- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-336-896/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20689-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- E. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9426-1156/2025 pagal E. R. ieškinį G. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmės
1. Ieškovas E. R., 2025 m. lapkričio 21 d. Telšių apylinkės teisme pateiktu ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo G. S. 370 Eur turtinę žalą, 22 Eur serviso išlaidas, 500 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Telšių apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovui E. R. (toliau – ieškovas) nustatė 7 (septynių) dienų, skaičiuojamų nuo nutarties įteikimo dienos, terminą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. nurodyti atsakovo G. S. gyvenamosios vietos adresą.
3. 2025 m. lapkričio 26 d. Telšių apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovo E. R. ieškinį atsakovui G. S. dėl žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai. Nors E. R. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad informacijos apie atsakovu nurodytą G. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ieškojo „Google“ paieškos sistemoje bei „Facebook“, tačiau daugiau informacijos apie jį nerado, teismas pažymėjo, kad pateiktos informacijos nepakanka. Atitinkamai tai reiškia, kad vien asmens vardo, pavardės, gimimo metų bei telefono numerio nurodymas neleidžia tinkamai identifikuoti asmens, kuriam reiškiami reikalavimai dėl skolos priteisimo. Nežinodamas atsakovu nurodyto asmens gyvenamosios vietos adreso, teismas neturi galimybių šio proceso dalyvio informuoti apie teisme nagrinėjamą bylą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas E. R. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį ir pripažinti, kad ieškovas trūkumus pašalino laiku ir tinkamai, įpareigoti pirmosios instancijos teismą identifikuoti atsakovą valstybės registruose, jei adresas negali būti nustatytas, taikyti CPK 130 straipsnyje numatytą viešą paskelbimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neįvertino ieškovo pateiktų dokumentų: Registrų centro atsakymo, kad atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos suteikti negalima; Policijos atsakymo, kad atsakovo gyvenamosios vietos duomenys ieškovui nepateikiami.
6.2. Pagal įstatymus (Gyventojų registro įstatymas, ADTAĮ) privatūs asmenys neturi teisės gauti kito asmens deklaruotos gyvenamosios vietos. Tai patvirtina pateikti oficialūs dokumentai. Todėl teismo reikalavimas pateikti adresą yra neįvykdomas.
6.3. Kadangi atsakovo adresas nežinomas ir negali būti suteiktas, teismas privalo taikyti viešo paskelbimo procedūrą, kad byla galėtų būti nagrinėjama.
6.4. Ieškinyje ieškovas nurodė atsakovo vardą, pavardę, gimimo metus, telefono numerį. Tai leidžia teismui identifikuoti atsakovą Gyventojų registre. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad duomenų nepakanka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu ieškovo ieškinį, ieškovui nepašalinus teismo nutartimi nustatytų procesinio dokumento trūkumų, ir grąžino jį ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pirmosios instancijos teismas spendė, kad ieškovas nepašalino 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų – nenurodė atsakovo G. S. gyvenamosios vietos adreso, o asmens vardo, pavardės, gimimo metų bei telefono numerio nurodymas neleidžia tinkamai identifikuoti asmens, kuriam reiškiami reikalavimai dėl skolos priteisimo.
10. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos.
11. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis – sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti (nenagrinėti) su trūkumais pateikto ieškinio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-36-1 nurodyta, kad vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju - ieškiniui priimti - reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Pavyzdžiui, asmens, kuris turi atsakyti pagal ieškinį (fizinio asmens vardo, pavardės arba juridinio asmens pavadinimo), nenurodymas neleidžia teismui atlikti jokių procesinių veiksmų, nes neaiškus asmuo, kuriam reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas. O byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo teigia ir pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė tą gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
12. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad ieškovas ieškinyje atsakovu nurodė G. S., gimusį (duomenys neskelbtini), taip pat, šalindamas Telšių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, ieškovas nurodė, kad neturi galimybės nurodyti atsakovo gyvenamosios vietos ir pateikė tai pagrindžiančius duomenis. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovas su atsakovu buvo nepažįstami, susitiko prie prekybos centro „Savas“, ieškovas iš atsakovo įsigijo telefoną.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas atsakovo duomenis – vardą, pavardę bei gimimo metus, turėjo galimybę patikrinti juos LITEKO sistemoje, tačiau to nepadarė. Ieškovo nenurodytų duomenų trūkumas nėra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas būtų bandęs vidiniais resursais nustatyti atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą ar darbovietę, pvz., tikrinęs informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis pagal atsakovo vardo ir pavardės kriterijus, užsiklausęs duomenų iš ikiteisminio tyrimo institucijos, atsisakiusios pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo pareiškimą. Pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovui, tačiau pirmosios instancijos teismas turi prievolę rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-164-421/2017, nutarties 33, 39 punktai).
14. Ieškovui išaiškintina, kad jis, neturėdamas galimybės nurodyti atsakovo gyvenamosios vietos, ieškiniu turi teisę prašyti teismo išduoti jam teismo liudijimą apie teisę gauti šiuos duomenis iš Gyventojų registro (CPK 199 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai taikydamas procesines teisės normas, netinkamai įvertino ieškovo pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo ieškinyje nurodyti atsakovo gyvenamosios vietos adreso, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepašalino nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų. Esant nustatytoms aplinkybėms, Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.