Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ dėl baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovė I. B. nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teigė, kad ieškovė ir atsakovė 2014-04-02 sudarytos sutarties Nr. S2-2014-136 5.3 punktu susitarė, kad, jeigu įstaiga nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties 2.9. punkte numatytus įsipareigojimus (laikomus esminiais sutartiniais įsipareigojimais), ji turi sumokėti 289,62 Eur (1000 Lt) dydžio baudą sutarties numatytais terminais į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, o sutarties specialiųjų sąlygų 6.2. punktu šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja nereikalauti, kad apdraustasis asmuo papildomai mokėtų už reikiamus vaistus ir ar medicinos pagalbos priemones operacijai atlikti, jei stacionarinė paslauga teikiama PSDF lėšomis. Pacientė B. G. buvo gydoma atsakovės stacionare ir jos gydymo paslaugos buvo apmokėtos PSDF lėšomis, tačiau pacientė pati įsigijo vaistus, dėl kurių patyrė papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 289,62 Eur baudą. Pacientei gydymui stacionare panaudotos jos pačios nusipirktos medicininės priemonės turėjo būti nemokamos, jos turėjo būti įskaičiuotos į gydymo kainą. Tai turėjo užtikrinti ligoninė. Ligoninė pacientei galėjo pasiūlyti kompensuoti kainų skirtumą. Įstatymai užtikrina LR piliečiams nemokamą sveikatos priežiūrą ir neišskiria apdraustųjų su silpna sveikata. Komplikuotų pacientų priežiūra turi būti užtikrinama nemokamai. Pacientė buvo apdrausta privalomuoju draudimu, jai priklausė nemokamos paslaugos, ji buvo gydyta stacionare, planine tvarka, todėl paslaugos turėjo būti nemokamos. Ligoninė turi turėti tokius vaistus, kad operacija būtų atlikta, asmuo nepatirtų papildomų išlaidų, jeigu jam priklauso nemokama sveikatos priežiūra. Atsakovas turi sumokėti baudą už teisės aktų pažeidimus. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovas E. V. nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad jis yra vidaus ligų gydytojas. Teigia, kad už pacientės B. G. gydymą buvo sumokėta PSDF lėšomis, tačiau pacientė turėjo įsigyti vaistų komercinėje vaistinėje. Pacientė turėjo būti aprūpinta tais vaistais, kuriuos ji pati įsigijo, kadangi pacientės būklė to ir reikalavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2014-04-02 ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį Nr. S2-2014-136. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, o ieškovė įsipareigojo atsakovei apmokėti šių paslaugų išlaidas (11-28 b.l.). Ši sutartis 2014-12-08 susitarimu Nr. SU-2014-27 buvo pratęsta iki 2015 metų pirmo ketvirčio pabaigos (63 b.l.). Remiantis 2014-04-02 asmens sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūra Nr. APSĮ ID-450 (29-44 b.l.), 2014-11-24 asmens sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūra Nr. APSĮ ID-450 (44-49 b.l.), 2015-02-09 asmens sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūra Nr. APSĮ ID-450 (50-51 b.l.) nustatyta, kad atsakovė teikia medicinines paslaugas. Už atsakovės teikiamas paslaugas buvo skiriama PSDF biudžeto lėšų suma (52-54 b.l.). Ieškovė ir atsakovė 2014-05-13 sudarė papildomą susitarimą Nr. SU-2014-08 prie 2014-04-02 sutarties Nr. S2-2014-136. Šio susitarimo pagrindu atsakovei buvo skirta papildoma lėšų suma vaistiniams preparatams įsigyti (57-58 b.l.).

Klaipėdos teritorinės ligoninių kasos direktoriaus 2015-02-13 įsakymu Nr. V-58 buvo pavesta atlikti neplaninį patikrinimą viešojoje įstaigoje „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ (66 b.l.). Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas B. G., jai nebuvo suteikta galimybė įsigyti brangesnių vaistų, apmokant sveikatos priežiūros įstaigai gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirinktų vaistų skirtumą. Nurodyta, kad pacientės įsigyti vaistai buvo būtini jos gydymui, todėl ji juos pirkti savo lėšomis neprivalėjo (68-71 b.l.). Atsakovė ieškovei 2015-04-14 rašte Nr. 9-1376 nurodė, kad pacientė dėl jai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pretenzijų nereiškė, pacientė vaistus įsigijo komercinėje vaistinėje ir atsakovė jokių pinigų iš pacientės nėra gavusi, todėl ieškovės pažyma yra neteisėta (72 b.l.). Klaipėdos teritorinės ligoninių kasos direktoriaus 2015-04-24 įsakymu Nr. V-145 buvo pavesta atlikti ekspertizę ir pateikti išvadas pagal 2015-03-19 pažymą Nr. K1-15-44 (73 b.l.). Atlikus ekspertizę buvo nutarta atsakovei skirti 289,62 Eur baudą, kadangi pacientė turėjo savo lėšomis įsigyti vaistų ir medicinines pagalbos priemones, kurie buvo būtini jos gydymui (76-81 b.l.). Ieškovė atsakovei siuntė raginimą sumokėti baudą (82 b.l.).

