Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rašytinio proceso tvarka išsprendė E. K. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2024-02-22 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24232252866 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024-04-02 gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas 2024-03-11 E. K. (toliau - ir Pareiškėjas) skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – Institucija) 2024-02-22 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 24232252866 panaikinimo kartu u administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2024-02-15 (Institucijoje registruotas 2024-02-20 Nr. 10-AP-1743) kreipėsi su pranešimu, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), palikti stovėti automobiliai, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (užfiksuoti nuotraukose) pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti.

ANK 621 straipsnis apibrėžia subjektų ratą, kurie turi teisę apskųsti ne teismo tvarka priimtus nutarimus. ANK 621 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Iš teismui pateiktos skundo, prie skundo pridėtos ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad E. K. pranešė policijai apie galimai netinkamai pastatytus 4 automobilius Minties g. 17, Vilnius. Pareiškėjas prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju, nes patyrė tiek turtinę (gaišo laiko siųsdamas pranešimą apie padarytą pažeidimą), tiek neturtinę žalą, nes nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas.

ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Pažymėtina, kad ANK įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, pranešusiam apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, negali būti formali. Patirta žala turi būti objektyvi ir reali, turi būti nustatoma įvertinus galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir (ar) pagrįsta konkrečiais asmens pateiktais duomenimis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikiama turtinės žalos samprata, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, savanoriškas pranešimo apie galimai padarytą administracinį nusižengimą pateikimas policijai nėra laikomas turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismo vertinimu, E. K. pranešime nurodytos aplinkybės, jog jam nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtinas bendravimo normas nelaikytina neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t. y. daromas teisės pažeidimas turi tiesiogiai asmeniškai neigiamai paveikti asmenį, o tokių duomenų byloje nėra.

Pareiškėjas nėra įgijęs nukentėjusiojo statuso ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme, skundžiamu nutarimu buvo atsisakyta E. K. pripažinti nukentėjusiuoju, nurodant, kad nagrinėjamu atveju jis nepatyrė jokios realios turtinės ar neturtinės žalos. Akivaizdu, kad E. K., pranešdamas policijos pareigūnams apie, jo manymu, padarytą administracinį teisės pažeidimą atliko savo pilietinę pareigą, tačiau, nenustačius, kad jam dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, t. y. galimai pažeidžiant Kelių eismo taisykles pastatytų automobilių buvo padaryta kokios nors realios žalos, jis administracinio nusižengimo tyrime galėtų būti liudytoju, bet ne nukentėjusiuoju, nes tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju arba nustatytas jam galimai padarytos žalos faktas, žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio nusižengimo padarymas, o pažeidimas ir juo padaryta žala turi būti susiję priežastiniu ryšiu. Nagrinėjamu atveju E. K. pranešė Institucijai apie galimai netinkamai pastatytus 4 automobilius (duomenys neskelbtini), Vilnius, tuo metu pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje. Byloje nėra duomenų, kad stovintys automobiliai trukdė E. K. pravažiuoti, praeiti, apsunkino jo naudojimąsi savo nuosavybe ar darė jam kokią nors kitą žalą. Todėl galimas administracinis nusižengimas nesukėlė tiesioginės neigiamos įtakos pareiškėjui ir nesąlygojo objektyvios ir realios turtinės ar neturtinės žalos atsiradimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas skundžiamu nutarimu pagrįstai nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, todėl neįgijo nukentėjusiojo asmens procesinių teisių, Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. K. neturi teisės skųsti Institucijos 2024-02-22 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24232252866), todėl skundą atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 626 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2024-02-22 nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24232252866) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.