Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-16 · Civilinė byla Nr. 2S-2107-640/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
2S-2107-640/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
G. V., E. V.
Ieškovas
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2S-2107-640/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44305-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.13.;3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei G. V. ir E. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo, išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, taip pat pagal G. V. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei G. V. ir E. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo, išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, taip pat pagal G. V. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymo panaikinimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną atsakovės G. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. V., gimusiu 2006 m. sausio 23 d., tvarką.Atsakovė G. V. 2017 m. gegužės 16 d. pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę.Nurodė, kad Vilniaus miesto Pedagoginė Psichologinė Tarnyba (toliau - Tarnyba), kurioje dirba psichologė A. S., informavo teismą, kad priimtos nutarties įvykdymo užtikrinti negalės, nes ši Tarnyba tokio pobūdžio paslaugų neteikia, todėl G. V. bendravimui su sūnumi užtikrinti kreipėsi pagalbos į Sveikatos kliniką, kurioje sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos nepilnamečiui T. V.. Buvo numatytos dvi konsultacijos pas gydytoją R. S., į kurias vaiko globėja, būdama informuota vaiko mamos, kategoriškai atsisakė atvesti nepilnametį globotinį T. V. ir tokiu būdu uždraudė bendradarbiauti su vaiko motina. Į aukščiau minimą sveikatos priežiūros įstaigą atsakovė kreipėsi raštu, kad gautų patvirtinimą dėl galimybės užtikrinti G. V. laikiną bendravimą su sūnumi. Iš Sveikatos klinikos buvo gautas atsakymas, kad sveikatos klinikos psichologas R. S. gali teikti psichologo paslaugas pirmadieniais, pacientei G. V. užsiregistravus iš anksto telefonu arba internetu. Atsižvelgiant į vaiko močiutės V. V. ne geranoriškumą, ji turi būti įpareigota kompensuoti psichologo paslaugas tuo atveju, jeigu už jas reikės mokėti. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis atsakovė prašė nustatyti, kad atsakovė G. V. su nepilnamečiu sūnumi T. V., gimusiu 2006 m. sausio 23 d., turi teisę bendrauti vieną kartą per savaitę – pirmadieniais – dalyvaujant Sveikatos klinikos psichologui R. S. minėtoje klinikoje.Ieškovė V. V. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Pažymėjo, jog Sveikatos klinika nenurodė, jog yra pasirengusi vykdyti motinos bei vaiko susitikimus. Iš teismui pateikto rašto turinio yra visiškai neaišku, ar psichologas turi reikiamą kvalifikaciją tokius susitikimus organizuoti bei ar ši įstaiga turi galimybes užtikrinti prašyme nurodyto pavedimo vykdymą. Jei būtų tenkintas atsakovės prašymas UAB „Vilniaus sveikatos namai“ turėtų užtikrinti, jog T. V. būtų apsaugotas nuo galimo žalingo poveikio, tačiau įstaiga tokio patvirtinimo nepateikė. Dėl šios priežasties kyla pagrįsta abejonė, ar prašymas, jeigu jis nustatyta tvarka būtų teismo patenkintas, kaip ir nutartyje nustatyta bendravimo tvarka, būtų įgyvendintas. Kartu pažymėjo, jog Vilniaus psichologinės - pedagoginės tarnybos psichologė A. S. buvo įpareigota pateikti teismui išvadą dėl įvykusių vaiko T. V. ir atsakovės G. V. susitikimų organizavimo aplinkybių, eigos, šalių sieko bendradarbiauti, šalių pastangų užtikrinti vaiko interesus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog prašyme nebuvo prašoma nustatyti tokio įpareigojimo psichologui R. S.. Dėl šios priežasties tiek teismui, tiek ir ieškovei būtų nežinomos susitikimų organizavimo aplinkybės, jų eiga, t. y. nebūtų galimybės nustatyta, ar nebuvo pažeisti vaiko interesai. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovė prašė atsakovės prašymą atmesti.Atsakovas E. V. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, kuriame nurodė, kad su atsakovės prašymu nesutinka. