- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-10
- Bylos Nr.
- AS-858-752-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Biastra plius“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento miesto agentūrai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Biastra plius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Biastra plius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento miesto agentūrai (tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“) dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Biastra plius“ skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2010 m. rugsėjo 30 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-100 (toliau – ir Nurodymas); panaikinti RAAD direktoriaus 2010 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. VR-1.7-1691 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nurodymo galiojimą iki tol, kol įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje. Prašymas grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. AS261-193/2009, Nr. AS5-230/2005, Nr. AS5-155/2005. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nurodymas turi būti įvykdytas iki 2010 m. spalio 29 d. Tam, kad įvykdytų tokį reikalavimą, pareiškėjas turėtų sustabdyti ar net nutraukti vykdomą ūkinę veiklą. Nurodyme suformuluotas reikalavimas reiškia, kad po 2010 m. spalio 29 d. draudžiama išleisti į orą bet kokius teršalus, tai nepriklauso nuo jų pobūdžio ir kiekio. Tam, kad į orą nepatektų jokių teršalų, pareiškėjas turėtų iki 2010 m. spalio 29 d. visiškai pašalinti iš nuotekų dumblo kompostavimo aikštelių pradėtą rengti nuotekų dumblo kompostą, neužbaigus proceso. Tokiu atveju iškyla aplinkosaugos problema – kur vienu metu realizuoti tokį didelį kiekį šiuo metu nuotekų kompostavimo aikštelėse kompostuojamo nuotekų dumblo. Pareiškėjas dėl Nurodyme nurodytų reikalavimų vykdymo patirtų žymius finansinius nuostolius, nes UAB „Vilniaus vandenys“, kaip ūkinės veiklos užsakovo, pareiga visiškai atsiskaityti už priimtą nuotekų dumblą numatyta tik po to, kai visiškai užbaigiamas komposto ruošimo ciklas. Todėl Nurodymo sukeltų pasekmių pašalinimas, tenkinus pareiškėjo skundą, būtų neįmanomas. Nurodymas galėtų būti vykdomas tik teismui patikrinus jo teisėtumą, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi (b. l. 35–36) atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodė, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą pareiškėjas sieja iš esmės ne su būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimu ar negalimumu, o su nepatogumais ir finansiniais nuostoliais, kuriuos sukelia Nurodymas. Be to, jei skundo tenkinimo atveju ir atsirastų neigiamų padarinių, tai jie nepasunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galėtų būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka.
II.
Pareiškėjas UAB „Biastra plius“ atskiruoju skundu (b. l. 42–45) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti Nurodymo galiojimą iki tol, kol įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas, be argumentų, nurodytų pirmosios instancijos teisme, pažymėjo, kad, Įvykdžius Nurodymą (nutraukus nuotekų dumblo kompostavimo veiklą, taip nutraukiant teršalų išleidimą į aplinkos orą), pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas, nes iki Nurodymo įvykdymo kompostuotas dumblas būtų sunaikintas tokiu būdu ir mastu, kad jo grąžinimas į pradinę būklę ir kitoks tolesnis panaudojimas pagal 2009 m. vasario 4 d. nuotekų dumblo kompostavimo sutartį būtų nebeįmanomas. Jei Nurodymas būtų įvykdytas, tai tikslas, kurio siekė pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nebūtų pasiektas, nes atitinkami veiksmai su nuotekų dumblu jau būtų atlikti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino viešojo intereso nagrinėjamoje byloje buvimo. Be susijusių argumentų, nurodytų pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas pažymi, kad, nutraukus nuotekų dumblo kompostavimo veiklą, sutriktų viešųjų paslaugų (nuotekų tvarkymo paslaugų) teikimas, tai sukeltų sunkių padarinių vilniečių socialinėms ir ekonominėms gyvavimo sąlygoms. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog egzistuoja akivaizdi būtinybė neatidėliotinai vykdyti Nurodymą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir UAB „Vilniaus vandenys“) atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 55–58) prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsakovas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010). Atsakovas pažymi, kad UAB „Vilniaus vandenys yra vienintelė bendrovė, teikianti nuotekų tvarkymo paslaugas Vilniaus mieste, Vilniaus rajone, Švenčionyse ir Šalčininkuose. UAB „Vilniaus vandenys“ padėtis ir taip yra sudėtinga, nėra kur dėti susidariusio dumblo kiekio. Siekiant realizuoti dumblą buvo sudaryta sutartis su pareiškėju. Pareiškėjui