- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-2147-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01873-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- E. S., A. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7679-429/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams E. S. ir A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 710,72 Lt skolos už vandenį, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Rašytinė sutartis dėl atsiskaitymo už butui patiektą ir nukanalizuotą vandenį su atsakovu buvo sudaryta 2011-01-17, atsakovai vandenį naudojo, todėl privalėjo per 20 dienų nuo kiekvieno pragyvento mėnesio pabaigos sumokėti mokestį už vandenį. Atsakovai šios pareigos tinkamai nevykdė ir nuo 2012-03-01 iki 2012-11-30 įsiskolino ieškovui 710,72 Lt. Atsakovai neįleido ieškovo inspektorės tikrinti vandens skaitiklių parodymų, kadangi ji neturėjo įgalioto asmens pasirašyto prašymo, todėl ieškovė mokesčius skaičiavo pagal savivaldybės paskaičiuotas normas, nors bute buvo skaitikliai. Kadangi ieškovė skaičiavo vandens suvartojimą pagal normas, todėl gautos sumos viršijo atsakovo A. S. debeto sutartyje pasirašytą debeto limitą, dėl ko nebuvo galima nurašyti atsakovo mokėtinų sumų pagal debeto sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 250 Lt skolos ir 24 Lt bylinėjimosi išlaidas, o valstybei iš atsakovų priteisė po 15,79 Lt iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ieškovė tiekė vandenį atsakovų butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu A. S. 2011-01-17 sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, kurios 1.9 p. numato, kad apmokėjimo dokumentas pateikiamas pagal vandens tiekėjo nuskaitytus apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal vartotojo nuskaitytus apskaitos prietaisų rodmenis, sąskaitos pateikiamos elektroniniu paštu. Vartotojas (atsakovai) sutarties 7.9 punktu įsipareigojo leisti vandens tiekėjo atstovams, pateikusiems vandens tiekėjo įgalioto asmens pasirašytą prašymą ir vandens tiekėjo išduotą darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, nuo 8 val. iki 20 val. įeiti į patalpas ir sudaryti sąlygas patikrinti apskaitos prietaisų rodmenis, jų eksploatavimo sąlygas bei techninę būklę, atlikti metrologinę patikrą, juos pakeisti. Sutarties 12 punktu nustatyta, kad tais atvejais, kai vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra geriamojo vandens apskaitos prietaisai butui, vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal butui įrengtų geriamojo vandens prietaisų rodmenis. Nesant šių prietaisų, iki geriamojo vandens prietaiso įregimo vartotojo bute sunaudoto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal vandens sunaudojimo normas, kurias patvirtina savivaldybė, kiekvienam gyventojui (sutarties 13 punktas).
Teismas nurodė, jog byloje nekilo ginčo, kad atsakovų bute yra įrengtas geriamojo vandens apskaitos prietaisas. Atsakovai nesutiko su tuo, kad ieškovė, jiems neįsileidus į butą ieškovės atstovės atlikti skaitiklių patikrinimą, kadangi ji neturėjo tam skirtų įgalinimų, mokesčius už vandenį skaičiavo pagal savivaldybės patvirtintas normas. Aplinkybę, kad ieškovo darbuotoja V. M., atlikdama patikrinimą atsakovų bute, neturėjo pasiėmusi įgaliojimo, ir ji nebuvo įleista į butą patikrinti skaitiklių, teisme patvirtino ieškovės atstovė. Ieškovė po susirašinėjimo su atsakovu pradėjo skaičiuoti mokesčius atsakovams pagal savivaldybės nustatytas normas. Teismas sprendė, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai, pažeisdama šalių pasirašytą sutartį, mokesčius atsakovams už vandens tiekimą skaičiavo pagal normas. Nors atsakovai vandens skaitiklio parodymus deklaravo, tačiau ieškovė, skolai viršijus atsakovo nustatytą debeto limitą, negalėjo nusirašyti mokėjimo sumų ir nepagrįstai nuo 2012-03-01 iki 2012-11-30 ėmė skaičiuoti mokesčius pagal savivaldybės nustatytas normą kiekvienam gyventojui, nors atsakovų bute buvo vandens skaitikliai. Teismas nustatė, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2012-11-30 nėra mokėję už vandenį, vandens skaitiklių rodmenis pradėjo deklaruoti nuo 2012-12-01, tačiau atsižvelgė į tai, kad atsakovas A. S. 2012-08-27 prašymu kreipėsi į ieškovą perskaičiuoti sąskaitas, nurodydamas, kad jo skaičiavimais skola iki 2012 m. rugsėjo mėn., siekia 230,69 Lt, o dėl galimai netikslaus paskaičiavimo skolos limitą padaro iki 250 Lt. