- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-27
- Bylos Nr.
- 2S-932-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2314-852/2010 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui K. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų reikalavimų, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. J. ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo K. K. santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų V. K. ir S. K. gyvenamąją vietą su jų motina V. J.; priteisti iš atsakovo K. K. vaikams išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už 18 mėnesių; nustatyti, kad lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkys jų motina V. J.; nustatyti atsakovo K. K. bendravimo su vaikais tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą, automobilį Subaru Legacy, v/n (duomenys neskelbtini) paliekant atsakovui; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Kol byla bus išnagrinėta teisme prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams V. K. ir S. K. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 400 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad ji šiuo metu negali tenkinti net minimalių vaikų poreikių, todėl, atsižvelgiant į LR CK 3.196 str. 2 d., atsakovas turėtų mokėti laikiną išlaikymą iki byla bus išnagrinėta teisme.
Atsakovas K. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų V. K. ir S. K. gyvenamąją vietą su vaikų motina V. J., nustatyti vaikams 130 Lt per mėnesį išlaikymą priteisiant jį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, įskaityti lengvojo automobilio Subaru Legacy, v/n (duomenys neskelbtini) saugojimą, priežiūrą ir remontą įsiskolinimui padengti už vaikų išlaikymą nuo 2008 m. birželio mėnesio iki sprendimo įsiteisėjimo, nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vaikų bendrasis ir papildomas mokymas, ugdymas ir lavinimas yra nemokamas, papildomam fiziniam ugdymui vaikai siunčiami ir išlaidos skiriamos nepagrįstai, atsakovas neturi turto, yra atleistas iš darbo, nuolatinio darbo ir pajamų neturi, ieškovės pajamos viršija 3 000 Lt, be to ji gauna pinigines išmokas vaikams iš valstybės, todėl vaikams skirtina suma neturi viršyti 130 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo K. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. K. ir S. K. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Paskyrė ieškovę V. J. nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas, atsižvelgęs, kad V. K. ir S. K. šiuo metu yra beveik ( duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pripažino, jog jų poreikiai maistui, aprangai, būstui nedaug skiriasi nuo pilnamečio asmens poreikių, taip pat padidėję jų poreikiai mokslui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, S. K. turi specialių poreikių. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės gaunamų pajamų nepakanka visiškai patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiams. Atsakovas K. K. niekur nedirba, pagal gaunamas pajamas ieškovės V. J. turtinė padėtis yra geresnė, todėl jai proporcingai skyrė didesnę dalį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui. Tuo pačiu pažymėjo, kad atsakovas yra darbingas, todėl turi pareigą dirbti ir gauti lėšų savo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo, teismas vadovavosi teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu kriterijumi (CK 6.461 str. 2 d.), kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas K. K. prašė iš naujo įvertinti byloje esančius įrodymus ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį panaikinti. Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl vaikų poreikių ir atsakovo galimybių teikti išlaikymą, įvertino tik dalį byloje esančių įrodymų. Šie įrodymai vertintini naujai, įvertinant ir kitus byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad teismas turėtų įvertinti tai, kad jis rūpinosi šeimos turtu – lengvuoju automobiliu. Išlaidos šio automobilio priežiūrai turėtų būti įskaitytos į lėšas vaikų laikinam išlaikymui. Teigė, kad ieškovė šiuo šeimos turtu nesirūpino, trukdė atsakovui bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje, teikti vaikams tiesiogiai būtiną išlaikymą. Teismui priteisiant išlaikymą vaikams ir kartu atsakovui skiriant lėšas šeimos turto išlaikymui, atsakovui nepagrįstai didinama jam tenkanti dalis išlaikyti ir rūpintis šeimos turtu ir vaikais, ieškovei sudaroma galimybė nepagrįstai praturtėti ar be pagrindo įgyti turtą. Teismas nepagrįstai nustatė 300 Lt priteisiamo išlaikymo dydį, nes tokiu būdu iš atsakovo priteisė daugiau, negu jis objektyviai gali mokėti, nepagrįstai vaikų faktinius minimalius poreikius prilygino dirbančio suaugusio žmogaus minimaliai mėnesinei algai. Netinkamai nustatęs minimalių poreikių kriterijų, teismas pažeidė teismų praktiką, pagal kurią orientaciniu minimalių poreikių kriterijumi laikytinas 1 MGL (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-584/2001).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. J. prašė atsakovo K. K. atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas, būdamas darbingas, turintis reikiamą išsilavinimą, profesinių įgūdžių, užtikrinančių jam galimybę įsidarbinti ir gauti pajamų, vengia pareigos išlaikyti savo vaikus. Atsakovo argumentas dėl automobilio išlaikymui skirtų lėšų įskaitymo nepilnamečių išlaikymui yra nepagrįstas, nes šiuo automobiliu naudojasi pats atsakovas, vaikams juo naudotis nereikia, vaikų poreikis gauti išlaikymą piniginėmis lėšomis negali būti pakeičiamas automobiliu. Pažymėjo, kad laikino išlaikymo dydžio sumažinimas iki 130 Lt kiekvienam nepilnamečiui vaikui prieštarauja vaikų teisės į pilnavertį ir visapusišką išlaikymą principui.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo K. K. atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų interesų apsaugą.
