Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog ieškovas yra jos brolis, o reikalaudamas priteisti iš jos skolą, elgiasi nesąžiningai. Notarės 2015-05-07 patvirtinto įgaliojimo antra dalis, kuria ieškovas įgaliojo atsakovę parduoti jam nuosavybės teisė priklausantį paveldėtą sklypą, už jos kaip įgaliotinės sutartą kainą ir sąlygas bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo vykdymu, buvo sudaryta siekiant išvengti kelių sandorių sudarymo tarp brolio ir sesers ir tokiu būdu sudaryti galimybę atsakovei ir jos broliui V. V. patiems parduoti žemės sklypą, kuris jiems atiteko pagal susitarimą. Po šalių tėvo B. V. mirties 1995-11-12, visi vaikai – B. Ž., A. V., E. V., V. V., J. V., kuris yra miręs, susitarė kaip dalinsis tėvo ir senelių turtą, o palikimo priėmimo dokumentus sutvarkys vienas iš jų. Tėvo B. V. palikimą priėmė ieškovas, o 1996-11-16 buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo patvirtinta, koks turtas kiekvienam iš jų atitenka. Šis susitarimas buvo vykdomas ir kiekvienas su paveldėta dalimi elgėsi savo nuožiūra. Visus dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui ir ieškovo nuosavybės teisių įregistravimui savo sąskaita sutvarkė atsakovė. Ji teikė prašymus VĮ Registrų centrui, gavo išrašus apie žemės sklypą, įregistravo ieškovo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Įregistravus ieškovo nuosavybės teises buvo surastas pirkėjas ir atsakovė kartu su broliu V. V. šį žemės sklypą pardavė bei gautas lėšas pasidalino. Tvirtinant įgaliojimą pas notarę ji nedalyvavusi, o priėmusi jį iš ieškovo, ji buvo įsitikinusi, jog jai pavesta sutvarkyti dokumentus ir pardavus žemės sklypą, už jį gauti pinigai priklausys tik jai ir trečiajam asmeniui. Kadangi šių lėšų įgijimas grindžiamas artimųjų giminaičių tarpusavio susitarimu, toks turtas laikytinas įgytu teisėtai.

Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį palaikė atsakovės argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Patvirtino, jog po tėvo B. V. mirties jo vaikai susitarė kaip dalinsis turtą ir tam tikslui pasirašė 1996-11-16 susitarimą, kurio visi laikėsi. Ieškinyje nurodytas 2,32 ha ploto žemės sklypas nebuvo priskirtas ieškovui, todėl jis išdavė atsakovei 2015-05-07 įgaliojimą paveldėjimo dokumentų tvarkymui ir žemės sklypo pardavimui. Prieš išduodamas įgaliojimą jis skambino jam ir teiravosi, ar įgaliojimą įforminti jiems abiem su atsakove, ar tik jai vienai. Siekiant paprastumo, įgaliojimas buvo įformintas atsakovei. Įgaliojime numatyta galimybė atsakovei laisva valia nuspręsti žemės sklypo pardavimo kainą ir sąlygas, parduoti sklypą bei gauti pinigus, netiesiogiai reiškia, kad atsakovei buvo leista su žemės sklypu elgtis visiškai savarankiškai, kaip su savo. Asmeniškai jis daug kartų kalbėjosi su ieškovu apie žemės sklypo likimą ir ieškovas aiškiai nurodydavo, jog „su savo sklypu elgitės kaip norit, savo nuožiūra“. Jo teigimu, ieškovas be pagrindo reikalauja iš atsakovės už sklypo pardavimą gautų pinigų.

Ieškovas pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Teigė, jog susitarimas, kuriuo remiasi atsakovė ir trečiasis asmuo neatitinka įstatymų reikalaujamos formos, todėl jis negalioja. Pagal 1964 m. galiojusį CK 600 str. paveldėtas turtas pasidalijamas palikimą priėmusių įpėdinių susitarimu. Atsakovė nėra priėmusi palikimo, todėl ji negali remtis šiuo susitarimu. Atsakovė ir trečiasis asmuo klaidingai teigia, jog visi laikėsi minėto susitarimo. Be to, ji niekada į ginčo sklypą nepretendavo ir palikimo nepriėmė. Sklypą jis eksploatavęs kaip ūkininkas ir kaip palikimą priėmęs asmuo, be to, jį deklaravęs nustatyta tvarka, mokėjęs žemės mokestį.

Atsakovė pateikė tripliką į ieškovo dubliką, kuriame teigė, jog 1996-11-16 susitarime buvo įtvirtintas ne tik brolių susitarimas dėl tėvo turto pasidalinimo, bet ir susitarimas dėl senelių žemės pasidalinimo, nors prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio žemę buvo padavęs tik brolis J. V.. Be to, minimą susitarimą surašė pats ieškovas. Palikimo atsisakė, net nesant rašytinio susitarimo, nes vienas kitu pasitikėję ir pakako žodinio susitarimo. Pažymėjo, jog ieškovas rūpinosi tik savo žeme ir ne ieškovas, o A. V. rūpinosi 3 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimu. Įrašas Nekilojamojo turto registre apie ieškovą kaip savininką galiojo tik nuo 2015-05-28 iki 2015-07-16, todėl ne ieškovas, o mokesčių administratorius, gavęs duomenis apie ieškovo vardu registruotą žemės sklypą suformavo 2015-10-30 žemės mokesčio deklaraciją. Ieškovas žemės pardavimo procese nedalyvavo ir žemės sklypo pardavimo kaina su juo nebuvo derinama, nes žinojo, jog sklypas jam nepriklauso. Atsakovė pati 2015-06-05 pateikusi Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nurodžiusi kainą. Tą pačią dieną sumokėjusi ir valstybės rinkliavą 26 Eur. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis būtų atlikęs kažkokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo pardavimu, ar jo kaina.

Trečiasis asmuo pateikė tripliką į ieškovo dubliką, kuriame teigė, jog Susitarimas buvo sudarytas ne kaip palikimą priėmusių įpėdinių ir ne kaip nekilnojamojoj turto sandoris. Juo buvo susitarta kaip ir kokiomis dalimis ateityje pasidalins mirusio tėvo ir senelių turtą ir kokiu būdu tvarkys paveldėjimo dokumentus. Keturi broliai ir sesuo pasirašė šį susitarimą pasitikėdami vienas kitu kaip artimu giminaičiu ir savo tikrąją valią patvirtino savo parašais. Šalių susitarimas ir buvo toks, jog oficialiai visą tėvų ir senelių turtą paveldi vienas sūnus – ieškovas, o vėliau tas turtas bus realiai pasidalinamas pagal susitarimą.