Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, pareikštą atsakovui Kauno miesto savivaldybė dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Ž. K., R. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, ieškinio suma 475,78 eurai.

Ieškinyje nurodoma, kad 2014-10-20 automobilis VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis), važiuodamas keliu, esančiu adresu Kaunas, Marijampolės pl. 29 (toliau - kelias), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialisto (toliau - policija) nutarimu automobilio vairuotojo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Eismo įvykio metu automobilis ieškovo buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Automobilio apžiūros metu ieškovo atstovas nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) automobilio priekinę dešinės pusės padangą, galinę dešinės pusės padangą, bei sugadintas (reikalinga remontuoti) priekinis kairės dešinės pusės ratlankis, galinis kairės dešinės pusės ratlankis, reikalinga priekinės ir galinės pakabos patikra. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovas vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01, toliau – Taisyklės), kuriomis remiantis transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio (Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. p.). Pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AF Nr. 018596 automobilio remonto kaina 475,78 eurų. Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką 475,78 eurų sumą ir atsakovui pateikė pretenziją, kuria ragino atsakovą atlyginti žalą 475,78 eurus, tačiau atsakovas ieškovui turtinės žalos neatlygino, todėl ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovo turtinę žalą 475,78 eurus, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodoma - vien tai, kad policija užfiksavo duobės buvimo ir prie duobės pastatyto automobilio faktą, dar nereiškia, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovo reikalaujamą žalą. Pats duobės buvimo faktas savaime dar nereiškia žalos padarymo fakto ginčo automobiliui, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo automobilio sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent įvažiavus į tariamą duobę, esančią kelyje. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Taip pat nėra patikta duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio. Kadangi nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų atsakovas laiko, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas. Prie ieškinio pateiktame policijos 2014-10-20 nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai: priekinis ir užpakalinės pusės ratai, tačiau iš ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku nei konkrečiai į kokių matmenų (kokio gylio) duobę buvo įvažiuota (eismo įvykio schema nepateikta), nei kaip nurodomi, transporto priemonės techninės apžiūros akte, automobilio sugadinimai siejasi būtent su ta duobe bei kodėl būtent tokio dydžio žala patirta. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus (ypač ratlankių apgadinimai), kurie nei policijos nutarime (pareigūnai dalyvavo automobilio apžiūroje iš karto po įvykio), nei vairuotojos prašyme (kuri dalyvavo įvykyje) nėra užfiksuoti, nurodyta, kad apgadinta du dešinės pusės ratai. Nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad įvažiavus į kelio duobę galėjo atsirasti ieškovo ieškinyje nurodyti apgadinimai bei kad būtent tik to pasėkoje buvo patirta pareiškėjo nurodoma žala 475,78 eurų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pats ieškovas apžiūrėjo apgadintą automobilį, kad UAB „Autofortas“ sudarydamas remonto sąmatą vertino tik tuos automobilio sugadinimus, kurie galimai atsirado dėl autoįvykio įvažiavus į duobę. Ieškovas turi pareigą įrodyti, jog UAB „Autofortas“ 2015-04-28 (po įvykio praėjus 6 mėn.) remonto sąmatoje nurodyti darbai ir keistinos detalės yra susiję tik su tariamu įvykiu ir kad jų poreikio atsiradimas buvo įtakotas tik atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Atsakovo nuomone byloje nepateikta duomenų, iš kurių turinio būtų matyti, jog buvo fiksuojami ir vertinami tik tie sugadinimai, kurie atsirado dėl įvažiavimo į duobę. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nei remonto sąmatoje nėra nurodyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai susidarė būtent dėl įvažiavimo į duobę bei nieko nepasisakyta apie priežastinį ryšį tarp vertintų ginčo automobilio sugadinimų ir policijos nutarime nurodytos duobės. Jei tariamas įvykis ir buvo, tai jo atsiradimas bei tariamas žalos dydis sąlygoti pačios vairuotojos neteisėtų veiksmų ir didelio jos neatsargumo. Atsakovas pažymėjo, kad tariamas įvykis įvyko ne piko laiku (19 val.), kuomet gatvėse eismas nėra didelis, taigi tai tik patvirtina, jog vairuotoja, būdama atidi, atsargi, pasirinkusi saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. Vairuotoja, kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse, pasirinkusi saugų greitį, o ne maksimalų leistiną, kad prireikus, galėtų sustoti, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja turėjo visas sąlygas išvengti tariamo įvykio, to nepadarė, todėl konstatuotina, kad kelyje elgėsi neatsargiai. Visos šios aplinkybės patvirtina tai, jog, jei eismo įvykis ir buvo, tai esminės reikšmės jam turėjo būtent vairuotojos veiksmai, o ne duobės buvimas. Atsargi, atidi vairuotoja, pasirinkusi saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. Atsakovo nuomone civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama atsižvelgiant į šalių kaltės dydį arba atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (b. l. 34-38).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu laikotarpiu nuo 2014-01-07 iki 2015-01-06 (b. l. 8-9). 2014-10-20, automobilis, važiuodamas keliu, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę ir buvo sugadintas. Policija nustatė, kad automobilio vairuotoja negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė buvo pilna vandens ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinės ir galinės dešinės pusės ratai. Esant nurodytoms aplinkybėms, vairuotoja įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis (b. l. 54, 57). Policijos nutarimu transporto priemonės vairuotojos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (b. l. 11, 12, 58). Draudėjas - tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. K. ieškovui 2014-10-21 pateikė prašymą dėl draudimo išmokos (b. l. 10). Iš Transporto priemonės apžiūros akto ir nuotraukų nustatytina, kad automobilį 2014-10-21 apžiūrėjo ieškovo vertintojas J. D. kartu su draudėju Ž. K. ir konstatavo šiuos automobilio sugadinimus: priekinė dešinės pusės padanga (reikalinga keisti), galinė dešinės pusės padanga (reikalinga keisti); priekinis kairės dešinės pusės ratlankis (reikalinga remontuoti), galinis kairės dešinės pusės ratlankis (reikalinga remontuoti), priekinė ir galinė pakaba (reikalinga patikra) (b. l. 13, 15-18). Pažymėtina, kad ieškovui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2 d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Iš UAB „Autofortas“ 2015-04-27 sąskaitos faktūros Nr. 018596 ir 2015-04-28 automobilio remonto sąmatos Nr. 00017052 matyti, kad automobilio remonto kaina sudaro 475,78 eurų sumą (b. l. 19-21, 22). Ieškovas 2015-04-30 pranešė draudėjui Ž. K., kad už 2014-10-20 įvykio metu apgadinto automobilio remontą apskaičiavo draudimo išmoką 475,78 eurų sumą (b. l. 23), kurią 2015-05-04 pervedė į UAB „Autofortas“ sąskaitą (b. l. 24). Atsakovas 2015-05-26 raštu ieškovą informavo, netenkina ieškovo pretenzijos (b. l. 25).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovo neveikimo, t. y. įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą nevykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.