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. sausio 13 d. raštu informavo Vilniaus miesto apylinkės teismą, jog G. V. negeba užtikrinti savo sūnaus poreikių, susitikimų su sūnumi metu negeba valdyti emocijų, bendravimą nukreipia ne santykiui su vaiku kurti, o neigiamų nuostatų vaikui prieš kitus asmenis formavimui, o tai neigiamai veikia nepilnamečio Tito psichologinę būseną bei daro vaikui žalą. Pažymėjo, kad atsakovo santykiai su sūnumi tik gerėja, tapo šiltesni, dingo nepilnamečio priešiškumas tėvui. Todėl nepilnamečiui T. V. bendraujant su atsakove, jos netinkamas elgesys gali turėti priešingų padarinių vaiko interesams. Prašė atsakovės prašymą atmesti.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, kuriame nurodė, kad su atsakovės prašymu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad tiek ieškovė V. V., tiek atsakovė G. V. nesugeba rasti kompromiso dėl bendravimo su vaiku klausimų. Vilniaus miesto Pedagoginė psichologinė tarnyba, kurioje dirba psichologė A. S., informavo teismą, kad priimtos nutarties įvykdymo užtikrinti negalės, nes ši Pedagoginė psichologinė tarnyba tokio pobūdžio paslaugų neteikia. Skyriaus nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos neveiksmingos, todėl keistinos. Pateiktas Sveikatos klinikos raštas Nr. 17-049 patvirtina, kad R. S. sutinka teikti psichologo paslaugas pirmadieniais G. V., užtikrinant laikiną bendravimą su sūnumi T. V.. Skyrius nesutiko, jog tuo atveju, jei vaiko susitikimai bus mokami, išlaidas kompensuotų tik V. V.. Skyriaus nuomone, už specialisto mokamas paslaugas lygiomis dalimis turėtų apmokėti tiek ieškovė V. V., tiek atsakovė G. V..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį dėl vaiko ir motinos bendravimo dalyvaujant psichologui ir nustatė laikiną atsakovės G. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. V. tvarką, pagal kurią: atsakovė su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti vieną kartą per savaitę Sveikatos klinikoje (duomenys neskelbtini) dalyvaujant Sveikatos klinikos psichologui;atsakovė susisiekia su Sveikatos klinika telefonu arba internetu, kad rezervuotų laiką nepilnamečio ir motinos susitikimams;atsakovė apie susitikimus su psichologu informuoja (telefonu, SMS žinute) ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas;ieškovė įpareigojama užtikrinti nepilnamečio globotinio T. V. dalyvavimą susitikimuose su atsakove (motina).tuo atveju, jei psichologo paslaugos bus mokamos, šias išlaidas apmoka atsakovė G. V..Sveikatos klinikos psichologas įpareigojamas pateikti teismui informaciją dėl įvykusių vaiko T. V. ir atsakovės (motinos) G. V. susitikimų organizavimo aplinkybių, eigos, šalių siekio bendradarbiauti, šalių pastangų užtikrinti vaiko interesus.Nustatė, kad Vilniaus miesto Pedagoginė psichologinė tarnyba (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymo užtikrinti negali, nes, kaip nurodyta Tarnybos pranešime teismui, ši Tarnyba tokio pobūdžio paslaugų neteikia. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovės bendravimas su vaiku dalyvaujant psichologui, nėra vykdomos.Pažymėjo, kad 2017 m. sausio 26 d. nutartimi teismas nustatė motinos bendravimo su sūnumi tvarką dalyvaujant psichologui, įvertinęs byloje esančius duomenis, siekdamas sudaryti motinai galimybę dalyvauti sūnaus gyvenime ir neprarasti socialinio bei emocinio ryšio, kadangi tokia tvarka, teismo vertinimu, nepažeis nepilnamečio interesų, nekels pavojaus vaiko emocinei būsenai ir bus sukurta saugi aplinka vaiko bendravimui su atsakove. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės bendravimas su vaiku dalyvaujant Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologei A. S. – nevykdomos, yra pagrindas jas pakeisti. Atsakovė prašo nustatyti, kad ji su nepilnamečiu sūnumi T. V. turi teisę bendrauti vieną kartą per savaitę – pirmadieniais – dalyvaujant Sveikatos klinikos psichologui R. S. minėtoje klinikoje. Vaiko teisių apsaugos skyrius šiam prašymui neprieštarauja. Į bylą atsakovės pateiktas 2017 m. gegužės 11 d. UAB „Vilniaus sveikatos namai“ pranešimas, kad psichikos sveikatos centras, esantis Sveikatos klinikoje, kurioje yra registruotas T. V., gali teikti psichologo paslaugas (konsultacijas) G. V., užtikrinant laikiną bendravimą su sūnumi T. V.; elektroniniu paštu klinika taip pat informavo teismą, jog jų psichologas nemato kliūčių, jog mamos ir vaiko bendravimas vyktų jų klinikoje, jo priežiūroje. Kadangi byloje yra UAB „Vilniaus sveikatos namai“ psichikos sveikatos