nutraukus dumblo kompostavimo veiklą, neišvengiamai veiklą turėtų stabdyti ir UAB „Vilniaus vandenys“, dėl to kiltų itin didelė žala viešajam interesui. Pareiškėjui nutraukus dumblo kompostavimo veiklą, UAB „Vilniaus vandenys“ turėtų rasti alternatyvų sprendimą, kur padėti susikaupusį dumblo kiekį, dėl to patirtų neproporcingai dideles išlaidas. Nuotekų dumblo kompostavimas kitoje aikštelėje nei Vilniaus miesto nuotekų valykla yra neįmanomas, kadangi nėra realios galimybės rasti sklypą aikštelei. Nurodymas iš esmės įvykdomas tik pareiškėjui pašalinus iš nuotekų dumblo kompostavimo aikštelių pradėtą rengti nuotekų dumblo kompostą, neužbaigus technologinio proceso ir iš viso nutraukus nuotekų dumblo kompostavimo veiklą. Iki Nurodymo įvykdymo kompostuotas dumblas būtų sunaikintas tokiu būdu ir mastu, jog jo grąžinimas į pradinę būklę ir kitoks tolesnis naudojimas pagal nuotekų kompostavimo sutartį taptų neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento miesto agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-100 (b. l. 9–10) galiojimo sustabdymas – taikymas. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės nagrinėjamoje byloje, t. y. laikinai nesustabdžius Nurodymo galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Tai teigtina įvertinus pareiškėjo pateiktus argumentus dėl to, kad Nurodymo įvykdymas nulemtų tokios situacijos susidarymą, kai pareiškėjo nuotekų valymo dumblo kompostavimo aikštelėse esantis kompostuojamas dumblas (pabrėžtinas kompostavimo, kaip technologinio proceso, pobūdis) turėtų būti faktiškai pašalintas iš pareiškėjo kompostavimo aikštelių, kadangi Nurodyme esantis reikalavimas užtikrinti, kad UAB „Biastra plius“ Nuotekų valymo dumblo kompostavimo aikštelėse, Titnago g. 74, Vilniuje kompostavimo metu susidarantys teršalai nepatektų į aplinkos orą faktiškai reiškia įpareigojimą sudaryti tokias sąlygas, kai kompostavimo metu susidarantys teršalai apskritai nepatektų į aplinkos orą. Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad reikalavimas užtikrinti, kad teršalai apskritai nepatektų į orą, bet ne nurodant tam tikrus konkrečius maksimaliai leistino teršalų kiekio reikalavimus ar pan., nulemia tai, jog pareiškėjas turi pašalinti pradėtą rengti nuotekų dumblo kompostą, neužbaigęs technologinio proceso ir nutraukęs nuotekų dumblo kompostavimo veiklą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant ir į viešąjį interesą. Tiek pareiškėjas, tiek tretysis suinteresuotas asmuo pateikė argumentus, kurie patvirtina viešojo intereso buvimą nagrinėjamoje byloje, analizuojant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Dėl Nurodymo susidariusi situacija nulemia tai, kad Nurodymo įgyvendinimas faktiškai reikštų dumblo kompostavimo aikštelėse esančio kompostuojamo dumblo pašalinimą iš pareiškėjo kompostavimo aikštelių. Tačiau sustabdžius dumblo kompostavimo aikštelėse esančio dumblo kompostavimą susidarytų situacija, kad UAB „Vilniaus vandenys“ neturėtų kur dėti nuotekų valymo metų susidariusio ir susikaupusio dumblo, nes UAB „Biastra plius“ eksploatuojama kompostavimo aikštelei šiuo metu nėra aiškių ir pagrįstų bei greitai įgyvendinamų alternatyvų. Šią aplinkybę pagrindžia inter alia byloje pateikta Vilniaus miesto nuotekų dumblo tvarkymo galimybių studija (b. l. 59–77). Kadangi UAB „Vilniaus vandenys“ yra įmonė, nuo kurios veiklos priklauso nuotekų tvarkymas bei vandens tekimas ypač dideliam Vilniaus regiono gyventojų skaičiui, manytina, kad Nurodymo vykdymas galėtų pažeisti viešąjį interesą, UAB „Vilniaus vandenys“ susiduriant su problemomis, tiekiant vandenį ir tvarkant nuotekas Vilniaus regiono gyventojams.
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamoje byloje yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Priešingai, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, susidarytų situacija, kai atsirastų akivaizdi grėsmė viešajam interesui, susijusiam su nuotekų tvarkymu ir vandens tiekimu Vilniaus regione. Taip pat, iki galo nenustačius Nurodymo, kuriuo nustatomas imperatyvus reikalavimas užtikrinti, kad kompostavimo metu susidarantys teršalai nepatektų į aplinkos orą, teisėtumo, būtų akivaizdžiai pažeistas proceso šalių interesų pusiausvyros principas, tiek pareiškėjas, tiek tretysis suinteresuotas asmuo galimai susidurtų su neproporcingai didelėmis išlaidomis, įgyvendinant Nurodymą.
Esant nagrinėjamos bylos aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo naikintina ir pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria
Pareiškėjo UAB „Biastra plius“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir pareiškėjo UAB „Biastra plius“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti – laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento miesto agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-100 galiojimą.
Nutartis neskundžiama.