Pagal byloje esamus duomenis teismas sprendžia, jog automobilis buvo apgadintas 2014-10-20 įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis. Atsakovas duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą kelio būklę, ar kad kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta, nepateikė.

Atsakovas privalo atlyginti turtinę žalą CK 6.266 str. pagrindu, nes: 1) atsakovas yra kelio savininkas ir jį valdo; 2) dėl kelyje esančios ir jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais nepažymėtos duobės įvykusio eismo įvykio ieškovo draudėjui atsirado žala; 3) žala tiesiogiai susijusi su atsakovo pareigos prižiūrėti, taisyti jam nuosavybės teise priklausantį kelią nevykdymu (netinkamu vykdymu)

Be to, atsakovas privalo atlyginti turtinę žalą CK 6.271 straipsnio pagrindu, nes: 1) nevykdydamas pareigos prižiūrėti, taisyti savivaldybės vietinės reikšmės kelio atsakovas elgėsi neteisėtai; 2) dėl kelyje esančios ir jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais nepažymėtos duobės įvykusio eismo įvykio ieškovo draudėjui atsirado žala; 3) žala tiesiogiai susijusi su atsakovo pareigos prižiūrėti, taisyti jam nuosavybės teise priklausantį kelią nevykdymu (netinkamu vykdymu).

Atsakovo argumentai, kad vairuotoja, būdama rūpestinga ir atsakinga didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojos neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad pati vairuotoja nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esamus įrodymus daro išvadą, jog atsakovas nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos būklei pataisyti ir suremontuoti. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Pažymėtina, jog jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti.

Dėl kitų atsakovo atsiliepime nurodytų prielaidų teismas nepasisako, nes jos neturi teisinės reikšmės šios bylos išsprendimui.

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).

Konstatavus, kad atsakovas turėjo atlyginti žalą, tačiau praleido terminą, iš atsakovo ieškovui priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas byloje naudojosi advokato pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 5, 7, 27-29) ir bylinėjimosi išlaidos už žyminį mokestį (b. l. 6) (CPK 80 str., 82 str., 93 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybė, juridinio asmens kodas 111106319, buveinės adresas Kaunas, Laisvės al. 96, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas Vilnius, J. Basanavičiaus g. 12, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, „Swedbank“ AB, turtinės žalos atlyginimą 475,78 eurus (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 78 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (475,78 eurus) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas už žyminį mokestį 15 (penkiolika) eurų, bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti 70,08 eurus (septyniasdešimt eurų 8 ct).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.