Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jarūnės Sedalienės,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo iš įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Pareiškėja T. Y. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2026 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) dalį, kurioje paliktas galioti draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – LR) ir atsisakyta pareiškėją išbraukti iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į LR, nacionalinio sąrašo (toliau – Nacionalinis sąrašas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl draudimo atvykti į LR ir duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo.

2. Pareiškėja ir jos atstovas advokato padėjėjas Darius Dzikas Departamento priimtą Sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl draudimo atvykti į LR panaikinimo ir išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo, prašė panaikinti kaip: neteisėtą, nepagrįstą, neproporcingą, neteisingą, deklaratyvią, formalią, nemotyvuotą, neatitinkančią LR viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies administracinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, priimtą neįvertinus pareiškėjos individualios situacijos bei jos padėtį lemiančių naujai paaiškėjusių aplinkybių (apie Latvijos įmonės pareiškėjos patikimumo patvirtinimo, įdarbinimo Latvijos įmonėje bei pervedimo dirbti į LR galimybių), neįvertinus, jog SIS perspėjimas pareiškėjai buvo panaikintas nebelaikant keliančia grėsmę Šengeno erdvės mastu. Taigi Sprendimas priimtas Departamentui ignoruojant naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl pareiškėjos įdarbinimo E. S. (taigi ir LR) galimybės, jos grėsmės LR viešajai tvarkai ir saugumui nebuvimo bei neįvertinus draudimo atvykti į LR sprendinio trukmės (36 mėn. termino sutrumpinimo) aspektu.

6. Pareiškėjai (per atstovą) ir pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui D. Dzikui, atsakovui 2025 m. kovo 17 d. teismo pranešimais apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjas skundu prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Departamentas prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nepateikė, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

7. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta pareiškėjos (užsienietės) asmens duomenų neišbraukti iš Nacionalinio sąrašo ir nepanaikinti / nesutrumpinti draudimo atvykti į LR termino, pagrįstumo ir teisėtumo.

8.1. Departamentas 2024 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 24S198442, kuriuo pareiškėjai, (duomenys neskelbtini)pilietei, buvo panaikintas 2023 m. gegužės 8 d. išduotas leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo terminas iki (duomenys neskelbtini)). Šis sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktų pagrindu, t. y. kadangi: duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė Departamentui leidimui gauti neatitiko tikrovės; pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi LR ir su pareiškėja sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta.

8.2. Departamento 2024 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 24S248438, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. E. P. ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. E. P. ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu, 2 dalies c punktu, LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 11 ir 14 punktais, Departamentas nusprendė pareiškėjai uždrausti atvykti į LR nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pagal pareiškėjos asmens duomenis nerasta duomenų, jog šis Departamento sprendimas pareiškėjos būtų skųstas administracine tvarka teismui, taigi yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

8.3. Iš 2025 m. gruodžio 11 d. prašymo „Dėl duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo ir įspėjimo dėl pareiškėjos įspėjimo Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (C.SIS)“ nustatyta, jog: pareiškėja pateikė prašymą Departamentui: 1) išbraukti duomenis apie ją iš Nacionalinio sąrašo; 2) panaikinti SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje. Prašymas grįstas argumentais, jog po Departamento 2024 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 24S248438 praėjus vieneriems metams pasikeitė aplinkybės ir todėl minėtu Departamento sprendimu taikyti draudimai nebeatitinka nei proporcingumo, nei tikslingumo reikalavimų, nes pareiškėja nekelia jokios grėsmės LR ir kitoms Šengeno erdvės valstybėms: pareiškėja elgiasi sąžiningai, nėra padariusi jokių teisės pažeidimų; teisėtai dirba ES valstybėje narėje (Latvijos įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2025 m. kovo 12 d.); nėra jokių duomenų apie pareiškėjos teisės pažeidimus ir nelegalią migraciją; pareiškėja nebedirba LR ir su tarpininkavusia įmone nesusisijusi; Latvijos darbdavys pasirengęs pareiškėją įdarbinti, jeigu jai būtų panaikinti draudimai; Departamento 2024 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 24S248438 buvo priimtas formaliai, neįvertinus pareiškėjos individualios situacijos bei realios grėsmės konstatavimo; LVAT suformuotą praktiką dėl draudimų ir SIS perspėjimų taikymo, reikalaujančių individualaus, proporcingo ir objektyviais duomenimis pagrįsto vertinimo.

