Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro R. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos teikimas dėl R. Z. priverčiamosios medicinos priemonės taikymo nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi tenkintas VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos teikimas dėl R. Z. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukimo.

Prokuroras prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-11-28 nutartį, kuria

R. Z. nutrauktas priverčiamosios medicinos priemonės- ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.

Prokuroras nurodo, jog teismas skundžiamoje nutartyje pernelyg didelę reikšmę suteikė aplinkybei, kad nėra užfiksuota naujų R. Z. padarytų teisės pažeidimų nuo 2022-11-28, kai jam taikomas gydymas nebėra susijęs su jo priverstiniu izoliavimu nuo visuomenės, bei tai, kad medicinos atstovas nurodo, jog R. Z. psichikos būklė yra žymiai pagerėjusi.

Prokuroro nuomone šie duomenys ir aplinkybės nėra pakankami išvadai, kad R. Z. pavojingumas visuomenės atžvilgiu jau yra pilnai išnykęs. Pažymėtina, kad R. Z. pagal Panevėžio apygardos teismo 2017-05-18 nutartį, padarė tris baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, iš kurių viena – tyčinis nužudymas- yra itin pavojinga visuomenei. Pati švelniausia iš BK 98 straipsnyje numatytų priverčiamųjų medicinos priemonių R. Z. – ambulatorinis gydymas taikoma dar tik apie du metus. Be to ši priemonė savo pobūdžiu yra mažai suvaržanti asmens laisves, skirta iš esmės tik kontrolei, kaip asmuo laikosi jam paskirto gydymo sąlygų. Teismo kas 6 mėnesiai peržiūrimas šių taisyklių laikymasis atlieka tam tikrą stebėsenos funkciją.

Prokuroras pažymi, kad gydymo įstaiga nurodo, jog R. Z. diagnozė nėra pasikeitusi, jis ir toliau serga paranoidine šizofrenija, nors jo būklė ir yra pagerėjusi. R. Z. gyvena su tėvu, kuris pagal sveikatos būklę realiai nebegali sūnaus prižiūrėti, stebėti jo gydymo procesą, psichikos būklę, vaistų vartojimą. Taigi, nebetaikant jokios priverčiamosios medicinos priemonės R. Z., būtų prarasta bet kokia galimybė stebėti jo gydymo tolesnę eigą, laiku konstatuoti galimą ligos paūmėjimą ar kitus psichikos sveikatos kitimo požymius, kurie galėtų kelti pavojų visuomenės saugumui.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti. R. Z. gynėja prašė skundą

atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi R. Z. nutraukė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nepagrįstai. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, jog teismas tokį sprendimą priėmė nepakankamai įsigilinęs į bylos aplinkybes ir įvertinęs formaliai, jog R. Z. teisės pažeidimų nepadarė per laikotarpį kai jam buvo taikoma priverčiamoji medicinos priemonė -ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir jo socialinis pavojingumas išnyko.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Apeliacinės instancijos teismas vertindamas byloje esančių duomenų visumą, R. Z. asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą konstatuoja, jog šios sąlygos nėra išnykę. Iš byloje esančio Viešosios įstaigos Biržų rajono savivaldybės poliklinikos teikimo dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo matyti, kad R. Z. serga Paranoidine šizofrenija. Psichinė būsena yra stabili, pastoviai lankosi PSC, paskirtus vaistus vartoja. Rekomenduoja priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukti. Pirmos instancijos teismo posėdyje poliklinikos atstovė paaiškino, kad gydytojas rekomenduoja priverstinį gydymą R. Z. nutraukti, nes jis yra stebimas ir ambulatoriškai gydomas jau dvejus metus, o per tą laiką jo sveikatos būklė yra ženkliai pagerėjusi. Jis reguliariai lankosi ir vartoja jam paskirtus vaistus. Anksčiau juo rūpinosi tėvas, tačiau šiuo metu R. Z. labiau rūpinasi tėvu, nei atvirkščiai.

Vis tik vertinant byloje esančio teikimo duomenis, matyti jog R. Z. būklė yra tik pagerėjusi ir nėra pakankamai stabili, jog R. Z. galėtų savarankiškai gydytis ir be priežiūros vartoti vaistus. Kaip matyti iš bylos duomenų iš pradžių juo rūpinosi tėvas, prižiūrėjo ir dalyvavo R. Z. gydymosi procese. Tačiau pastaruoju metu itin pablogėjus R. Z. tėvo sveikatai, šiuo dabar labiau privalo rūpintis R. Z.. Nors byloje esantys administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys ir įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas partvirtina, kad R. Z. per pastaruosius du metus nepadarė teisės pažeidimų, tačiau pažymėtina, jog jis buvo padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – tyčinį nužudymą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl laikytina, kad dveji metai, kai taikomas ambulatorinis gydymas, yra per nelyg trumpas laikotarpis, kad konstatuoti, jog išnykęs R. Z. pavojingumas visuomenei. Ir nors poliklinikos teikime nurodoma, jog R. Z. psichikos būsena yra stabili, pastoviai lankosi PSC, paskirtus vaistus vartoja, tačiau liga, kuria serga R. Z. nėra išgydyta ir kaip suprantama iš teikimo duomenų, būklė yra stabili tik pastaruosius 6 mėnesius, nes pastoviai lankosi psichikos sveikatos centre. Nutraukus R. Z. priverstinį ambulatorinį stebėjimą, nebus užtikrintas jo gydymas, ir pastovus vaistų naudojimas. Nekontroliuojamas R. Z., nesilaikydamas gydytojų rekomendacijų, nevartodamas pastoviai medikamentų gali vėl pradėti vartoti alkoholį ir daryti teisės pažeidimus.

Sutiktina su prokurorės išsakyta pozicija, jog R. Z. ambulatorinis stebėjimas būtų nutrauktas pernelyg greitai. Reikalingas ilgesnis laikas stabilizuoti R. Z. sveikatos būklę ir tuo pačiu įsitikinant jog jo socialinis pavojingumas visuomenei išnykęs.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog R. Z. psichinė būsena gerėja, tačiau dar nėra pakankama, kad konstatuoti priverčiamosios medicinos priemonės taikymo nereikalingumą. Todėl aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria R. Z. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukta yra nepagrįsta ir naikinama, R. Z. pratęstinas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro R. B. skundą tenkinti. Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį. R. Z. priverčiamosios medicinos priemonės -ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą pratęsti.

Nutartis neskundžiama.