centro, esančio Sveikatos klinikoje, sutikimas teikti psichologo paslaugas (konsultacijas) G. V., užtikrinant laikiną bendravimą su sūnumi T. V., teismas, siekdamas sudaryti motinai galimybę dalyvauti sūnaus gyvenime ir neprarasti socialinio bei emocinio ryšio, tenkina atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalies pakeitimo, iš dalies pakoreguojant atsakovės prašomą pakeisti bendravimo tvarką, ir nustato, kad atsakovė G. V. su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti vieną kartą per savaitę dalyvaujant Sveikatos klinikos psichologui šioje įstaigoje. Nagrinėjamu atveju tokia tvarka, teismo vertinimu, nepažeis nepilnamečio Tito interesų, nekels pavojaus vaiko emocinei būsenai ir bus sukurta saugi aplinka vaiko bendravimui su atsakove. Kadangi bendravimo grafikas turi būti derinamas su dalyvausiančiu psichologu, teismas nenustatė konkrečių savaitės dienų, kuriomis turėtų vykti bendravimas. Laikinoji apsaugos priemonė nustatoma įpareigojant atsakovę susisiekti ir suderinti su psichologu susitikimų vieną kartą per savaitę laiką ir trukmę bei apie tai informuoti V. V. ne vėliau kaip prieš tris dienas. Pažymėtina, kad esant šalių sutarimui ar psichologo rekomendacijai, susitikimai gali vykti ir dažniau.Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos kliniką, kurios psichologui dalyvaujant galimas atsakovės bendravimas su vaiku, savo iniciatyva pasirinko pati atsakovė, todėl, nagrinėjamu atveju, už suteiktas paslaugas, jei jos būtų mokamos, įpareigojama apmokėti atsakovė. Šiuo atveju ieškovė įpareigojama užtikrinti nepilnamečio T. V. dalyvavimą susitikimuose su atsakove G. V.. Atsakovė G. V. įpareigojama bendradarbiauti su psichologu bei ieškove. Teismas vertina, kad nustačius bent minimalaus bendravimo galimybę, su psichologo ir ieškovės pagalba galima užtikrinti stabilų ir nekenksmingą motinos ir vaiko bendravimą. Teismas pakartotinai pažymi, kad šalys, teikdamos prioritetą vaiko interesams, privalo vengti ginčų, ypač vaiko akivaizdoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė G. V. atskiruoju skundu prašė pakeisti 2017 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria pagal atsakovės G. V. prašymą teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį dėl vaiko ir motinos bendravimo dalyvaujant psichologui ir nustatė kitą T. V. ir V. V. bendravimo tvarką dalyje dėl mokamų psichologo paslaugų, ir teismo nutartį šioje dalyje išdėstyti taip: Tuo atveju, jei psichologo paslaugos bus mokamos, šias išlaidas apmoka ieškovė V. V..Nurodė, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino susiklosčiusios situacijos, t. y. kad globėja V. V., veikdama priešingai jai įstatymo suteiktoms globėjos funkcijoms, trukdo vaiko motinos G. V. ir nepilnamečio sūnaus T. V. bendravimui, todėl nepagrįstai perkėlė išlaidas už psichologo teikiamas paslaugas vaiko motinai G. V.. Ne kartą vaiko mama geranoriškai prašė globėjos sudaryti jai sąlygas bendrauti su sūnumi, tačiau pastaroji kategoriškai atsisakė užtikrinti motinos ir vaiko bendravimą. Pažymėtina, kad vaiko mama gali bendrauti su sūnumi ir netarpininkaujant psichologui, jeigu globėja elgtųsi geranoriškai ir šiam bendravimui netrukdytų. Būtent teismo posėdžių metu, išklausius kategorišką globėjos poziciją, prieštaraujančią vaiko ir motinos bendravimui, atsakovė G. V., nenorėdama prarasti ryšio su vaiku, prašė sudaryti jai galimybes bendrauti, todėl turėjo taikytis su globėjos V. V. keliamomis nepagrįstomis sąlygomis. Laikinoji globėja nutraukė berniuko ryšius ne tik su motina, tačiau ir su E. A., vaiko prosenele iš motinos pusės, kuri augino ir prižiūrėjo berniuką nuo gimimo. Prosenelė labai skaudžiai išgyvena atskirtį nuo provaikaičio. Už bendravimą su mama ir prosenele globėja vaiką baudžia įvairiomis bausmėmis. Globėja, įžūliai meluodama, aiškina nepilnamečiui, kad jam su mama draudžia bendrauti vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Atsakovė G. V. kreipėsi į Sveikatos kliniką, buvo sutartos dvi konsultacijos iš eilės (kas antrą pirmadienį, atsižvelgiant į atsakovės darbo grafiką) pas šios klinikos psichologą, informavo apie šias konsultacijas globėją V. V., tačiau pastaroji atsisakė užtikrinti vaiko dalyvavimą bendravime dalyvaujant psichologui. Toks vaiko globėjos elgesys negali būti pateisinamas geriausių vaiko interesų aspektu. Dėl ieškovės V. V. neteisėtų veiksmų, absoliutaus jos ne geranoriškumo atsakovė G. V. prarado dvi nemokamas psichologo R. S. konsultacijas, kadangi užregistravo vaiką vizitams, informavo globėją, o pastaroji nepristatė nepilnamečio T. V. į konsultaciją, savaip interpretuodama teismo nutartį. Didžiausias mamos ir vaiko noras bendrauti jiems įprastoje aplinkoje, t.y. vaiko ir mamos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.Atsakovas E. