Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-17 · Administracinė byla Nr. eI-2623-243/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-17
Bylos Nr.
eI-2623-243/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01808-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
J. A.
Advokatai
Jurga Šakienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2623-243/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01808-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui J. A. dėl 156,39 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymu prašo priteisti iš atsakovo J. A. 156,39 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašyme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini) Tauragės raj. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Nurodo, jog atsakovas nesumokėjo 156,39 Eur vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdytus turto objektus, jų plotą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta viešo paskelbimo specialiame tinklapyje būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ginčo dalykas yra pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimo priteisti iš atsakovo J. A. 156,39 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Tauragės rajono savivaldybės taryba 2011-10-19 sprendimu Nr. 1-188 patvirtino Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovei rinkliavos dydį. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“. Nuostatų 21.1 punktas (2012-11-14 sprendimu Nr. 1-508 patvirtintos Nuostatų redakcijos 20.1 punktas) numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą bendrajam plotui (kg/m2), t.y. Savivaldybės tarybos patvirtintą Vietinės rinkliavos dydį (Nuostatų 1 priedas) padauginus iš patalpų bendrojo ploto. Pagal Nuostatų 21.1.1 punktą (2012-11-14 sprendimu Nr. 1-508 patvirtintos Nuostatų redakcijos 20.1.1 punktas) maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties pastatų (individualių ir daugiabučių namų) ir sodų paskirties pastatų, kuriuose nuolat gyvenama, plotas yra 100 kv. m bendro ploto.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso sodo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) Tauragės raj., todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo nesumokėtą 156,39 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu. Vietinės rinkliavos dydis už šį laikotarpį apskaičiuotas teismo sprendime nurodytų parametrų pagrindu pagrįstai, taikant Tauragės rajono savivaldybės tarybos nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius ir tai patvirtina pareiškėjos pateiktų mokėjimo pranešimų duomenys. Prašymas tenkintinas priteisiant centų tikslumu, nes tokia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT administracinės bylos Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015, Nr. A-1497-556/2015, Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 28,96 Eur išlaidų atlyginimą už prašymo parengimą ir pateikimą teismui. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti turėtas išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos prašymas dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo patenkintas, todėl ji turi teisę prašyti turėtų išlaidų atlyginimo. Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Juris LT“ sudaryta teisinių paslaugų sutartis ir atstovavimo sutartis tarp UAB „Juris LT“ ir advokatės Jurgos Šakienės, advokatei Jurgai Šakienei pavesta atstovauti pareiškėją teismuose ir už šias paslaugas prašymo surašymą ir padavimą teismui nagrinėjamoje byloje sumokėta 28,96 Eur. Turėtų išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose numatytą dydį. Pagal Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą ir spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013). Sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, būtina kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį atsižvelgiama į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, nes bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą. Nors pareiškėjos prašoma priteisti 28,96 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, teismas, įvertinęs minėtus kriterijus, t.y tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, iškelta ir vedama per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai ir atsakovo priteistinas 14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas spręsdamas šį klausimą remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015 ir administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014, kuriose analogiškai buvo sprendžiami turėtų išlaidų atlyginimo prašymai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą,

priteisti iš atsakovo J. A., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 156,39 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 39 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31,

priteisti iš atsakovo J. A., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 14 Eur (keturiolika eurų) turėtų išlaidų atlyginimą,

kitoje dalyje prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė