- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- eI-8848-414/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01718-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- A. N., S. N.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams A. N. ir S. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų A. N. ir S. N. 48,90 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, kurie yra privalomi fiziniams asmenims, gyvenantiems arba kitu pagrindu teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims vykdantiems ūkinę ar kitokią veiklą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal minėtus nuostatus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, parengti ir pateikti vietinės rinkliavos mokėtojams mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus. Atsakovams kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Sutartis su atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovai laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėję pareiškėjui 48,90 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota remiantis minėtų nuostatų nustatyta tvarka. Savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl lengvatos atsakovams taikymo. Prašė priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą.
Atsakovai atsiliepimo į prašymą nepateikė, pareiškėjui ir atsakovams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 72 str. 3 d., 74 str. 7 d.), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla nagrinėtina proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir mokėjimo tvarką. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 9 d.).
2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurie galioja visoje Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Nuostatai yra viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.jurbarkas.lt bei pareiškėjo tinklalapyje www.uabtratc.lt. Pagal Nuostatus pareiškėjas Koncesijos sutarties pagrindu, teisės aktų nustatyta tvarka Jurbarko rajono savivaldybės pavedimu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5.7 p.). Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Nuostatų 19 p.), organizuoti ir tvarkyti vietinės rinkliavos mokėtojų registrą (Nuostatų 7, 8 punktai), parengti ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus (Nuostatų 30 p.). Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į mokėjimo pranešime nurodytą vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. (Nuostatų 31 p.). Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 40 p.). Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje ir visi fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę ar kitokią veiklą savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 28 punktas).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas adresu: (duomenys neskelbtini) (2019 m. gegužės 21 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas), todėl pagal Nuostatus atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Kadangi nekilnojamojo turto objektas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir tai pažymėta viešajame registre (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 str., 3.88 str. 3 d.), todėl toks turtas turi būti valdomas ir juo disponuojama abiejų sutuoktinių susitarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Kai atsakovai pareiškėjo atžvilgiu yra solidarieji skolininkai, pareiškėjas turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.). Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro 2019 m. gegužės 21 d. pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ Nr. 19-R-00002778 matyti, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėję 48,90 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įtvirtinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Minėtos teisės aktų normos yra galiojančios ir jomis vadovaujamasi nagrinėjant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, savo nutartyse yra nurodęs, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A525-471/2010). LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, pareiškėjo reikalavimas dėl 48,90 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui solidariai iš atsakovų A. N. ir S. N. 48,90 Eur (keturiasdešimt aštuoni eurai, 90 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.