- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-20
- Bylos Nr.
- N-62-3045-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarties R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus pareigūnas 2008 m. rugsėjo 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. G. už tai, kad kompleksinio patikrinimo metu, medžioklės lapo antroje pusėje grafoje „parašas“, parašo nebuvo. Šiais savo veiksmais R. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 23 punktą, atsakomybė už šį pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus (toliau – ir Institucija) 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarimu R. G. pripažintas kaltu, padarius pažeidimą numatytą ATPK 85 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 100 litų baudą. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe institucija pripažino jo nuoširdų gailestį.
Šalies argumentai
R. G., nesutikdamas su Institucijos 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarimu, pateikė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuriame prašo minėtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodo, procesinius pažeidimus, kurie buvo padaryti priimant ginčijamą nutarimą. Teigia, jog A. L. ir A. L. prie medžiotojų žadėjo prisijungti vėliau, o medžioklės lape nepasirašė dėl to, kad, esant blogoms oro sąlygoms, medžioklės lapas buvo paliktas automobilyje, kadangi medžioklė dėl prasto oro baigėsi anksčiau, L. pamiršę pasirašyti lape, išvažiavo namo. Pažymi, jog medžiotojų nepasirašymas medžioklės lape, nesukliudo nustatyti medžioklėje dalyvavusių asmenų ar medžioklės eigos ir rezultatų. Pareiškėjo nuomone, jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis bei formalus ir nevertintinas kaip administracinis teisės pažeidimas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas), atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti, o Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Departamentas nurodė, jog Taisyklių 25 punkte nurodyta, kad už teisingą medžioklės lapo antrosios pusės užpildymą atsako medžioklės vadovas, o pagal 23 punkto reikalavimus medžioklės vadovas prieš pradedant medžioti, lapo antroje pusėje turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų vardų pirmąsias raides, pavardes, jų medžiotojų bilietų numerius, medžiotojai pasirašo nurodytoje vietoje. Teigė, jog iš skundo matyti, jog Albinas ir A. L. į medžioklę atvyko vėliau ir, aukščiau minėtiems asmenims nebuvo galimybės pasirašyti į medžioklės lapą, bet prie medžioklės jie prisijungė t. y. medžiojo, o Taisyklių 26 punkte nurodyta, kad medžioklės vadovas privalo visiems medžiotojams, priminti saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus, patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus ir leidimus laikyti bei nešiotis medžioklinį šautuvą, visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams pranešti, kiek ir kokių žvėrių bei paukščių bus medžiojama, supažindinti visus medžiotojus su varovų vadovu, medžioklės tvarka, būdu, varymo kryptimis ir t. t. Institucijos nuomone, Albinas ir A. L. nebuvo prieš medžioklę supažindinti su medžioklės eiga, saugaus elgesio medžioklėje instrukcija, o tai yra medžioklės vadovo pareigų nevykdymas. Tai pat nurodo, jog pareiškėjas nors ir teigia veikęs esant būtinajam reikalingumui, tačiau iš visos situacijos medžioklės metu matyti, jog tai nebuvo būtinasis reikalingumas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarimą paliko nepakeistą. Nurodė, jog bylos medžiaga nustatyta, kad medžiotojai Albinas ir A. L. dalyvavo medžioklėje, tačiau nepasirašė medžioklės lape, t. y. R. G. kaip medžioklės vadovas, būdamas atsakingas už medžioklės lapo antrąją pusę, neužtikrino jo tinkamo užpildymo. Pažymėjo, jog Albinui ir A. L. į medžioklę atvykus vėliau, jie nebuvo prieš medžioklę supažindinti su medžioklės eiga, saugaus elgesio medžioklėje instrukcija, nebuvo supažindinti kokie žvėrys ir kiek jų bus medžiojama, nebuvo patikrinti leidimai laikyti ir nešiotis medžioklinius šautuvus ir kt., o tai negali būti laikoma veikos mažareikšmiškumu, todėl pagrįstai nustatyta, jog R. G. nevykdė savo, kaip medžioklės vadovo, pareigų ir jam pagrįstai taikyta atsakomybė pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Teismas taip pat pažymėjo, jog tai, kad medžioklės lapas buvo paliktas mašinoje dėl blogo oro sąlygų, negali būti laikoma būtinuoju reikalingumu, kadangi medžioklės vadovas elgėsi įprastai, t. y. jis niekada nesineša medžioklės lapo į medžioklę, o jį palieka automobilyje. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors protokole nėra įvardinti asmenys, kurių parašų trūksta medžioklės lapo antrojoje pusėje, tačiau byloje yra pridėtas pats medžioklės lapas, iš kurio aiškiai matyti kieno parašų nėra, o nutarime administracinio teisės pažeidimo esmė nurodyta ta pati ir papildomai nurodoma asmenų, kurių parašų nėra vardai ir pavardės. Be to, pažymėjo jog, dėl protokolo turinio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo teikti pastabas, tačiau tokių nepateikė ir pasirašė ant protokolo. Išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, teismas padarė išvadą, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimo įrodymui, o paskirtą nuobaudą pripažino proporcinga padarytam teisės pažeidimui.
