Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-04-21 · Civilinė byla Nr. 2A-528-260/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-21
Bylos Nr.
2A-528-260/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
K. Š., K.
Atsakovas
R. V.
Advokatai
Arūnas Bertulis, Algimantas Palijanskas
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-528-260/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.17; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovui K. Š., ieškovo atstovui advokatui Algimantui Palijanskui, atsakovo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. Š. ir atsakovo R. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo, ieškovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2295-249/2010 pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovui R. V., treysis asmuo UAB „BTA draudimas“, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas K. Š. ieškiniu (b.l. 3) prašė teismo priteisti iš atsakovo antstolio R. V. 50.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2003-07-23 Eismo priežiūros poskyrio komisaro nutarimu buvo nubaustas 100 Lt administracine nuobauda. Bauda ir vykdymo išlaidos 247,87 Lt buvo išieškotos iš ieškovo darbo užmokesčio iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos, t.y. iki 2006-05-31. Antstolis R. V. dar pareikalavo 417,56 Lt vykdymo išlaidų. Ieškovui apskundus antstolio veiksmus, Kauno miesto apylinkės teismas 2008-04-02 nutartimi pripažino neteisėtu ir panaikino antstolio R. V. 2007-09-17 patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje Nr.0147/03/03807 ir įpareigojo antstolį R. V. grąžinti K. Š. neteisėtai gautus 417,56 Lt. Dėl neteisėtų antstolio veiksmų ieškovui buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Vykdymas užsitiesė kelis metus ir dar šiuo metu neužbaigtas. Ieškovas, būdamas ligoniu, privalėjo ne kartą lankytis atsakovo kontoroje, ilgai laukti priėmimo, teikti prašymus, o antstolis jį žemino kaip asmenį. Dėl neteisėtų antstolio veiksmų ieškovas labai pergyveno, jautė nervinę įtampą, todėl atsakovas privalo atlyginti jam atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas antstolis R. V. su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovas nenurodė įstatyminio pagrindo, kuriuo remiantis iš atsakovo būtų priteista neturtinė žala. Taip pat ieškovas nenurodė ir atitinkamai nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo kaltę, veiksmų neteisėtumą, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Be to ieškovas yra pats kaltas, kad savo veiksmais sukėlė situaciją, jog bauda buvo išieškoma priverstine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu (b.l. 87-90) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo R. V. 1.500 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovo K. Š. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas R. V. savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui 417,56 Lt turtinę žalą, ką patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-02 nutartis. Antstolis R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 611 straipsnio reikalavimus, nes nepasiūlė raštu skolininkui K. Š. sumokėti vykdymo išlaidas, nepateikė jam vykdymo išlaidų paskaičiavimo, areštavo lėšas ieškovo sąskaitose ir išieškojo vykdymo išlaidas neužbaigęs vykdomosios bylos. Dėl šių neteisėtų antstolio veiksmų ieškovas turėjo nepatogumų, pergyveno, sirgdamas privalėjo daug kartų atvykti į antstolio kontorą, laukti priėmimo, prašyti ieškovui priklausančių pinigų. Šios aplinkybės patvirtino, kad vykdymo eigoje skolininkui K. Š. nebuvo išaiškintos nei jo pareigos, nei teisės. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui neturtinę žalą, kurios dydį sumažino iki 1.500 Lt. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 15 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo K. Š. atsakovo R. V. naudai 582 Lt išlaidų, susijusių su teisine pagalba. Teismas nurodė, kad patenkino 3 procentus ieškovo reikalavimų, kitoje dalyje ieškinį atmetė, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi iš ieškovo atsakovui priteisė 97 procentus bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 107-108) ieškovas K. Š. prašo 2010 m. spalio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko iš dalies priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovas antstolis R. V. nesutiko ir nesutinka nei su vienu teisminiu aktu, priimtu civilinėse bylose. Kauno miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr.2-518-199/2008, 2008-04-02 nutartimi įpareigojo atsakovą grąžinti neteisėtai gautus 417,56 Lt, nurodydamas įstatymus ir motyvus, dėl ko atsakovas elgėsi neteisėtai kaip antstolis ir kaip žmogus. 2008 m. pagal pareiškėjo atsakovo R. V. pareiškimą buvo užvesta civilinė byla Nr.2-8202-568/2008 dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-11-27 nutartimi atsakovo prašymą, kaip nepagrįstą, atmetė. Antros instancijos teismas 2010-04-21 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartį paliko galioti. Atsakovo antstolio reikalavimai buvo neteisėti ir neteisingi. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1490-249/2009 atsakovas 2009-06-30 atskiruoju skundu vėl skundė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-17 nutartį. Kauno apygardos teismas 2009-11-24 nutartimi nutraukė apeliacinį procesą pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą. Ir taip ieškovas atsakovo buvo kankinamas nuo 2003 metų. Teismas šių aplinkybių savo sprendime nevertino, neįsigilino į ieškovo pergyvenimus, kuriuos teko patirti tiek bendraujant su atsakovu kaip su antstoliu, tiek ginantis nuo atsakovo neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų 2008-04-22 skundu ieškovas kreipėsi į Teisingumo ministrą, kurio nurodymu teko kreiptis ir į teismą. Ieškovui netekus 60 procentų sveikatos, teko žymiai sunkiau išgyventi atsakovo daromus ieškovui pažeminimus, patirti beveik septynis metus moralinį ir teisinį kankinimą.