Atsakovas nesutiko su įrodymų, kurių pagrindu padaryta išvada dėl laikino išlaikymo, vertinimu, prašė vertinti ir kitus byloje esančius įrodymus. Kolegija atkreipia dėmesį, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas atlieka tik preliminarų byloje esančių įrodymų tyrimą, t.y. jų išsamiai neanalizuoja ir nevertina. Teismas vertina grėsmę vaikų interesams ir preliminarias tėvų galimybes užtikrinti vaikams jų poreikių patenkinimą.
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į vaikų amžių, preliminarius jų poreikius ir tėvų galimybes juos patenkinti. Vaikai yra atitinkamai (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jie mokosi, yra tikslingas ir pagrįstas jų poreikis sportuoti, mokytis muzikos, Skirmantas turi specialių poreikių. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas vaikams skirti laikiną išlaikymą. Teismas preliminariai įvertino tėvų galimybes teikti vaikams išlaikymą ir, atsižvelgęs į atsakovo sunkesnę turtinę padėtį nei ieškovės, jam priteisė mažesnę išlaikymo vaikams dalį. Mažinti laikino išlaikymo dydį dėl atsakovo rūpinimosi šeimos automobiliu nėra pagrindo, nes nėra duomenų, kad šis automobilis naudojamas vaikų poreikiams užtikrinti.
Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė trukdė jam bendrauti su vaikais ir teikti jiems išlaikymą, nėra svarbios sprendžiant laikino išlaikymo nustatymą. Laikinasis išlaikymas skiriamas užtikrinti, kad vaikai kiekvieną mėnesį gautų jiems reikalingas materialines lėšas. Aplinkybė, kad atsakovas siekė teikti išlaikymą, bet ieškovė jam nesudarė sąlygų, nėra pagrindas atsakovą atleisti nuo šios pareigos.
Atsakovas K. K. nesutiko su jam skirto mokėti laikino išlaikymo dydžiu, nurodęs, kad pagal teismų praktiką orientaciniu minimalių poreikių kriterijumi laikytinas 1 MGL (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-584/2001). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktika keičiasi ir šiuo metu kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai orientaciniu kriterijumi nustatant laikino išlaikymo vaikams dydį laikė minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Kita vertus, reikia pažymėti, kad pirmos instancijos teismas 800 Lt dydžio išlaikymo nepadalino lygiai, o atsižvelgęs į tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba, jam tenkančią išlaikymo vaikams dalį sumažino iki 300 Lt, didesnę išlaikymo naštos dalį palikęs ieškovei. Dar labiau mažinti iš atsakovo priteistiną laikino išlaikymo dydį nėra pagrindo, nes atsakovas yra darbingas, nėra pateikta duomenų, dėl kurių jis negalėtų dirbti ir įgyti pajamų vaikų išlaikymui. Taigi išlaikymo naštos perkėlimas vien tik ieškovei neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo.
Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 84). Netenkinus atskirojo skundo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. K. 11,30 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.