III.
Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinės nuobaudos neskirti. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino Institucijos padarytų pažeidimų (naudoja senus blankus, paskirtą baudą reikalauja sumokėti anksčiau nei numato įstatymas, administracinio teisės pažeidimo byla neužregistruota, nutarimo tekste yra trumpinių). Teigia, kad Institucija, ginčijamame nutarime nurodžiusi, jog taikoma lengvinanti aplinkybė – jos netaikė. Pažymi, jog Institucija, pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. D1-45, skyrė nuobaudą už kompleksinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, nesurašiusi patikrinimo akto. Apelianto nuomone, teismas, atsižvelgdamas į visas administracinės bylos aplinkybes bei pažeidimo mažareikšmiškumą, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, administracinės nuobaudos galėjo visai neskirti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Departamentas prašo apeliacinio skundo netenkinti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, bylos faktines aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai bei teisingai, jas visas ištyrė. Pažymi, jog R. G. kaltė visiškai įrodyta byloje surinkta medžiaga, veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
R. G. 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytų medžioklės vadovo pareigų netinkamą vykdymą. Apeliantas jam inkriminuoto pažeidimo neginčija, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra per griežta, t. y. keliamas nuobaudos individualizavimo pagrįstumo klausimas, prašant pakeisti nuobaudos rūšį arba iš viso jos neskirti. Nagrinėjant bylą šiuo aspektu pasakytina, jog ATPK 85 straipsnio 1 dalies sankcija yra alternatyvi, t. y. numatoma galimybė skirti įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki keturių šimtų litų.
ATPK 30 straipsnis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį nubausti bei auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidimo padarymo pobūdį bei apimtį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais ir jų nekartoja.
R. G. nurodo, jog Institucija, priimdama nutarimą, padarė procesinių pažeidimų. Pažymėtina, jog ATPK 286 straipsnyje yra nurodyta kas turi būti rašoma nutarime. Minėtame straipsnyje nėra nurodyta, kad nutarime privalo būti baudos sumokėjimo terminai, o tai, kad ginčijamame nutarime nurodytas netinkamas terminas, niekaip neįtakoja apelianto teisės ginti pažeistas teises ir nedaro jo padaryto pažeidimo mažiau pavojingu, minėtame straipsnyje taip pat nenurodoma, kad nutarimas turi būti registruojamas, be to, ši aplinkybė nelaikytina esminiu nutarimo trūkumu, kadangi kitame nutarimo egzemplioriuje yra nurodytas jo registracijos numeris (b. l. 13), taip pat pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia nutarimo tekste vartoti sutrumpinimų, iš ginčijamo nutarimo matyti, kad vartojami sutrumpinimai niekaip neiškraipo jo esmės. Be to, tai, kad kompleksinio patikrinimo metu galimai nebuvo surašytas patikrinimo aktas, taip pat nesudaro pagrindo neskirti pažeidėjui nuobaudos, kadangi ši aplinkybė neturi įtakos sprendžiant atsakomybės klausimo už pažeidimą, kurio apeliantas neginčija.
Atsižvelgiant į visus aukščiau nuodytus argumentus, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.