksčiau teitas dešimt kartų, būdingas nusikaltimų modelis. Praeityje bausmės vykdymas nuteistajam buvo atidėtas, taikytas lygtinis paleidimas, ir nors bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau vėl darė naujus tyčinius nusikaltimus. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistasis dalyvauja nusikalsti skatinančiose veiklose kartu su draugais, kurie taip pat teisti, vartoja narkotikus, kurie turi įtakos nusikalsti. Minėtoje išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus nevertina ankstesnio patyrimo. Iš psichologinės tarnybos išvados taip pat matyti, kad E. G. toleruoja nusikalstamus veiksmus, nes, anot jo, dauguma taip elgiasi. Vertybinės nuostatos netvirtos, pilnai nesusiformavusios. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė. Kriminogeniniais veiksniais išlieka nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, nusikalstamas elgesys dėl narkotikų vartojimo.
Paminėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių. Toks elgesys, net ir įvertinus tai, kad E. G. atliko iš tiesų nemažą dalį bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatintas, pagrįstai leidžia abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas jau šiuo metu lygtinai paleistas nebenusikals ir laikysis įstatymų. Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai pasiekti bausmės tikslus taikant lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas pagrįstai į jas atsižvelgė bei tinkamai įvertino, kaip šiuo metu trukdančias pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga.
Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus E. G. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta, Komisijos narių dauguma pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kuri yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir jį nubausti, tuo pačiu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Iš nuteistojo bylos matyti, kad E. G. laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka ne pirmą kartą, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, jis yra linkusi nusikalsti asmenybė, kadangi anksčiau jam taikytos poveikio priemonės reikiamų rezultatų nedavė, jis ir vėl toliau daro nusikalstamas veikas. Taigi, nuteistojo E. G. atžvilgiu negalima taikyti lygtinio paleidimo ir nuteistąjį jau šiuo metu paleisti iš pataisos įstaigos, neatlikus visos jam paskirtos bausmės.
Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog teismas nepažeidė įstatymų reikalavimų tikrinant Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo E. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.