2017-09-13 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė I. B. nurodė, kad reikalavimą atsakovui kildina iš 2014-04-02 šalių sudarytos sutarties 2.2, 2.9, 2.19, 2.20 punktų bei sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punktų nevykdymo. Iš atsakovo prašoma priteisti 289,62 Eur dydžio sutartinė bauda.

Šalių 2014-04-02 sudarytos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad atsakovas įsipareigoja teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas vadovautis 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Viešojo administravimo įstatymu, Sveikatos draudimo įstatymu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Sveikatos sistemos įstatymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro ir Valstybės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymais, reglamentuojančiais šių paslaugų teikimą ir išlaidų apmokėjimą. Minėtos sutarties 2.9 punktas nustato, kad atsakovas turi užtikrinti, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš paciento nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip. Sutarties 2.19 punktu atsakovas įsipareigojo per ekspertizės pažymoje nurodytą terminą įvykdyti visus ekspertizės pažymoje nurodytus ieškovo pavedimus, o sutarties 2.20 punktu atsakovas įsipareigojo per ieškovo nurodytą terminą sumokėti baudą. Sutarties 5.3 punktas nustato, kad, jeigu atsakovas nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties 2.9 ir 2.14 punktuose numatytus įsipareigojimus (laikomus esminiais sutartiniais įsipareigojimais), jis moka 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudą sutarties numatytais terminais į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą. Sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punktu atsakovas įsipareigojo nereikalauti, kad apdraustasis papildomai mokėtų už reikiamus vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones (MPP) operacijai atlikti, jei stacionarinė paslauga teikiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis (11-28 b.l.).

Ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovo, atsakovo atstovų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas. Byloje nustatyta, kad pacientė B. G. buvo apdrausta valstybės lėšomis, jai buvo suteiktas pas atsakovą planine tvarka operacinis gydymas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pacientė B. G. 2014-11-18 – 2014-12-02 buvo gydyta pas atsakovą ir jai (duomenys neskelbtini) atlikta (duomenys neskelbtini) (69 b.l.). Pacientė B. G. operaciniam gydymui įsigijo savo lėšomis medikamentų – „Zibor“, Perfaldan“, Dolmen“, Micropore“, plėvelė operacinio lauko, epidūrinį rinkinį, „Zinacef“ 2 vnt. - už 77,99 Eur (269,28 Lt) sumą (132 b.l.). Aplinkybę, jog pacientė savo lėšomis įsigijo medikamentų patvirtina jos pasirašytas 2014-11-18 prašymas (sutikimas) savo lėšomis įsigyti „Zibor“, Zinacef“, Dolmen“, „Perfalgan“ ir 2015-01-12 jos pateiktas prašymas grąžinti pinigus, dėl jos įsigytų vaistų (96, 129 b.l.). Atsakovas teigia, kad šiuos brangiau kainuojančius medikamentus pacientė įsigijo savo noru gydančio gydytojo rekomendavimu iš vaistinės, su kuria atsakovas nėra niekaip susijęs, todėl neturi pareigos mokėti 289,62 Eur dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą turi Lietuvos Respublikos, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje (toliau – nuolatiniai gyventojai). Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys. Minėto įstatymo 47 straipsnis nustato, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų, savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų. Straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu, nurodytų Sveikatos draudimo įstatyme, asmens sveikatos priežiūra (5 punktas).

Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją. Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numato, kad vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems gydyti, išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išskyrus atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Šiuo atveju apdraustasis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą (šis skirtumas gali būti apmokamas ir iš papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo ar kitų lėšų).

Ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių atstovų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad pacientė B. G. savo iniciatyva nepasirinko brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų bei medicininių priemonių. Byloje tiek ieškovės atstovas – vidaus ligų gydytojas E. V., tiek atsakovės atstovas nurodė, kad pacientė turėjo gretutinių ligų, kurios didino komplikacijų riziką. Tai patvirtina ir byloje esantis atsakovo 2017-07-07 raštas, kuriame nurodytos pacientės ligos (112-113 b.l.). Iš 2017-10-13 teismo posėdžio metu duotų atsakovės atstovo D. J. paaiškinimų nustatyta, kad pacientei B. G. rekomenduoti įsigyti vaistai „Zibor“, Zinacef“, Dolmen“, „Perfalgan“, dėl kurių ji 2014-11-18 pasirašė sutikimą juos įgyti savo lėšomis (96 b.l.), buvo būtini, kadangi šiai pacientei buvo didesnė komplikacijų kilimo rizika. Atsakovės atstovas nurodė, kad priešingu atveju, panaudojus ligoninės turimus vaistų analogus, pacientei gydymas galėjo nesibaigti sėkmingai. Iš atsakovo rašytinių paaiškinimų matyti, kad sveikatos apsaugos ministerijos ar kitų norminių aktų, numatančių kokius medikamentus reikėtų skirti sąnarių endoprotezavimo operacijoms, patvirtinta nėra (112 b.l.). Teismas visiškai sutinka su ieškovės atstovų argumentais, jog atsakovė - ligoninė, teikdama sveikatos gydymo paslaugas bei atlikdama operacijas, turi užtikrinti reikiamų ir būtinų vaistų turėjimą ir tiems pacientams, kurie turi padidintą operacijos komplikacijų kilimo riziką bei aprūpinti juos tinkamais vaistais ir medicininėmis priemonėmis, kurios veiksmingai mažintų pacientui pagal jo esamą sveikatos būklę komplikacijų kilimo tikimybę. Pažymėtina, kad iš byloje esančio sąskaitos kvito matyti, kad pacientė įsigijo ne tik vaistų - „Zibor“, Perfaldan“, Dolmen“, Micropore“, bet ir kitas medicinines priemones - plėvelę operacinio lauko, epidūrinį rinkinį, „Zinacef“ (132 b.l.), kurias, teismo nuomone, nemokamai suteikti pacientei privalėjo atsakovas. 2017-10-13 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad už pacientės B. G. gydymą atsakovė gavo apmokėjimą iš ieškovės bei nurodė, kad vaistai, kurie būtų buvę panaudoti B. G. gydymui, jeigu ji nebūtų savo lėšomis nusipirkusi kitų vaistų, liko pas atsakovę ir buvo panaudoti kitų pacientų gydymui. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pacientė B. G. negavo iš atsakovės jokio vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų piniginių lėšų skirtumo. Tai, jog atsakovė vaistus ir medicinines priemones įgyja viešo konkurso būdu, neatleidžia jos nuo pareigos turėti savo įstaigoje tokių vaistų ir medicininių priemonių, kurios atitiktų ir pacientų, turinčių didesnę nei įprastai komplikacijų kilimo tikimybę, būklę. Šalių sudarytos 2014-04-02 sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punktu atsakovė įsipareigojo nereikalauti, kad apdraustasis papildomai mokėtų už reikiamus vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones (MPP) operacijai atlikti, jei stacionarinė paslauga teikiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis (11-28 b.l.). Sutarties 2.9 punktas nustato, kad atsakovė turi užtikrinti, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš paciento nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip. Darytina išvada, kad pacientė B. G. savo lėšomis įgydama vaistus ir medicinines priemones patyrė papildomas išlaidas, kurių jai atsakovė neatlygino, o taip pat ir nekompensavo kainų skirtumo tarp pacientės įgytų vaistų, medicininių priemonių bei atsakovės skirtų šiai pacientei panaudoti vaistų ir medicininių priemonių kainos, jeigu pacientė nebūtų įsigijusi reikiamų jai vaistų ir medicininių priemonių, kaip tai numato Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis. Pripažintina, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytą 2014-04-02 sutartį. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi atsakovė laiku ir tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Šalys 2014-04-02 sutartyje susitarė dėl sutartinės atsakomybės – baudos taikymo atsakovei, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 289,62 Eur dydžio baudą yra teisėtas.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 str. 1 d.).

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovės ieškinys nėra pagrįstas jokiomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o remiamasi vien tik ekspertizės pažyma, kuri nėra įrodymas, įrodantis civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. Teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.). Pabrėžtina, kad šioje byloje ekspertizė nebuvo paskirta, šalys tokio prašymo nereiškė. Byloje esanti ieškovės surašyta 2015-06-18 ekspertizės pažyma teismo yra vertinama ne kaip eksperto išvada, o kaip rašytinis įrodymas, iš kurio matyti, jog buvo atliktas pacientei B. G. atsakovės suteiktų paslaugų patikrinimas bei atsakovei paskirta 289,62 Eur bauda vadovaujantis 2014-04-02 sutarties 2.9, 5.3 punktais (76-81 b.l.). Teismas, spręsdamas tarp šalių ginčą ir priimdamas dėl jo sprendimą, vadovaujasi byloje esančių įrodymų visuma - šalių atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Atsakovės argumentai, jog bauda negali būti taikoma, ji neturi teisinio pagrindo, nes už sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto numatytus pažeidimus nėra galimybės taikyti administracinę atsakomybę kaip numatyta standartinių sąlygų 5.1 punkte bei LR ANK 56-58 straipsniuose, bei, kad dėl baudos taikymo šalys nesitarė, pripažįstami nepagrįstais. Pabrėžtina, kad iš atsakovės yra priteisiama ieškovei bauda – netesybos, kuri yra taikoma ne už administracinio teisės nusižengimo padarymą, o už 2014-04-02 sutarties netinkamą vykdymą – 2.9 punkto pažeidimą, dėl kurios taikymo šalys susitarė sutarties 5.3 punkte (14 b.l.).

Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodo, kad palūkanas prašo priteisti vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi teismas pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl sutartinės baudos priteisimo pagrįstu, todėl iš atsakovės ieškovei yra priteisiamos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės ieškinys turi būti apmokamas 15 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 83 str. 1 d. 10 p.). Kadangi ieškinys yra tenkinamas, todėl iš atsakovės priteisiamas 15 Eur dydžio žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės VĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“, įmonės kodas 190468035, 289,62 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 62 centai) sutartinę baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 289,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783981, pinigus sumokant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.