8.4. Departamentas 2026 m. sausio 29 d. Sprendimu Nr. 26S27944 nusprendė: atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi, nes nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Sprendimo motyvuojamoje dalyje fiksuoti motyvai, jog: įvertinus draudimo atvykti į LR pagrindą, aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, asmens prašyme nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad asmens duomenys neišbraukiami iš Nacionalinio sąrašo ir nesutrumpinamas draudimo atvykti į LR terminas, nes neišnyko pagrindas drausti asmeniui atvykti į LR; draudimo atvykti į LR laikotarpis nustatytas tinkamai, jis vertinamas kaip proporcingas; išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į LR. Sprendime pateikti jo priėmimą lėmę motyvai, teisinis pagrindas ir nurodyta apskundimo tvarka.

10. UTPĮ 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į LR, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

11. UTPĮ 133 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į LR priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT), jeigu ji priėmė UTPĮ 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Draudimo atvykti į LR trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

12. Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punktas numato, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti UTPĮ 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 122 punkte nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: 49.1 motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nacionalinio sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes; 49.2 draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti; 49.3 valstybės institucijos ar įstaigos, Departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą; 49.4 aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Kriterijų vertinimo tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka.

13. Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja Kriterijų vertinimo tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: 50.1 nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas; 50.2 sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo); 50.3 išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes: 50.3.1 nustatoma, kad išnyko pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu sprendimas uždrausti atvykti buvo priimtas UTPĮ 133 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu; 50.3.2 nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką; 50.3.3 nustatomas trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei jau nustatyta, ir jis jau yra pasibaigęs; 50.3.4 nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).

14. Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

15. Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama LR Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

16. VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

17. LVAT laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).

18. Įvertinus aptarto reglamentavimo turinį bei ištyrus byloje pateiktų įrodymų visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog Departamentas, priimtas Sprendimą skundžiamoje dalyje dėl palikimo galioti draudimo atvykti į LR bei pareiškėjos duomenų neišbraukimo iš Nacionalinio sąrašo, veikė savo kompetencijos bei diskrecijos ribose, tinkamai laikėsi teisės aktų nustatytų procedūrinių taisyklių, Sprendime ginčo Departamento sprendinys – pareiškėjos asmens duomenų neišbraukti iš Nacionalinio sąrašo, palikti draudimą užsieniečiui atvykti į LR ir jo termino nesutrumpinti, draudimo atvykti į LR laikotarpį vertinant kaip proporcingą – pakankamai motyvuotas, pagrįstas įsiteisėjusiu Departamento 2024 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 24S248438 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotais faktais bei tinkamai atsižvelgus į pareiškėjos prašymo argumentus bei juos pagrindžiančius duomenis, t. y. Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo aplinkybių nenustatyta.

19. Nors pareiškėja skundą grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kaip praėjus vieneriems metams po uždraudimo atvykti į LR esmingai pakeitusiomis pareiškėjos padėtį bei tuo, jog jai Sprendimu buvo panaikintas SIS perspėjimas, tačiau nepateikė įrodymų, kurie leistų įsitikinti, jog pareiškėjos situacija tenkino Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punkto sąlygas, kuomet Kriterijų vertinimo tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka privalo būti pakartotinai sistemiškai svarstomi draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimai.

20. Atsižvelgusi į Kriterijų vertinimo tvarkos II skyriaus nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, jog pareiškėjos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės – darbas Latvijoje, išduota Latvijos nacionalinė viza – sudarė pagrindą panaikinti SIS perspėjimą, bet ne draudimą atvykti į Lietuvą. Kriterijų vertinimo tvarkos II skyriaus 2 skirsnyje (Draudimas atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi LR ar jis buvo panaikintas) esantys kriterijai, vertinami priimant sprendimą uždrausti atvykti į LR, kai buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi LR ar jis buvo panaikintas, numatyta pareiga Departamentui atsižvelgti į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su LR; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas). Be to, Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte aiškiai įvardinta, jog užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Taigi pareigos Departamentui atsižvelgti į užsieniečio galimai turimus ekonominius, socialinius ryšius su kita užsienio valstybe teisės aktais nenumatyta, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl darbo, įsipareigojimo įdarbinti Latvijos įmonėje aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo Departamento priimtą administracinį sprendimą dėl draudimo atvykti į LR, jo termino trukmės peržiūrėti, o Sprendimu Departamento atliktas ginčo draudimo atvykti į LR 3 metus termino įvertinimas kaip proporcingo visiškai atitinka ginčo situacijai taikytinas teisines nuostatas.

