Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, dalyvaujant vertėjoms Svetlanai Minakovai, Irinai Pikčilingienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam J. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2016 m. vasario 13 d., apie 18.5 val., UAB „MAXIMA LT“ parduotuvėje „Maxima“ Nr. 987, adresu P.Žvirkos g 1, Vilniuje, prekybos salėje pavogė prekių, t.y. paėmė 1 butelį 0,2 l talpos degtinės „Sobeski“, kurio vieneto kaina 2,49 € ir 260 g. pieniškų dešrelių, kurių kaina 1,73 € ir praėjo pro parduotuvės atsiskaitymo kasas už prekes nesumokėjęs 4,22 €, taip šiais veiksmais padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. A. teismo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad parduotuvėje nieko nevogė. Protokole nurodytą dieną atėjo į parduotuvę apie 18 val. pasiėmė 0,2 l degtinės „Sobieski“ ir dešrelių. Parduotuvėje tuo metu dirbo tik 3 kasos. Jis pasidėjo daiktus prie kasos ir nuėjo pas apsaugos darbuotojus paprašyti, kad pakviestų papildomai kasininkų, tačiau jam buvo atsakyta, kad darbuotojų nėra. Grįžęs prie kasos, jis paliko pinigus už savo paimtas prekes ir išėjo iš parduotuvės, o išėjus buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Kad jis paliko pinigus už prekes matė aplinkiniai( t.y. kiti pirkėjai) bei apsaugos darbuotojas, kuris vėliau atsukęs vaizdo įrašą matė, kad J. A. pinigus padėjo. Jam inkriminuojamo pažeidimo metu buvo blaivas. Kai apsaugos darbuotojas peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pamatė, kad ji pinigus prie kasos padėjo, nelabai žinojo ką su juo daryti. Pripažino, kad pasielgė negerai, tačiau parduotuvėje nesikeikė, nešūkavo, jo niekas dėl to neįspėjo, tikslo pavogti neturėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas apsaugos darbuotojas Č. B. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atėjo į parduotuvę neblaivus, pradėjo triukšmauti, dėl to buvo įspėtas dėl savo elgesio. Jis parduotuvėje pasiėmė degtinės ir dešrelių, ir nelaukęs, kol atsilaisvins kasininkė, kad susimokėti už prekes ir mostelėjęs prie kasos ranka išėjo iš parduotuvės. Liudytojas jį pasivijo lauke, pažeidėjas labai triukšmavo, keikėsi, grasino, todėl jis išsikvietė porininką, bei policijos pareigūnus. Nurodė, kad jis nematė, kad pažeidėjas būtų palikęs pinigus už prekes, jis privalėjo duoti prekes nuskanuoti ir už jas sumokėti.

Teismo posėdžio metu apklaustas apsaugos darbuotojas V. B. nurodė, kad prisimena pažeidėją. Įvykio metu jis nebuvo įvykio vietoje, jį pakvietė kolega, pranešdamas, kad reikalinga pagalba. Kai peržiūrėjo vaizdo įrašus, matė, kaip asmuo paėmė prekes ir išėjo nesusimokėjęs. Taip pat nurodė, kad jam būnant apsaugos patalpoje, pažeidėjas gąsdino jo porininką, jam grasino, taip pat norėjo susitarti gražiuoju, bet buvo girtas ir teko kviesti pareigūnus. Jis bandė pažeidėją nuraminti, kuris kažką aiškino apie pinigus, tačiau apsaugos darbuotojai niekur pinigų nematė. Nurodė, kad nematė, kad J. A. būtų padėjęs pinigus prie kasos, to nesimatė ir vaizdo įraše.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. A. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Nors surašant ATP protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamas J. A. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su pažeidimu sutinka (b.l. 2), teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, nurodydamas, kad tyčios vogti neturėjo, tačiau pripažįsta, kad nesulaukęs kasininkės, paėmęs prekes pinigus už jas palikęs prie kasos išėjo iš parduotuvės. Teismas vertina, kad tokia atsakomybėn traukiamo asmens pozicija yra siekis sušvelninti savo situaciją, tačiau negali būti vertinama, kaip tyčios pagrobti nurodytas prekes nebuvimas. Teismo posėdžio metu apklausti parduotuvės apsaugos darbuotojai parodė, kad pažeidėjas, būdamas neblaivus, parduotuvėje, paėmęs prekes, jų nenuskanavus, išėjo iš parduotuvės už jas nesumokėjęs.

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas apsaugos darbuotojo pateikti vaizdo įrašai. Viename jų matosi, kaip J. A. parduotuvėje salėje eina šalia kasų, prie kasų eilėse su pirkinių krepšeliai ir vežimėliai stovi pirkėjai, matosi, kad dalyje kasų nėra pardavėjų ir jos yra tuščios. Pro vien iš tokių kasų be pardavėjo praeidinėja ir J. A.. Jis stabteli, atidaro savo piniginę ir iš jos kažką išėmęs prie kasos padeda ant konvejerio ir praeina pro šią kasą. Kitame vaizdo įraše matyti, kaip J. A. išeina pro parduotuvės išėjimo duris, jam iš paskos eina apsaugos darbuotojas, kuris netrukus jį parsiveda atgal į parduotuvę.

Pirkimo- pardavimo faktui fiksuoti reikalinga prekes nuskanuoti, už jas sumokėti, o nagrinėjamu atveju, prekes nuskanuotos nebuvo, pinigai už prekes kasininkei – pardavėjai paduoti nebuvo, šią aplinkybę pripažįsta ir pats pažeidėjas. Taip pat jo kaltė įrodyta UAB „Maxima LT“ parduotuvės administracijos pareiškimu (b.l. 3), Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės S. S. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), vaizdo įrašu ir kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. A. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, kuris kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnį, kaip smulkus svetimo turto grobimas (vagystė). J. A. nesutinka su jam pareikštu kaltinimu teigdamas, kad jis atsiskaitė už prekes palikdamas ant konvejerio pinigus, tačiau teismo nuomone toks pinigų palikimas nėra tinkamas atsikaitymas už parduotuvėje įsigyjamą prekę. Visų pirma, šitaip palikus pinigus šiuo metu neįmanoma nustatyti, nei to, ar ten iš tikrųjų buvo palikti pinigai, nei kiek jų ten buvo paliktas. Toks pinigų palikimas kažkur parduotuvėje, o ne sumokėjimas jų kasos darbuotojui, vertintinas kaip neatsikaitymas už prekes. Taip palikus pinigus jie tampa niekieno neprižiūrimi ir nekontroliuojami, nes kasos darbuotojai dirba kasoje ir negali nei matyti, nei paimti taip paliktų pinigų, o jeigu juos ir paimtų, tai be prekės nuskanavimo, jų negali į nešti į parduotuvės kasą. Pažymėtina, kad šiuo atveju taip palikti pinigai dingo ir neįmanoma nustatyti, kur jie dingo, todėl įvertinus visa tai, teismas mano, kad toks atsikaitymas už prekes yra netinkamas ir prilygsta neatsikaitymui už jas, taigi neatlygintinam daikto pasisavinimui.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. A. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pavogtų prekių vertę ir rūšį, į tai, kad parduotuvei turtinė žala nepadaryta, nes prekės buvo grąžintos į prekybą (b.l. 3), į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 47 metų amžiaus, išsiskyręs, dirba, duomenų apie baustumą ar teistumą nepateikta. J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad prekė grąžinta parduotuvei), į tai, jog jis nebaustas, J. A. taikytinas Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis ir skirtina švelnesnė nuobauda nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹, 31, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ str. str.,

nutaria:

J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje ir skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.