Apeliaciniu skundu (b.l. 114-120) atsakovas R. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, nesant įstatyminio pagrindo, atsakovo atžvilgiu pritaikė neturtinės žalos atlyginimo institutą. Neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas nenumato atvejų, kad dėl savo neteisėtų veiksmų vykdymo procese antstolis privalo atlyginti dar ir neturtinę žalą. Teismas sprendime net nenurodė konkretaus įstatymo, kuris numatytų atsakovo kaip antstolio prievolę civilinės atsakomybės atveju atlyginti ir neturtinė žalą, todėl pažeidė 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Jeigu teismo sprendime ir būtų nurodytas neturtinės žalos atlyginimo įstatyme nustatytas atvejis, ieškovas turėjo įrodyti ir pagrįsti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas sprendime taip pat turėjo nurodyti visas ieškovo įrodytas ir atsakovo civilinę atsakomybę pagrindžiančias aplinkybes, tačiau to nepadarė. Ieškovas kaip neteisėtą atsakovo veiksmą nurodė tik atsakovo įvykdytą lėšų paskirstymą, įformintą 2007-09-17 patvarkymu, kurį panaikino Kauno miesto apylinkės teismas 2008-04-02 nutartimi. Dėl kitų atsakovo veiksmų, įformintų patvarkymais vykdomojoje byloje Nr.0147/03/03807, ieškovas šioje byloje nepasisakė ir neprašė juos pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmais, jais atsakovo civilinės atsakomybės negrindė. Taip pat teismo sprendime nebuvo nustatyta ir įrodyta atsakovo kaltė. Ieškovas šioje byloje ne tik kad neįrodinėjo atsakovo kaltės, bet net ir nenurodė, kuo ta atsakovo kaltė pasireiškė. Teismas sprendime taip pat neįvardino nei atsakovo kaltės, nei kokiais įrodymais yra pagrįsta ši privaloma civilinės atsakomybės sąlyga. Taip pat teismo sprendimu nebuvo nustatyta ir įrodyta ieškovo patirta neturtinė žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos. Ieškovas savo neturtinę žalą įrodinėjo tuo, kad ją patyrė dėl penkerius metus trukusio atsakovo elgesio vykdant savo pareigas, kad jis neva buvo priverstas laukti atsakovo priėmimo, buvo neva įžeidinėjamas ir žeminamas, be to, neva dėl to pablogėjo jo sveikata. Taip pat ieškovas turėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp tariamai neteisėto atsakovo elgesio ir šios žalos. Tačiau ieškovas byloje neprašė teismo pripažinti ir neįrodinėjo, jog atsakovo elgesys trukęs 5 metus buvo neteisėtas. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog atsakovas jį įžeidinėjo ir žemino. Nenustačius, kad atsakovas neteisėtai 5 metus vykdė baudos išieškojimą iš ieškovo, ar kad galimai įžeidinėjo bei žemino ieškovą, ieškovui negalėjo atsirasti ir jo minima žala. Teismas, pažeisdamas šalių lygybės ir rungimosi principus, faktiškai pasisakė dėl ieškovo nenurodytų faktinių aplinkybių ir atsakovo tariamą civilinę atsakomybę pagrindė ieškinyje nenurodytais pagrindais. Taip teismas sprendimu pripažino neteisėtu 2005-08-18 atsakovo priimtą patvarkymą, nors ieškovas tokio reikalavimo byloje nekėlė, ieškovas šio atsakovo veiksmo nevertino kaip neteisėto. Tuo tarpu teismas, išeidamas už ieškinio ribų, būtent šia aplinkybe grindė atsakovo veiksmų neteisėtumą ir tariamą žalos atsiradimą. Ieškovas nenurodė ieškinyje ir nesirėmė aplinkybe, jog atsakovas neišaiškino ieškovui kaip skolininkui jo teisių ir pareigų, dėl ko teismo išvada apie tariamą ieškovo kaip skolininko teisių ir pareigų neinformavimą laikytina nepagrįsta. Be to Kauno miesto apylinkės teismas 2008-04-02 nutartimi konstatavo, kad neteisėtas buvo tik atsakovo 2007-09-17 patvarkymas dėl lėšų paskirstymo. Teismas nepripažino neteisėtais iki tol buvusių atsakovo įvykdytų veiksmų vykdomojoje byloje, todėl nepagrįsti teismo teiginiai apie tariamą kitų atsakovo veiksmų neteisėtumą (vykdymo išlaidų paskaičiavimą, lėšų areštą ir kt.). Teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalimi ir ieškovo ieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą neatmetė dėl paties ieškovo didelio neatsargumo. Jeigu ieškovas būtų sumokėjęs 100 Lt baudą iš karto, ji nebūtų buvusi išieškoma priverstine tvarka. Teismas nepagrįstai priėmė bylą savo žinion ir tuo pažeidė CPK 29 straipsnį. Ieškovas pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarytos tariamais neteisėtais antstolio veiksmais, tačiau šis atvejis nepatenka nei į vieną išimtį, numatytą CPK 30 ir 31 straipsniuose. Todėl ieškinys turėjo būti nagrinėjamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Dėl šių pažeidimų sprendimas turėtų būti panaikintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Teismas neteisingai išsprendė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Už 50.000 Lt ieškinį turėjo būti mokamas 1.500 Lt žyminis mokestis. Teismui patenkinus tik 3 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovo turėjo būti priteistas ne 66 Lt žyminis mokestis, o 45 Lt, o iš ieškovo - 1.455 Lt žyminio mokesčio, nes prašymo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo byloje nebuvo pateikta. Tačiau teismas visas bylinėjimosi išlaidas – nepagrįstai nustatytą 66 Lt žyminį mokestį ir 30 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, priteisė vien tik iš atsakovo.

Apeliaciniu skundu (b.l. 127) ieškovas K. Š. prašo panaikinti 2010 m. lapkričio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo papildomą sprendimą. Nurodo, kad antstoliui, turinčiam teisinį išsilavinimą, nebuvo būtinybės naudotis kitų asmenų teisine pagalba. Byla tęsiasi daugiau nei dvejus metus dėl atsakovo neteisėto elgesio tiek kaip antstolio, tiek kaip žmogaus, todėl nesuprantama teismo pozicija priteisti iš ieškovo atsakovui 582 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo R. V. apeliacinį skundą (b.l. 130-131) tretysis asmuo UAB „BTA draudimas“ prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu be jokio teisinio pagrindo priteisė ieškovui neturtinę žalą, kadangi neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Be to ieškovas turėjo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tačiau jų neįrodė. Ieškovas byloje taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad sveikatos pablogėjimas buvo susijęs būtent su 2007-09-17 antstolio priimtu patvarkymu.

Atsiliepime į ieškovo apeliacinius skundus (b.l. 135-138) atsakovas R. V. prašo ieškovo apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo ir dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. papildomo sprendimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su civilinės bylos Nr.2-8202-568/2008 ir Nr.2-1490-249/2009 nagrinėjimu turėtų būti atmestos, kadangi ieškovas šiomis aplinkybėmis nesirėmė pirmos instancijos teisme. Dėl šių priežasčių neturėtų būti prijungi ir Kauno apygardos teismo 2010-04-21 nutartis, 2008-04-22 skundas Teisingumo ministerijai bei 2008-06-09 Teisingumo ministerijos atsakymas. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas tariamos neturtinės žalos atlyginimą grindė CK 6.271 ir 6.272 str. bei nurodė, kad yra atleistas nuo žyminio mokesčio. Tačiau antstolio civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį gali būti taikomo tik už žalą, padarytą neteisėtais teismo antstolio veiksmais iki 2003 m. sausio 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-456/2008). Todėl sprendžiant atsakovo neturtinės žalos atlyginimo klausimą CK 6.271 ir 6.272 str. normos negalėjo būti taikomos. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas civilinę atsakomybę kitu pagrindu, išėjo už ieškinio ribų. Atsakovo nuomone, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. papildomas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o ieškovo argumentai yra atmestini. Įstatymai garantuoja teisę asmeniui bylą vesti per atstovą, gauti patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą ir šių teisių neriboja.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovas K. Š. ir jo atstovas advokatas Algimantas Palijanskas prašė tenkinti ieškovo apeliacinius skundus ir atmesti atsakovo apeliacinį skundą, o atsakovo atstovas advokatas Arūnas Bertulis prašė patenkinti atsakovo apeliacinį skundą, ieškovo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliaciniai skundai atmestini, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byla turėjo būti nagrinėjama pagal atsakovo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Ieškinys buvo pareikštas antstoliui R. V., o šio antstolio kontora yra Kauno mieste.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Atsakovas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 1.500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismas, nesant įstatyminio pagrindo, atsakovo atžvilgiu pritaikė neturtinės žalos atlyginimo institutą.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog neturinę žalą ieškovui teismas priteisė nesant įstatyminio pagrindo.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejai, taip pat neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Nagrinėjamuoju atveju ieškovas nurodė, kad neturinę žalą patyrė dėl neteisėtų antstolio veiksmų vykdymo procese, t.y. vykdant antstoliui baudos išieškojimą, ieškovas buvo priverstas ne kartą lankytis antstolio kontoroje, laukti atsakovo priėmimo, kai tuo metu ieškovui reikėjo lankytis pas gydytojus, kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais, visa tai ieškovui sukėlė pažeminimą, sugadino ieškovui sveikatą.

Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad neteisėtais teismo antstolių veiksmais iki 2003 m. sausio 1 d. padarytą žalą atlygina valstybė. Už po 2003 m. sausio 1 d. padarytą žalą atsako antstolis asmeniškai (Antstolių įstatymo 16 straipsnis). Pagal to paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalį antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 1.000 Lt, draudžiama privalomuoju draudimu. Tai reiškia, kad antstolio R. V. atsakomybė turėtų būti nustatyta pagal bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.263 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas prašė priteisti tik neturinę žalą, kuri atlyginama tiktai įstatymo numatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo 2004-08-12 Nr. 957 10.1 punkte nurodyta, jog neturtinė žala nėra draudiminis įvykis. Antstolių įstatyme, CK taip pat nėra numatyti atvejai, jog dėl savo neteisėtų veiksmų vykdymo procese antstolis privalo atlyginti dar ir neturtinė žalą. Todėl nagrinėjamu atveju antstolio R. V. atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus antstolio veiksmus (neveikimą) vykdymo procese, ieškovo patirtą žalą, priežastinį neteisėtų antstolio veiksmų (neveikimo) bei ieškovo patirtos žalos ryšį, antstolio kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negalima.

Ieškovas, teigdamas, kad vykdant antstoliui baudos išieškojimą, jis buvo priverstas ne kartą lankytis antstolio kontoroje, laukti atsakovo priėmimo, kai tuo metu ieškovui reikėjo lankytis pas gydytojus, kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais, visa tai ieškovui sukėlė pažeminimą, nervinę įtampą, dėl ko pablogėjo ieškovo sveikata, nepateikė byloje jokių įrodymų, kad sveikatos pablogėjimas (žala sveikatai) buvo susijęs būtent su antstolio veiksmais vykdant baudos išieškojimą. Ieškovo pateiktas 2008-05-29 išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, jog ieškovui apie 10 metų diagnozuotas chroniškas bronchitas, kuris paskutiniu metu paūmėjo, išvada apie nustatytą 40 proc. darbingumo lygį, pagrindžia tik ieškovo sveikatos būklę, tačiau neįrodo, jog sveikatos pablogėjimą bei vėliau nustatytą darbingumo lygį, lėmė ieškovo patirti išgyvenimai, kuomet antstolis vykdė baudos išieškojimą iš ieškovo. Priešingai, ieškovas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo sveikatos problemos susijusios su plaučių vėžiu, kuris galėjo kilti dėl ilgalaikio rūkymo. Neįrodžius priežastinio ryšio tarp antstolio neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos (žalos sveikatai), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1.500 Lt neturtinę žalą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimo dalis, kuria priteista ieškovui iš atsakovo 1.500 Lt neturtinės žalos naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas pilnai.

Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, kuris atmetamas. Todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir padidinti jam nepagrįstai priteistą neturtinės žalos atlyginimą bei sumažinti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atmetus ieškovo ieškinį pilnai, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos sekančiai: iš ieškovo atsakovui priteistinos šios išlaidos: I instancijos teisme – 300 Lt paaiškinimo parengimo išlaidos (b.l. 50), 200 Lt pareiškimo paruošimo ir atstovavimo išlaidos (b.l. 81), 100 Lt pareiškimo dėl papildomo sprendimo išlaidos (b.l. 97), apeliacinės instancijos teisme – 67 Lt žyminio mokesčio (b.l. 121), 900 Lt apeliacinio skundo ir atsiliepimų paruošimo išlaidos (b.l. 139), 200 Lt atstovavimo išlaidos. Viso iš ieškovo atsakovui priteistinos 1.767 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteistinos, kadangi ieškovui yra teikiama valstybės garantuojama pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

ieškovo apeliacinius skundus atmesti, atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.767 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Izolda NėnienėArūnas Rudzinskas