21. Iš Departamento Sprendimo turinio matyti, jog Departamentas, spręsdamas pareiškėjos prašymą, išanalizavo tiek Departamento 2024 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 24S248438 priėmimą lėmusias aplinkybes ir nustatytus faktus, tiek pasisakė ir dėl pareiškėjos pateikto prašymo argumentų. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių įsiteisėjusiame Departamento 2024 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. 24S248438 nustatytus faktus, lėmusius pareiškėjos teisinės padėties suvaržymus (pareiškėjos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą migracinėmis procedūromis). Pareiškėja jokiais naujais įrodymais (kurie nebūtų buvę įvertinti Departamento 2024 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 24S248438) nepaneigė Departamento 2024 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 24S248438 priėmimą lėmusių aplinkybių ir nustatytų faktų dėl jos piktnaudžiavimo migracinėmis procedūromis ir nesąžiningumo teikiant tikrovės neatitinkančią informaciją (siekiant gauti leidimą laikinai gyventi LR), kad asmeniui ne tik vieną mėnesį per visą įdarbinimo bendrovėje laikotarpį nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, deklaruotas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte, bet ir 4 mėn. išmokėtas darbo užmokestis nesiekė 1 MMA, asmeniui 2 mėn. darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, kas reiškia, jog asmuo faktiškai bendrovėje nedirbo, su asmeniu darbo sutartis buvo nutraukta. Taip pat, kad nepaneigė ir aplinkybės, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. panaikinimus leidimą laikinai gyventi LR pareiškėja Departamentui leidimo negrąžino iki 2024 m. gruodžio mėn. Taigi pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į LR ir pareiškėjos duomenis išbraukti iš Nacionalinio sąrašo.

22. Nors pareiškėja Sprendime Departamento atliktą vertinimą kritikavo dėl jo neišsamumo, sprendinio dėl draudimo atvykti į LR termino nesutrumpinimo nepakankamo motyvavimo, visgi pažymėtina, jog nenustačius Kriterijų vertinimo tvarkos II skyriuje nurodytų aplinkybių (buvusių sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusių, kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti), nebuvo ir teisinio pagrindo Kriterijų vertinimo tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstyti draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimo bei iš naujo sistemiškai vertinti Departamento 2024 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 24S248438 nustatytas nei naujai paaiškėjusias (prašyme nurodytas) aplinkybes. Taip pat pažymėtina jog LVAT formuojamoje praktikoje laikosi pozicijos, jog užsieniečio kreipimasis (prašymu) į Departamentą pagal specialią tvarką, kuri numato galimybę, pasikeitus aplinkybėms, prašyti atšaukti draudimą atvykti į LR ir / ar SIS perspėjimą, neturėtų būti suprantamas kaip Departamento pareiga iš naujo vertinti visą situaciją, tačiau atskira tokio prašymo nagrinėjimo tvarka suponuoja, kad Departamentas turėtų priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti dėl to, ar yra / nėra pagrindas tokį užsieniečio prašymą tenkinti (pvz., LVAT 2026 m. sausio 21 s. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1449-1188/2026).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo Sprendimo turinys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Departamento veiksmai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. Sprendimo teisinis, faktinis pagrindai ir esminės faktinės aplinkybės, kurios lėmė Sprendimo priėmimą, nurodytos. Vien tai, jog Sprendimo argumentacija ar jos detalumas netenkina pareiškėjos ar pareiškėja ginčo situaciją interpretuoja kitaip, nei atsakovas, nerodo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, neteisingumo ar, kad Departamentas savo diskrecijos teisę priimdamas ginčo Sprendimą būtų įgyvendinęs ne pagal teisės aktų reikalavimus. Nenustačius Departamento atlikto aplinkybių vertinimo, teisės taikymo ar procedūrinių klaidų, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjos skundžiamą atsakovo Sprendimo dalį dėl palikto galioti draudimo atvykti į LR 3 metus ir pareiškėjos duomenų Nacionalinio sąraše, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Likę neaptarti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad E. Ž. Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d.H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. Y. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.