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovė nepagrindė savo argumentų, kodėl už G. V. pasirinktą psichologą privalo mokėti kiti asmenys. Būtent atsakovei yra reikalinga psichologo pagalba bendraujant su vaiku, todėl ji turi susimokėti už tokias paslaugas. Ieškovė V. V. atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2017-01-26 teismo nutartimi nustatyta laikinoji atsakovės bendravimo tvarka su sūnumi negali būti įgyvendinta ne dėl ieškovės kaltės, o dėl nutarties ydingumo, kadangi nutartyje nurodyta Vilniaus miesto psichologinė-pedagoginė tarnyba tokių paslaugų, kurios nurodytos nutartyje, neteikia. Atsakovės bendravimas su vaiku yra apribotas ne dėl ieškovės, o pačios atsakovės G. V. veiksmų, todėl ginčijama teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, kuria pakeistos 2017 m. sausio 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės –laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, yra pagrįsta ir teisėta.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį dėl vaiko ir motinos bendravimo dalyvaujant psichologui ir nustatyti laikiną atsakovės G. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. V. tvarką, pagal kurią:G. V. su nepilnamečiu sūnumi T. V. turi teisę bendrauti vieną kartą per savaitę Sveikatos klinikoje (duomenys neskelbtini) dalyvaujant Sveikatos klinikos psichologui;G. V. susisiekia su Sveikatos klinika telefonu arba internetu, kad rezervuotų laiką nepilnamečio T. V. ir motinos G. V. susitikimams;G. V. apie susitikimus su psichologu informuoja (telefonu, SMS žinute) V. V. ne vėliau kaip prieš tris dienas;V. V. įpareigojama užtikrinti nepilnamečio globotinio T. V. dalyvavimą susitikimuose su atsakove (motina) G. V..tuo atveju, jei psichologo paslaugos bus mokamos, šias išlaidas apmoka G. V..Taip pat teismas įpareigojo Sveikatos klinikos psichologą pateikti teismui informaciją dėl įvykusių vaiko T. V. ir G. V. susitikimų organizavimo aplinkybių, eigos, šalių siekio bendradarbiauti, šalių pastangų užtikrinti vaiko interesus.Atsakovė nesutiko su šios nutarties dalimi, kuria buvo nuspręsta, kad išlaidas susijusias su psichologo paslaugomis apmoka atsakovė G. V., todėl pateikė teismui atskirąjį skundą. Ieškovė prašė minėtą nutarties dalį pakeisti – nustatyti, kad išlaidas susijusias su psichologo pagalba sumoka ieškovė V. V..Nurodė, kad ieškovė yra laikinoji vaiko globėja, ji neleidžia vaiko motinai ir prosenelei bendrauti su berniuku. Globėja atsisakė geranoriškai užtikrinti vaiko dalyvavimą bendravime dalyvaujant psichologui, nepristatė vaiko į konsultacijas.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės skundo ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje Sveikatos kliniką, kurios psichologui dalyvaujant galimas atsakovės bendravimas su vaiku, savo iniciatyva pasirinko atsakovė, todėl, nagrinėjamu atveju, už suteiktas paslaugas, jei jos būtų mokamos, įpareigojama susimokėti ji pati.Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės argumentų, kuriais siekiama įrodyti, kad ieškovė kliudo vaiko motinai bendrauti su sūnumi, nes tai peržengia atskirojo skundo ribas. Apeliacinėje instancijoje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties pagrįstumas dalyje dėl nustatytos pareigos mokėti už psichologo paslaugas bendraujant motinai su sūnumi, o ne nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo/nevykdymo klausimas.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir panaikinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti.Atmetus atskirąjį skundą, ieškovei V. V. iš apeliantės G. V. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 140 Eur ž atsiliepimo į skundą surašymą (b.l. 69) (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 140 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės G. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė