Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. ., Mažeikių m., Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, vidurinio išsilavinimo, nedirbančios, baustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. m. birželio 21 d., 21.20 val., Mažeikių m., Sedos-Geležinkelio gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį G. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio kelio vingyje, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą, apgadino kelio ženklą ir vairuojamą automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai.Po eismo įvykio vartojo alkoholį. T. K. eismo taisyklių 9, 14, 219, 221, 222punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus,už kuriuos atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris R. D. administracinius teisės pažeidimus, padarytus realiąja sutaptimi. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas ((duomenys neskelbtini) str. 4 d. ir 130 str. 1 d.) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus, dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Teismo posėdžio metu R. D. pripažino padariusi pažeidimus, dėl to gailėjosi, prašė skirti švelnesnes nuobaudas, nes augina mažametį vaiką, turi prižiūrėti sergančią mamą, dėl to jai būtinas vairuotojo pažymėjimas. Nurodė, kad po įvykio nuvažiavo, o po 20 min. pranešė policijai apie įvykį. Po patirto streso vartojo alkoholį. Kad negalima pasitraukti iš įvykio vietos nepranešus policijai jai žinoma, taip pat žinoma, kad negalima vartoti ir alkoholio po įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu ((duomenys neskelbtini). 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia.

Pagrindžiant atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (LAT 2013-03-26 nutartis).

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodomus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., sudėties buvimo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, dėl to ginčo nekyla, t. y. nustatyta jog 2015-06-21, apie 21.20 val., įvyko eismo įvykis Sedos – Geležinkelio gatvių sankryžoje Mažeikiuose, kurio metu R. D. vairuodama automobilį J G. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelioženklas. To neneigė R. D.. R. D. patvirtino, kad po šio įvykio ji pasitraukė iš įvykio vietos nuvažiuodama ir tik vėliau apie tai pranešė policijai. Tai patvirtina ir byloje esantis Mažeikių rajono policijos komisariato vyresniojo patrulio D. V. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema su foto nuotraukomis, todėl teismui nekyla abejonių, kad R. D. tyčia pasitraukė iš įvykio, nors jai buvo žinoma, kad to daryti negalima iki nebus pranešta policijai, todėl yra baustina už šio pažeidimo padarymą.

LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. R. D. patvirtino, kad alkoholį vartojo po įvykio, kas patvirtina ir nustatytas jai neblaivumas 1,98 prom. (6 b.l.), todėl už šį pažeidimą taip pat yra baustina.

LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Kad R. D. padarė šį pažeidimą patvirtina jos pačios parodymai, kad buvo apgadintas jos vairuojamas automobilis ir kelio ženklas, transporto priemonės techninės apžiūros aktas (9 b.l.), foto lentelė (11 b.l.), todėl yra baustina ir už šio pažeidimo padarymą.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai iš byloje esančių įrodymų neginčijamai konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Byloje nustatyta įrodymų visuma tik patvirtina, kad R. D. padarė visus tris protokole įrašytus pažeidimus. Jos bandymas neigti, kad iš įvykio pasitraukė patyrus stresą yra atmestinas, nes pati R. D. žinojo kaip reikia elgtis įvykus įvykiui.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę laikytina, kad ji pripažįsta padariusi pažeidimus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, nors 2015-06-10 buvo padariusi pažeidimą pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d., tačiau bauda buvo paskirta tik 204-06-22, kuri yra sumokėta, o dar anksčiau bausta 2014-08-18 pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d. pagal administracinį nurodymą, bet bauda taip pat yra sumokėta laiku.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdžius, administracinėn atsakomybėn traukiamos R. D. asmenybę (augina mažametę dukrą, dėl patirto streso autoįvykio metu kreipėsi į medikus, turi prižiūrėti sergančią motiną, ankstesnės nuobaudos už administracinius pažeidimus yra sumokėtos, nėra teista), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskiriant R. D. minimalias straipsnių sankcijose numatytas nuobaudas, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 27, 30² str.).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato (duomenys neskelbtini) straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos K. T. 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos K. T. 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos A. T. praktikoje (pvz. Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos A. T. atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta.

Šioje byloje teismas laiko, kad nėra galimybės R. D. taikyti (duomenys neskelbtini) str., nes buvo padaryti net trys administraciniai pažeidimai, kurie yra labai šiurkštūs, anksčiau yra bausta už KET pažeidimus ir nedaro reikiamų išvadų, o mažo vaiko auginimas ir motinos priežiūra negali būti pagrindas taikyti lengvinančias nuostatas.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikosadministracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 33, 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti R. D. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį – 580,00 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties Eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 30,00 Eur (trisdešimties Eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 890,00 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimties Eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirti R. D. galutinę subendrintą nuobaudą – 890,00 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimties Eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, R. D. laikoma netekusi specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

I. R. D., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią D. B. A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea B. F. Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.