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė, kilus šalių konfliktui dėl skaitiklio patikrinimo, nepagrįstai paskaičiavo 710,72 Lt įsiskolinimą, o atsakovui sutinkant sumokėti skolą ne didesnę nei 250 Lt už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2012-09-01, remdamasis teisingumo, sąžiningumo principais, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų solidariai 250 Lt skolą už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2012-11-30, kadangi kitokio paskaičiavimo ieškovė nepateikė. Teismas taip pat sprendė, kad 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nepriteistinos, nes atsakovas A. S. nevengė vykdyti šios prievolės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė mokesčius už atsakovams tiekiamą vandenį nepagrįstai skaičiavo pagal vandens sunaudojimo normas, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovų 250 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2012-11-30. Ši suma, kaip orientacinė, paskaičiuota pačių apeliantų, todėl teismas nepagrįstai priteisė šią sumą, kaip skolą pagal ieškovės pateiktas neteisingai apskaičiuotas sąskaitas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2012-11-30 nemokėjo už vandenį nei pagal ieškovės skaičiuojamas normas, nei pagal vandens skaitiklių parodymus. Todėl teismas, vadovaudamasis atsakovų skaičiavimais ir nurodytais skaitiklių parodymais, priteisė ne 710,72 Lt, o 250 Lt skolą. Ieškovė teigia, kad teismas pagrįstai priteisė 250 Lt skolą, kadangi, apskaičiavus mokesčius už ginčo laikotarpiu atsakovų sunaudotą vandenį pagal skaitiklių parodymus, atsakovų skola sudaro 388,27 Lt. Kadangi atsakovai už ginčo laikotarpiu sunaudotą vandenį nemokėjo, todėl teismas pagrįstai priteisė dalį skolos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad ieškovė tiekė vandenį į atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu A. S. 2011-01-17 sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį (b. l. 44–47), kurios 1.9 p. numatyta, kad apmokėjimo dokumentas pateikiamas pagal vandens tiekėjo nuskaitytus apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal vartotojo nuskaitytus apskaitos prietaisų rodmenis. Sutarties 12 punktu nustatyta, kad tais atvejais, kai vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra geriamojo vandens apskaitos prietaisai butui, vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal butui įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Nesant šių prietaisų, geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal vandens sunaudojimo normas, kurias patvirtina savivaldybė, kiekvienam gyventojui (sutarties 13 punktas). Ieškovė laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2012-11-30 mokesčius už vandenį atsakovams skaičiavo pagal vandens sunaudojimo normas, nors bute yra įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai skaičiavo mokesčius už vandenį, remdamasi vandens sunaudojimo normomis, tačiau priteisė iš atsakovų 250 Lt įsiskolinimą, kurį nustatė, remdamasis paties atsakovo galimos skolos pripažinimu, su kuo atsakovai nesutinka, teigdami, kad toks skolos dydis nepagrįstas, kadangi nebuvo pateiktos teisėtos ir pagrįstos sąskaitos. Tai reiškia, kad apeliacine tvarka kilo ginčas dėl mokesčių už suvartotą vandenį įsiskolinimo pagrįstumo.
Dėl mokesčių už vandenį įsiskolinimo pagrįstumo
Atsakovai neginčija aplinkybės, kad nurodytu laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2012-11-30 nebuvo apmokėtos ieškovės pateiktos sąskaitos, tačiau tai nebuvo padaryta dėl pačios ieškovės kaltės, kadangi mokesčiai buvo nepagrįstai skaičiuojami pagal vandens suvartojimo normas, o ne pagal bute įrengtų geriamojo vandens prietaisų rodmenis. Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės veiksmus, skaičiuojant mokesčius už suvartotą vandenį pagal vandens sunaudojimo normas, pripažino netinkamais, neteisėtais ir nepagrįstais. Ieškovė šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčija, kadangi nepadavė apeliacinio skundo dėl priimto teismo sprendimo.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo mokesčius už suvartotą vandenį pagal vandens sunaudojimo normas, įsiskolinimo dydį nustatė, remdamasis ne geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenimis, bet atsakovo A. S. 2012-08-27 rašte (b. l. 91) nurodytu jo pripažįstamu galimu skolos iki 2012 m. rugsėjo mėn. dydžiu (maždaug 230,19 Lt). Tokia pirmosios instancijos išvada, padaryta dėl atsakovo įsiskolinimo už suvartotą vandenį dydžio nuo 2012-03-01 iki 2012-11-30, negali būti pripažinta pagrįsta, kadangi atsakovų įsiskolinimas nurodytu laikotarpiu turėjo būti nustatytas pagal vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Tačiau ieškovė, pateikdama atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, pateikė mokesčių už suvartotą vandenį įsiskolinimo paskaičiavimą, atliktą jau pagal skaitiklių rodmenis (b. l. 141), kuris kaip naujas įrodymas priimtinas į bylą, nes jo pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.). Pagal šį paskaičiavimą atsakovų įsiskolinimas už suvartotą vandenį laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2012-11-30, yra 388,27 Lt, kuris yra didesnis, nei buvo priteistas skundžiamu teismo sprendimu. Kadangi ieškovė apeliacinio skundo nėra padavusi, o CPK 313 straipsnis draudžia priimti dėl apelianto (apeliantų) blogesnį sprendimą, negu skundžiamas teismo sprendimas, todėl net ir nustačius, kad atsakovų įsiskolinimas nurodytu laikotarpiu yra didesnis, sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 dalies 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.